Rytas. Žadintuvas skamba trečią kartą, o iš vaiko kambario girdėti ne krebždesys ruošiantis į mokyklą, bet įtartinas kosulys arba tylus niurnėjimas: „Man skauda pilvą…“. Kiekvienam tėvui ar globėjui ši situacija pažįstama iki skausmo. Tačiau be rūpesčio dėl vaiko sveikatos, galvoje iškart įsižiebia kita raudona lemputė – biurokratija. Kaip tai pateisinti? Ar užteks mano žodžio? Ar reikia lėkti pas gydytoją dėl paprastos slogos, vien tam, kad gaučiau „popieriuką“? O gal mokykla jau pakeitė tvarką ir už neatvykimą gresia ne tik klasės vadovo skambutis, bet ir Vaiko teisių tarnybos vizitas?
Pamokų pateisinimas Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus tapo tikru iššūkiu, balansuojančiu tarp tėvų atsakomybės, gydymo įstaigų krūvio mažinimo ir griežtėjančios mokyklų lankomumo kontrolės. Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime sausas taisykles, bet ir pasigilinsime į tai, kas lieka „tarp eilučių“: kaip bendrauti su mokykla, kada tikrai reikia gydytojo pažymos ir kokios teisinės pasekmės (taip, net ir baudos) gresia už aplaidų požiūrį į lankomumą.
Nauja realybė: kodėl gydytojai nebenori būti „raštelių rašytojais“?
Dar visai neseniai sistema veikė gana paprastai, nors ir neefektyviai. Susirgo vaikas – eini pas gydytoją, gauni formą 094/a, neši į mokyklą. Visi ramūs. Tačiau ši sistema užkimšdavo poliklinikų koridorius vaikais, kuriems tereikėdavo poros dienų arbatos ir ramybės režimo, o ne antibiotikų ar kraujo tyrimų. Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ėmėsi iniciatyvos mažinti šią naštą.
Pagrindinė žinutė tėvams dabar skamba taip: už trumpalaikius vaiko sveikatos sutrikimus atsakomybę prisiima tėvai. Tai reiškia, kad jei jūsų atžala karščiuoja vieną ar dvi dienas, jums nereikia tempti sergančio vaiko į polikliniką vien dėl pateisinimo. Tai didelis palengvinimas, tačiau jis atnešė ir sumaišties. Kiek dienų galima pateisinti patiems? 3? 5? O gal 10? Čia prasideda interpretacijos, kurios dažnai priklauso nuo konkrečios savivaldybės ar net pačios mokyklos vidaus tvarkos taisyklių.
Nacionalinis susitarimas vs. Mokyklos taisyklės
Nors egzistuoja rekomendacijos, kiekviena mokykla turi teisę (ir pareigą) pasitvirtinti savo lankomumo tvarkos aprašą. Dažniausiai sutinkama praktika Lietuvoje šiuo metu yra tokia:
- Tėvų pateisinimas: Tėvai gali pateisinti nuo 3 iki 5 dienų per mėnesį dėl ligos ar kitų svarbių asmeninių priežasčių. Kai kurios mokyklos šį skaičių yra padidinusios, kitos – griežtai riboja.
- Gydytojų įrašai: Jei liga tęsiasi ilgiau, būtinas kreipimasis į gydymo įstaigą. Svarbu žinoti, kad popierinių pažymų era baigėsi – viskas vyksta per E-sveikatos sistemą, kuri yra integruota (arba duomenys perduodami) į elektroninius dienynus.
Todėl pirmas žingsnis kiekvienam tėvui – ne ieškoti bendrų įstatymų, o atsiversti savo vaiko mokyklos svetainę ir susirasti dokumentą, dažniausiai pavadintą „Mokinių lankomumo apskaitos ir nelankymo prevencijos tvarkos aprašas“. Ten rasite tikslius skaičius, galiojančius būtent jūsų situacijai.
Elektroninių dienynų labirintai: TAMO, MANO ir kiti
Šiandien pamokų pateisinimas be išmaniojo telefono ar kompiuterio yra sunkiai įsivaizduojamas. Popieriniai rašteliai, nors teisiškai vis dar galimi (ypač jei tėvai neturi prieigos prie interneto), tampa atgyvena, kurios mokytojai vengia. Kodėl? Nes popierinis raštelis gali pasimesti, jį lengva suklastoti pačiam moksleiviui, o elektroninis įrašas yra oficialus dokumentas su laiko žyma.
Kaip teisingai pateisinti pamokas elektroniniame dienyne?
Daugelis tėvų daro klaidą, tiesiog pažymėdami „Liga“ ir nesivargindami parašyti komentaro. Nors sistema tai leidžia, pedagogai rekomenduoja laikytis tam tikro etiketo ir aiškumo. Štai keletas patarimų, kaip tai daryti profesionaliai:
- Operatyvumas yra raktas. Nelaukite mėnesio pabaigos. Geriausia praktika – informuoti klasės vadovą tą pačią dieną iki pamokų pradžios. Tai rodo jūsų atsakingumą ir padeda mokyklai planuoti (pvz., dėl nemokamo maitinimo porcijų).
