Staiga užklupusi liga, trauma ar būtinybė slaugyti sergantį artimąjį – tai situacijos, su kuriomis anksčiau ar vėliau susiduria kone kiekvienas dirbantis žmogus. Tokiais momentais svarbiausia ne tik rūpintis sveikata, bet ir žinoti savo teises bei pareigas, susijusias su laikinuoju nedarbingumu. Pagrindinis dokumentas, įteisinantis jūsų nebuvimą darbe ir garantuojantis finansinę paramą, yra nedarbingumo pažymėjimas, daugeliui geriau žinomas senuoju, liaudišku „biuletenio“ pavadinimu. Nors popieriniai lapeliai jau seniai nugrimzdo į praeitį, o viskas persikėlė į elektroninę erdvę, klausimų vis dar kyla daugybei žmonių. Šiame išsamiame gide atsakysime į visus svarbiausius klausimus: kaip, kas ir kada išduoda nedarbingumo pažymėjimą? Kokio dydžio išmokos galite tikėtis? Ką privalo daryti darbuotojas ir ką – darbdavys? Pasinerkime į visas subtilybes, kad ligos atveju jaustumėtės ramūs ir užtikrinti.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kodėl „biuletenis“ – jau istorija?
Nedarbingumo pažymėjimas – tai oficialus elektroninis dokumentas, kurį išduoda gydytojas, patvirtindamas, kad asmuo laikinai negali dirbti dėl vienos iš įstatyme numatytų priežasčių. Tai gali būti ne tik jūsų paties liga ar trauma, bet ir sergančio šeimos nario slauga, profesinė liga, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į jį/iš jo, gydymasis sanatorijoje ar reabilitacijos įstaigoje, karantinas ir kitos situacijos. Šis dokumentas yra teisinis pagrindas pateisinti neatvykimą į darbą ir, svarbiausia, gauti ligos išmoką.
Terminas „biuletenis“ yra paveldėtas iš sovietinių laikų, kai tai buvo realus, popierinis, mėlynos spalvos blankas. Šiandien visas procesas yra skaitmenizuotas. Gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, informacija akimirksniu ir automatiškai pasiekia „Sodros“ informacinę sistemą, o per ją – ir jūsų darbdavį. Tai reiškia, kad jums nebereikia nešioti jokių popierių nei į darbovietę, nei į „Sodrą“. Viskas vyksta sklandžiai ir efektyviai, tačiau žmogiškasis faktorius – pareiga informuoti darbdavį – išlieka nepaprastai svarbus.
Žingsnis po žingsnio: ką daryti susirgus?
Netikėtai susirgus, gali apimti sumaištis. Svarbu išlikti ramiems ir atlikti kelis paprastus, bet būtinus veiksmus. Jūsų veiksmų seka turėtų atrodyti taip:
- Kreipkitės į gydytoją. Tai pats pirmas ir svarbiausias žingsnis. Susisiekite su savo šeimos gydytoju ar gydymo įstaiga, kurioje esate prisirašę, iškart pajutę pirmuosius ligos simptomus – idealiu atveju, pirmąją susirgimo dieną. Gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, priims sprendimą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.
- Informuokite darbdavį. Nors darbdavys informaciją apie jūsų nedarbingumą gaus elektroniniu būdu per „Sodros“ sistemą (EDAS), Darbo kodeksas įpareigoja darbuotoją nedelsiant, esant pirmai galimybei, pranešti darbdaviui apie savo neatvykimą. Geriausia tai padaryti telefonu, elektroniniu paštu ar kitu įmonėje įprastu būdu. Tai ne tik teisinė pareiga, bet ir paprasčiausios pagarbos bei kolegialumo ženklas, leidžiantis darbdaviui sklandžiau perplanuoti darbus.
- Gydykitės ir laikykitės režimo. Gydytojas ne tik išduoda pažymėjimą, bet ir paskiria gydymą bei nustato elgesio režimą. Jo privaloma laikytis. Tai reiškia, kad turite būti namuose ar gydymo įstaigoje. „Sodra“ turi teisę patikrinti, ar laikotės nustatyto režimo. Nustačius pažeidimus, ligos išmoka gali būti nutraukta.
- Užbaikite gydymą. Pasveikus, vėl kreipkitės į gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę ir, jei esate darbingas, „uždarys“ elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Nuo kitos dienos galite grįžti į darbą. Jokių papildomų dokumentų nešti nereikia.
Ligos išmoka: kas, kiek ir kada moka?
Tai bene aktualiausias klausimas kiekvienam susirgusiam. Ligos išmokos mokėjimo sistema yra padalinta į dvi dalis: pirmąsias dienas apmoka darbdavys, o vėliau mokėjimus perima „Sodra“.
Pirmosios dvi nedarbingumo dienos: darbdavio pareiga
Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kurios pagal jūsų darbo grafiką yra darbo dienos, ligos išmoką moka darbdavys. Ši išmoka yra mokama iš darbdavio lėšų ir jos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau darbdavys savo iniciatyva, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, gali mokėti ir didesnę išmoką – iki 100 % jūsų atlyginimo. Ši išmoka išmokama kartu su artimiausiu atlyginimu.
