Susirgti – niekada nemalonu. Be fizinių negalavimų, tai sukelia ir finansinį nerimą: kaip bus su atlyginimu? Kas mokės už praleistas darbo dienas? Laimei, Lietuvoje veikia socialinio draudimo sistema, skirta apsaugoti dirbančiuosius laikinojo nedarbingumo atveju. Tačiau norint ja pasinaudoti, svarbu išmanyti taisykles, terminus ir savo teises. Daugelis šią sistemą miglotai vadina „nedarbingumo tarnyba“, tačiau iš tiesų tai yra kelių institucijų – gydymo įstaigų, darbdavių ir, svarbiausia, „Sodros“ – bendras darbas. Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio paaiškinsime viską, ką reikia žinoti apie nedarbingumo pažymėjimą, ligos išmoką, jos apskaičiavimą ir mokėjimo tvarką.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kam jis reikalingas?
Nedarbingumo pažymėjimas, anksčiau vadintas „biuleteniu“, yra oficialus elektroninis dokumentas, kurį išduoda gydytojas. Šis dokumentas patvirtina faktą, kad asmuo dėl ligos, traumos ar kitos svarbios priežasties (pavyzdžiui, sergančio šeimos nario slaugos) negali laikinai eiti savo darbo pareigų. Tai yra pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu darbdavys pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą, o „Sodra“ skiria ir moka ligos socialinio draudimo išmoką.
Pamirškite popierinius lapelius – jau kurį laiką visi nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje yra elektroniniai. Gydytojas, nustatęs laikinojo nedarbingumo poreikį, suformuoja pažymėjimą Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS). Iš ten informacija automatiškai pasiekia tiek jūsų darbdavį (per „Sodros“ sistemą), tiek pačią „Sodrą“. Jums nebereikia niekur nešti jokių popierių – visas procesas yra skaitmenizuotas ir gerokai patogesnis.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Teisę į ligos išmoką turi ne visi susirgę asmenys, o tik tie, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir atitinka tam tikrus reikalavimus. Svarbiausi du kriterijai yra socialinio draudimo statusas ir sukauptas stažas.
Jūs esate apdraustas, jeigu:
- Dirbate pagal darbo sutartį.
- Esate valstybės tarnautojas.
- Esate pareigūnas.
- Užsiimate individualia veikla pagal pažymą ar verslo liudijimą ir sąžiningai mokate socialinio draudimo įmokas.
- Esate ūkininkas ar jo partneris.
- Gaunate autorinį atlyginimą ir nuo jo mokamos įmokos.
Tačiau vien būti apdraustam nepakanka. Būtina turėti ir minimalų ligos socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad per tam tikrą laikotarpį už jus turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos.
Būtinasis ligos socialinio draudimo stažas
Norint gauti ligos išmoką, laikinojo nedarbingumo pradžios dienai reikia būti sukaupus tam tikrą stažą. Standartinis reikalavimas yra toks:
- Ne mažesnis kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėnesių.
- ARBA ne mažesnis kaip 6 mėnesių stažas per pastaruosius 24 mėnesius.
Pavyzdžiui, jei susirgote 2025 metų rugsėjo 15 dieną, „Sodra“ tikrins, ar nuo 2024 metų rugsėjo 15 dienos iki susirgimo dienos turite bent 3 mėnesių stažą. Jei ne, bus tikrinamas ilgesnis periodas – ar nuo 2023 metų rugsėjo 15 dienos turite bent 6 mėnesių stažą. Stažas nebūtinai turi būti nepertraukiamas. Svarbiausia – bendra sumokėtų įmokų trukmė per nurodytą laikotarpį.
Svarbi išimtis taikoma jauniems žmonėms iki 26 metų. Jei jie neturi reikiamo stažo, tačiau iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos per paskutinius 60 kalendorinių dienų nebuvo registruoti Užimtumo tarnyboje, o jų bendras ligos socialinio draudimo stažas yra bent 2 mėnesiai, stažo reikalavimas jiems netaikomas. Taip pat stažas nereikalingas, jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba dėl profesinės ligos.
Ligos išmokos gavimo procesas: nuo vizito pas gydytoją iki pinigų sąskaitoje
Nors sistema automatizuota, naudinga žinoti, kokie etapai sudaro visą procesą.