- Konkretumas be perteklinių detalių. Jums nereikia rašyti epikrizės. Pakanka frazės: „Dėl sveikatos sutrikimų“ arba „Dėl šeimyninių aplinkybių“. Venkite pernelyg asmeniškų detalių, kurios neturi reikšmės ugdymo procesui.
- Nurodykite trukmę. Jei žinote, kad vaiko nebus tris dienas, iškart tai ir pažymėkite (jei sistema leidžia) arba parašykite žinutę klasės vadovui. Tai sutaupys mokytojo laiką, nes jam nereikės kasryt tikrinti, ar mokinys ateis.
Svarbu suprasti, kad elektroniniame dienyne jūsų įvestas pateisinimas yra lygiavertis parašui. Tai juridinis patvirtinimas, kad žinote, kur yra jūsų vaikas. Melagingi duomenys čia gali atsisukti prieš jus.
„Svarbios priežastys“: kelionės, varžybos ir tinginystė
Viena didžiausių pilkųjų zonų pamokų pateisinime – kas yra ta „svarbi priežastis“? Ar pigūs lėktuvo bilietai į Turkiją spalio mėnesį yra svarbi priežastis atitraukti vaiką nuo mokslų savaitei? O močiutės jubiliejus kitame Lietuvos gale?
Mokyklų požiūris čia griežtėja. Švietimo įstatymas ir bendrosios ugdymo programos numato, kad mokinys privalo lankyti mokyklą. Atostogos ugdymo proceso metu nėra skatinamos. Žinoma, gyvenimas yra gyvenimas, ir mokyklų vadovybė dažniausiai linkusi ieškoti kompromisų, tačiau yra niuansų:
- Kelionės ne atostogų metu: Jei planuojate išvyką, kuri truks ilgiau nei 3 dienas, dažniausiai neužteks paprasto įrašo dienyne. Reikės rašyti oficialų prašymą mokyklos direktoriui. Direktorius turi teisę tokį prašymą atmesti, jei, pavyzdžiui, mokinio pasiekimai yra prasti arba jis turi daug nelankytų pamokų.
- Neformalus ugdymas ir varžybos: Jei vaikas sportuoja ar groja ir turi vykti į varžybas, tai yra pateisinama priežastis. Tačiau čia reikalinga pažyma iš neformaliojo švietimo įstaigos (trenerio ar būrelio vadovo), kurią tėvai persiunčia klasės auklėtojui.
- Psichikos sveikatos dienos: Tai nauja, bet populiarėjanti tendencija. Kai kurie tėvai atvirai pasako auklėtojui: „Vaikas pervargo, jam reikia vienos dienos atsigauti“. Progresyvios mokyklos ir pedagogai tai vertina teigiamai, nes geriau viena diena poilsio namuose, nei savaitė ligoninėje dėl perdegimo sindromo ar psichosomatinių sutrikimų.
Teisinė pusė: kada įsikiša Vaiko gerovės komisija ir policija?
Daugeliui tėvų atrodo, kad pamokų lankomumas yra tik jų ir mokyklos reikalas. Deja, taip nėra. Lietuvoje galioja teisiniai mechanizmai, skirti užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Jei tėvai nesugeba užtikrinti lankomumo arba piktnaudžiauja pateisinimais, įsijungia rimtesnės institucijos.
Procesas dažniausiai atrodo taip:
- Mokyklos lygmuo. Jei mokinys per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidžia tam tikrą skaičių pamokų (dažniausiai apie 50% ar mažiau, priklausomai nuo vidaus tvarkos), klasės vadovas informuoja socialinį pedagogą ir mokyklos administraciją. Pirmiausia bandoma kalbėtis su tėvais.
- Vaiko gerovės komisija (VGK). Jei pokalbiai nepadeda, šeima kviečiama į VGK posėdį. Čia jau sprendžiama oficialiai – ieškoma priežasčių, siūloma pagalba (psichologo, socialinio darbuotojo). Tai yra „geltonoji kortelė“.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Jei situacija nesikeičia, mokykla privalo kreiptis į savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ar net Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Baudos tėvams: mitas ar realybė?
Tai nėra mitas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę tėvams. Konkrečiai, ANK 73 straipsnis kalba apie „Tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams“. Vaiko teisė į mokslą yra vienas iš fundamentalių interesų.
Jei nustatoma, kad tėvai piktybiškai neužtikrina mokyklos lankymo (pvz., vaikas neina į mokyklą, nes tėvai jam leidžia miegoti iki pietų, arba tėvai nuolat rašo melagingus pateisinimus), gali būti skirta bauda. Pirmą kartą ji gali būti simbolinė (įspėjimas ar 10–100 eurų), tačiau pakartotiniai nusižengimai užtraukia didesnes baudas. Svarbiau nei piniginė bauda yra tai, kad šeima patenka į „rizikos“ sąrašus, o tai reiškia nuolatinį socialinių tarnybų dėmesį.