Nuo trečios dienos: „Sodros“ išmoka
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“. Standartinis išmokos dydis – 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Svarbu suprasti, kas yra tas kompensuojamasis uždarbis. Tai – vidutinės jūsų draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, apskaičiuotos per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš nustatant laikinojo nedarbingumo pradžią. Paprasčiau tariant, jei susirgote liepą, bus imamas kovas, balandis ir gegužė.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, būtina turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą. Pagrindinė taisyklė: turite būti apdraustas mažiausiai 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius iki nedarbingumo pradžios. Egzistuoja ir tam tikros išimtys asmenims iki 26 metų, kariams ir kt., todėl verta pasitikslinti „Sodroje“.
Kad „Sodra“ išmokėtų išmoką, jai reikia ne tik gydytojo išduoto pažymėjimo, bet ir jūsų prašymo (GPS1) bei darbdavio pateikto pranešimo (NP-SD2). Prašymą „Sodrai“ dažniausiai užtenka pateikti vieną kartą per savo asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Jis galios ir visiems ateities nedarbingumo atvejams. Pinigai į jūsų nurodytą banko sąskaitą pervedami per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
Slaugant sergantį šeimos narį: taisyklės ir išmokos
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne tik susirgus pačiam, bet ir slaugant artimąjį. Čia galioja kiek kitokios taisyklės ir išmokų dydžiai.
- Slaugant vaiką (iki 14 metų): Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Svarbu pabrėžti, kad išmoką gali gauti vienas iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjų. Ligos išmokos dydis šiuo atveju yra didesnis – 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.
- Slaugant vyresnį vaiką (nuo 14 metų) ar kitą šeimos narį (sutuoktinį, tėvus): Išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Išmokos dydis taip pat siekia 65,94 %.
- Ypatingi atvejai: Slaugant vaiką, sergantį sunkia liga (pagal specialų sąrašą), ar vaiką su negalia, išmokos mokėjimo terminai gali būti ilgesni, o sprendimus priima gydytojų konsiliumas. Taip pat išmoka mokama iki 21 dienos, jei slaugote vaiką, kurio darželyje ar mokykloje paskelbtas karantinas dėl užkrečiamosios ligos protrūkio.
Dažniausi klausimai ir nestandartinės situacijos
Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl aptarkime dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su „biuleteniu“.
Ką daryti, jei susirgau per atostogas?
Jei susirgote per kasmetines atostogas, jūsų atostogos yra nutraukiamos. Jums išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, o už šį laikotarpį mokama ligos išmoka. Pasveikus, nepanaudotos atostogų dienos yra perkeliamos ir jas galite išnaudoti susitarę su darbdaviu kitu laiku.
Ar gali mane atleisti iš darbo, kol sergu?
Darbo kodeksas saugo sergantį darbuotoją. Atleisti darbuotoją, esantį laikinai nedarbingą, darbdavio iniciatyva yra draudžiama. Ši apsauga galioja visą nedarbingumo laikotarpį. Išimtys taikomos tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, kai įmonė yra likviduojama arba pasibaigia terminuota darbo sutartis.
Nedarbingumas dirbant keliose darbovietėse
Jei dirbate keliose darbovietėse ir esate apdraustas ligos socialiniu draudimu visose iš jų, nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas visoms darbovietėms. Ligos išmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į visas jūsų gaunamas pajamas, nuo kurių mokamos įmokos, tačiau ji negalės viršyti nustatytų „lubų“.
Savarankiškai dirbantys asmenys ir „biuletenis“
Teisę į ligos išmoką turi ir savarankiškai dirbantys asmenys (dirbantys su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma, mažųjų bendrijų nariai ir kt.), jei jie moka ligos socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Jiems taip pat galioja stažo reikalavimas. Išmoka skaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos įmokos. Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai dirbantys asmenys išmoką gauna tik iš „Sodros“, pradedant nuo trečios nedarbingumo dienos.
Ko negalima daryti sergant?
Norint neprarasti ligos išmokos, būtina laikytis kelių taisyklių. Jums negalima:
- Dirbti (nei pagrindiniame, nei jokiame kitame darbe);
- Užsiimti veikla, kuri akivaizdžiai kenkia sveikatai ir trukdo gyti;
- Išvykti į užsienį (nebent tai susiję su gydymu ir yra gautas „Sodros“ leidimas);
- Piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis;
- Nesilaikyti gydytojo nustatyto režimo (pvz., be pateisinamos priežasties nebūti namuose patikrinimo metu).
Užfiksavus bet kurį iš šių pažeidimų, „Sodra“ turi teisę nutraukti išmokos mokėjimą.
Apibendrinimas: svarbiausia – žinoti savo teises ir pareigas
Nedarbingumo pažymėjimo sistema Lietuvoje yra moderni, skaitmenizuota ir veikia pakankamai efektyviai. Svarbiausia tiek darbuotojui, tiek darbdaviui suprasti savo vaidmenį šiame procese. Darbuotojui – laiku kreiptis į gydytoją, informuoti darbdavį ir laikytis gydymo režimo. Darbdaviui – teisingai apskaičiuoti ir laiku išmokėti išmoką už pirmąsias dienas bei pateikti reikiamus duomenis „Sodrai“. Naudokitės asmenine „Sodros“ paskyra gyventojui – ten galite matyti visą informaciją apie jums išduotus nedarbingumo pažymėjimus, pateiktus prašymus ir apskaičiuotas išmokas. Žinojimas ir tinkamas pasiruošimas padės išvengti streso ir nesusipratimų netikėtai užklupus ligai.