- Apsilankymas pas gydytoją. Pajutę ligos simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Tai galite padaryti tiek fiziškai atvykę į polikliniką, tiek susisiekę nuotoliniu būdu (jei gydymo įstaiga teikia tokią paslaugą). Svarbu tai padaryti kuo anksčiau, idealiu atveju – pirmąją ligos dieną. Gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo atgaline data be rimtos priežasties (pvz., jei buvote be sąmonės), todėl delsimas gali kainuoti dalį išmokos.
- Elektroninio pažymėjimo išdavimas. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jums tereikia patvirtinti, kad sutinkate. Informacija apie tai iškart nukeliauja į „Sodros“ sistemą, o per ją – ir jūsų darbdaviui.
- Darbdavio vaidmuo: pirmosios dvi dienos. Pagal įstatymą, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka ne „Sodra“, o darbdavys. Ši išmoka vadinama ligos pašalpa ir yra mokama kartu su artimiausiu atlyginimu. Darbdavys apie jūsų nedarbingumą sužino prisijungęs prie „Sodros“ sistemos darbdaviams.
- „Sodros“ vaidmuo: nuo trečios dienos. Jei sergate ilgiau nei dvi dienas, nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“.
- Prašymo pateikimas „Sodrai“. Daugeliu atvejų jums nereikia daryti nieko papildomai. Kai gydytojas uždaro jūsų nedarbingumo pažymėjimą (t. y. nurodo, kad pasveikote), „Sodra“ automatiškai gauna visą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo visų duomenų gavimo dienos paskiria išmoką. Tačiau yra situacijų, kai prašymą pateikti būtina:
- Jei norite gauti išmoką į kitą nei įprastai sąskaitą.
- Jei slaugote šeimos narį.
- Jei esate savarankiškai dirbantis asmuo.
- Jei esate išeitinę išmoką gaunantis asmuo.
Kiek pinigų gausiu? Ligos išmokos apskaičiavimas
Tai – vienas svarbiausių klausimų. Išmokos dydis priklauso nuo to, kas ją moka, ir nuo jūsų buvusių pajamų.
Išmoka iš darbdavio lėšų (1–2 nedarbingumo diena)
Darbdavys už pirmas dvi dienas moka ligos pašalpą, kurios dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir didesnis nei 100 % jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Tikslus procentas dažnai būna nurodytas įmonės kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse. Jei niekur nenumatyta kitaip, taikomas minimalus 62,06 % dydis.
„Sodros“ mokama išmoka (nuo 3 dienos)
Nuo trečiosios ligos dienos „Sodra“ moka 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Ši suma yra neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris sudaro 15 %. Tai reiškia, kad į banko sąskaitą gausite sumą, iš kurios jau atskaičiuotas šis mokestis.
Pavyzdys: Jei jūsų kompensuojamasis uždarbis yra 1000 €, „Sodra“ priskaičiuos 620,60 € išmoką (jei sergate visą mėnesį). Nuo šios sumos bus atskaičiuotas 15 % GPM (93,09 €), tad į rankas gausite 527,51 €.
Kompensuojamasis uždarbis: kaip jis apskaičiuojamas?
Kompensuojamasis uždarbis – tai vidutinės jūsų draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Jam apskaičiuoti „Sodra“ ima trijų paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių priešpaskutinį kalendorinį mėnesį iki susirgimo, pajamas. Sudėtinga? Paaiškinkime paprasčiau.
Jei susirgote rugsėjo mėnesį:
- Atmetamas rugpjūčio mėnuo (paskutinis mėnuo iki ligos).
- Imami trys mėnesiai prieš tai: liepa, birželis ir gegužė.
- Suskaičiuojamos visos šių trijų mėnesių draudžiamosios pajamos, padalijamos iš trijų ir gaunamas mėnesio vidurkis – tai ir yra jūsų kompensuojamasis uždarbis.
Jei per tą laikotarpį dirbote ne visus mėnesius, bus imamos faktinės to laikotarpio pajamos ir dalijamos iš dirbtų dienų skaičiaus, taip apskaičiuojant dienos kompensuojamąjį uždarbį.