Kaip parašyti gerą paaiškinimą (šablonai ir pavyzdžiai)
Kartais tėvams pritrūksta žodžių, kaip formaliai ir teisingai suformuluoti pateisinimą, ypač jei tai nėra paprasta liga. Štai keletas pavyzdžių, kuriuos galite adaptuoti savo situacijai. Prisiminkite – geriausia rašyti tiesą, bet diplomatiškai.
1 pavyzdys: Šeimyninės aplinkybės (trumpalaikis)
„Gerb. Auklėtoja(u),
Informuoju, kad mano sūnus/dukra [Vardas Pavardė] nedalyvaus pamokose š.m. [Data] dieną dėl svarbių šeimyninių aplinkybių. Už praleistą mokymosi medžiagą atsiskaitysime sutartu laiku.
Pagarbiai, [Tėvų Vardas]“
2 pavyzdys: Sveikatos sutrikimas (kai nereikia gydytojo)
„Sveiki,
Norėčiau pateisinti [Vardas] neatvykimą į mokyklą [Data] – [Data]. Vaikas jautėsi prastai (lengvi peršalimo simptomai), todėl nusprendėme stebėti būklę namuose. Į gydymo įstaigą nesikreipėme. Šiuo metu vaikas jaučiasi gerai ir grįžta į ugdymo procesą.
Ačiū už supratingumą.“
3 pavyzdys: Nenumatytas atvejis (autoįvykis, sprogęs vamzdis ir pan.)
Nereikia bijoti tokių priežasčių. Gyvenimiškos situacijos yra suprantamos. Jei ryte neužsikūrė automobilis ir gyvenate užmiestyje, tai yra objektyvi priežastis.
„Laba diena,
Informuoju, kad [Vardas] vėluos į pirmas dvi pamokas (arba neatvyks) dėl techninių transporto gedimų / nenumatytų buitinių avarijų namuose. Dedame visas pastangas, kad vaikas kuo greičiau pasiektų mokyklą.“
Probleminės situacijos: kai vaikas bėga iš pamokų
Sunkiausia dalis – ne pateisinti ligą, o susidurti su faktu, kad vaikas bėga iš pamokų („bloginėja“), o tėvai apie tai sužino tik iš elektroninio dienyno pranešimų. Ką daryti tokiu atveju? Ar dengti vaiką ir pateisinti?
Psichologai ir pedagogai vieningai sutaria: ne, nedengti. Jei tėvai pradeda masiškai teisinti praleistas pamokas, apie kurias vaikas neturėjo objektyvios priežasties praleisti, formuojamas nebaudžiamumo jausmas. Vaikas supranta: „Galiu daryti ką noriu, mama/tėtis vis tiek „išsuks“.“
Tokiu atveju geriausia strategija:
- Susisiekti su klasės vadovu ir atvirai pasakyti: „Aš nežinojau, kad jo nebuvo. Šių pamokų nepateisinsiu.“
- Tai bus pamoka vaikui – jam teks pačiam aiškintis mokytojams, galbūt gauti drausminę nuobaudą mokykloje, bet tai ugdys atsakomybę.
- Tik atviras bendradarbiavimas su mokykla gali padėti išspręsti bėgimo iš pamokų problemą, kol ji netapo chroniška.
Apibendrinimas: pasitikėjimas ir atsakomybė
Pamokų pateisinimas Lietuvoje evoliucionavo. Nuo griežtos medicininės biurokratijos pereita prie pasitikėjimu grįsto modelio. Valstybė sako tėvams: „Mes jumis pasitikime, jūs geriausiai žinote, kada jūsų vaikui reikia likti namuose.“ Tačiau šis pasitikėjimas ateina su didele atsakomybe.
Piktnaudžiavimas šia laisve – rašant raštelius dėl tingėjimo, neatliktų namų darbų ar tiesiog „ne tos nuotaikos“ – ilgainiui kenkia pačiam vaikui. Mokykla nėra tik vieta žinioms gauti; tai vieta, kur ugdoma disciplina, pareigos jausmas ir gebėjimas veikti sistemoje.
Tad kitą kartą, kai ryte išgirsite „nenoriu į mokyklą“, prieš griebdamiesi telefono pateisinimui parašyti, stabtelėkite. Ar tai tikrai sveikata? Ar tai nuovargis? O gal tai baimė dėl kontrolinio darbo? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso ne tik tai, ką parašysite dienyne, bet ir tai, kokį žmogų užauginsite. Būkite sąžiningi – tiek prieš sistemą, tiek, svarbiausia, prieš save ir savo vaiką.