Išmokos „grindys“ ir „lubos“
Svarbu žinoti, kad ligos išmokai taikomos minimalios ir maksimalios ribos. Kompensuojamasis uždarbis negali būti mažesnis nei minimalios mėnesinės algos (MMA) ir negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki susirgimo.
Specialūs atvejai: kai taisyklės šiek tiek kitokios
Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl ir nedarbingumo taisyklėse yra numatytos išimtys ir specialios sąlygos.
Nedarbingumas slaugant šeimos narį
Jūs galite gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką ne tik susirgę patys, bet ir slaugydami sergantį šeimos narį. Išmoka taip pat sudaro 62,06 % kompensuojamojo uždarbio ir mokama nuo pirmos dienos iš „Sodros“ lėšų (darbdavys už pirmas dvi dienas nemoka).
- Slaugant vaiką iki 14 metų: išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Slaugant sunkia liga sergantį vaiką (pagal specialų sąrašą): išmoka mokama iki 120 dienų per metus arba ilgiau, priklausomai nuo ligos ir gydymo pobūdžio.
- Slaugant kitą šeimos narį (sutuoktinį, tėvus): išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga
Jei nedarbingumas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo arba dėl profesinės ligos, sąlygos yra palankesnės. Ligos išmoka sudaro 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Ją nuo pat pirmos dienos moka „Sodra“.
Savarankiškai dirbantys asmenys
Individualia veikla užsiimantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas, taip pat turi teisę į ligos išmoką. Tiesa, jiems taikomos šiek tiek kitokios taisyklės. Išmoka pradedama mokėti nuo trečios nedarbingumo dienos ir sudaro 62,06 % kompensuojamojo uždarbio. Stažo reikalavimai ir kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo principai yra panašūs, tačiau pajamos vertinamos pagal deklaruotas ir sumokėtas įmokas.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Nors sistema veikia sklandžiai, kartais dėl nežinojimo ar neatidumo kyla problemų. Štai keli patarimai, kaip jų išvengti.
- Laiku kreipkitės į gydytoją. Kaip minėta, delsimas gali lemti, kad prarasite dalį išmokos. Kreipkitės į medikus pirmąją ligos dieną.
- Laikykitės gydytojo nustatyto režimo. Būdami „ant biuletenio“, turite laikytis gydytojo nurodymų. „Sodros“ darbuotojai turi teisę patikrinti, ar esate namuose ir ar laikotės režimo. Nustačius pažeidimą, išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
- Patikrinkite savo duomenis. Įsitikinkite, kad „Sodros“ sistemoje nurodyta teisinga jūsų banko sąskaita. Jei keitėte sąskaitą, nepamirškite jos atnaujinti asmeninėje paskyroje.
- Žinokite savo stažą. Jei dažnai keičiate darbus ar dirbate su pertraukomis, pravartu pasitikrinti savo sukauptą socialinio draudimo stažą asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Taip išvengsite nemalonių staigmenų susirgus.
Ką daryti, jei „Sodra“ atsisakė mokėti išmoką?
Retais atvejais gali pasitaikyti, kad „Sodra“ priima sprendimą nemokėti ligos išmokos (pvz., dėl nepakankamo stažo, režimo pažeidimo ar kitų priežasčių). Tokiu atveju jūs gausite oficialų sprendimą. Jei su juo nesutinkate, turite teisę jį apskųsti.
Skundą dėl „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimo per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo galite pateikti „Sodros“ direktoriui. Jei ir šis sprendimas jūsų netenkins, per 3 mėnesius galėsite kreiptis į administracinį teismą.
Išvada: Jūsų finansinis saugumas ligos atveju
Ligos socialinio draudimo sistema yra vienas iš svarbiausių socialinės apsaugos ramsčių, užtikrinantis finansinį stabilumą tuo metu, kai negalite dirbti ir gauti atlyginimo. Nors iš pirmo žvilgsnio taisyklės gali pasirodyti painios, iš tiesų procesas yra logiškas ir vis labiau automatizuotas. Svarbiausia – būti apdraustam, t. y. dirbti skaidriai ir mokėti mokesčius, žinoti savo teises ir laiku atlikti reikiamus veiksmus. Būtent sąžiningai mokamos socialinio draudimo įmokos yra jūsų garantas, kad susirgus neteks nerimauti dėl prarastų pajamų.