Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje rasti pusiausvyrą tarp karjeros ir šeimos yra nemenkas iššūkis. Darbo rinka reikalauja atsidavimo ir lankstumo, o augantys vaikai – dėmesio, laiko ir meilės. Laimei, Lietuvos įstatymai numato tam tikras lengvatas dirbantiems tėvams, padedančias suderinti šias dvi svarbias gyvenimo sritis. Viena tokių reikšmingų garantijų yra papildomos poilsio dienos, dažnai šnekamojoje kalboje vadinamos „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“. Nors pavadinimai gali klaidinti, ši teisė priklauso tiek mamoms, tiek tėčiams (ar globėjams), auginantiems vaikus. Kas tai per dienos, kam jos priklauso, kaip jomis pasinaudoti ir kokių niuansų reikėtų nepamiršti? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su papildomomis poilsio dienomis darbuotojams, auginantiems vaikus.
Kas yra papildomos poilsio dienos ir kuo jos skiriasi nuo atostogų?
Papildomos poilsio dienos – tai Lietuvos Respublikos darbo kodekse (DK) įtvirtinta socialinė garantija darbuotojams, turintiems šeimyninių įsipareigojimų. Tai yra apmokamos laisvos dienos, suteikiamos papildomai prie kasmetinių atostogų. Jų pagrindinis tikslas – suteikti tėvams (globėjams) galimybę skirti daugiau laiko savo vaikams, jų priežiūrai, ugdymui, sveikatos reikalams ar tiesiog kokybiškam buvimui kartu.
Svarbu atskirti šias dienas nuo kasmetinių atostogų. Kasmetinės atostogos yra skirtos bendram darbuotojo poilsiui ir jėgų atgavimui, jos kaupiamos per darbo metus ir paprastai naudojamos ilgesniam nepertraukiamam poilsiui. Tuo tarpu papildomos poilsio dienos yra tikslinės – jos susijusios su vaikų auginimu ir dažniausiai suteikiamos trumpesniais periodais (pavyzdžiui, viena diena per mėnesį ar kelis mėnesius). Be to, jų suteikimo tvarka ir skaičius priklauso ne nuo darbo stažo, o nuo vaikų skaičiaus, amžiaus ar specialiųjų poreikių.
Kam priklauso „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“?
Teisę į papildomas poilsio dienas reglamentuoja Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis. Pagal ją, ši garantija priklauso darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir atitinkantiems bent vieną iš šių sąlygų:
- Augina vieną vaiką iki dvylikos metų. Tokiems darbuotojams suteikiama viena papildoma poilsio diena kas tris mėnesius.
- Augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šiuo atveju suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba, darbuotojo pasirinkimu, šios dienos sumuojamos ir suteikiamos, pavyzdžiui, trys dienos kas tris mėnesius).
- Augina du vaikus iki dvylikos metų. Jiems taip pat priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sumuojant – trys dienos kas tris mėnesius).
- Augina tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų. Daugiavaikiams tėvams suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sumuojant – šešios dienos kas tris mėnesius).
Svarbus aspektas – ši teisė suteikiama vienam iš tėvų (įtėvių, globėjų) jų pasirinkimu. Tai reiškia, kad jei abu tėvai dirba ir atitinka sąlygas, jie turi tarpusavyje susitarti, kuris iš jų ir kada naudosis šiomis papildomomis poilsio dienomis. Darbdavys gali paprašyti pateikti įrodymus, kad kitas iš tėvų (globėjų) tam tikrą mėnesį ar ketvirtį nesinaudojo (ar nesinaudos) šia teise savo darbovietėje. Tai gali būti laisvos formos kito tėvo darbovietės pažyma arba paties darbuotojo raštiškas patvirtinimas.
Taip pat svarbu paminėti, kad teisė į šias dienas nepriklauso nuo darbo krūvio (pilnas ar ne pilnas etatas) ar darbo santykių trukmės. Net ir dirbant ne visą darbo dieną ar neseniai pradėjus dirbti (pavyzdžiui, bandomuoju laikotarpiu), darbuotojas įgyja teisę į papildomas poilsio dienas, jei atitinka aukščiau išvardintas sąlygas.
Kaip skaičiuojamos ir suteikiamos papildomos poilsio dienos?
Kaip jau minėta, dienų skaičius tiesiogiai priklauso nuo vaikų skaičiaus, jų amžiaus ir (arba) negalios fakto:
- 1 vaikas iki 12 m.: 1 diena per 3 mėnesius.
- 2 vaikai iki 12 m. ARBA 1 neįgalus vaikas iki 18 m.: 1 diena per mėnesį (kurią galima sumuoti kas 3 mėnesius, t.y. pasiimti 3 dienas iš karto).
- 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.: 2 dienos per mėnesį (kurias galima sumuoti kas 3 mėnesius, t.y. pasiimti 6 dienas iš karto).
Dažniausiai darbuotojai renkasi imti šias dienas kas mėnesį, jei turi tokią galimybę (auginantys 2 ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką). Tai leidžia lanksčiau planuoti laiką ir operatyviau reaguoti į vaiko poreikius, pavyzdžiui, vizitą pas gydytoją, dalyvavimą mokyklos renginyje ar tiesiog skirti papildomą dieną bendravimui. Tačiau galimybė sumuoti dienas kas ketvirtį taip pat yra patogi, ypač jei reikia ilgesnio laisvo laiko tarpo, pavyzdžiui, trumpai kelionei per moksleivių atostogas ar ilgesniam vizitui pas sveikatos specialistus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisė į papildomą poilsio dieną atsiranda tą mėnesį (ar ketvirtį), kurį darbuotojas atitinka sąlygas. Pavyzdžiui, jei antras vaikas gimsta gegužės mėnesį, teisė į vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį atsiranda jau nuo gegužės.
Kaip pasinaudoti „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“?
Norint pasinaudoti papildoma poilsio diena, darbuotojas turi pateikti prašymą darbdaviui. Nors įstatymas nenustato griežtos prašymo formos ar pateikimo termino, rekomenduojama tai daryti raštu ir iš anksto, kad darbdavys galėtų suplanuoti darbus. Dažnai įmonės turi vidines tvarkas ar prašymų šablonus, todėl verta pasitikslinti personalo skyriuje.
Prašyme reikėtų nurodyti konkrečią datą (-as), kurią (-ias) norima gauti laisvą dieną, ir pagrindą, kodėl ji priklauso (pvz., „prašau suteikti vieną papildomą poilsio dieną pagal DK 138 str. 3 d., nes auginu du vaikus iki 12 metų“).
Darbdavys, gavęs prašymą, turi jį patenkinti, nebent tai ypač pakenktų normaliai įmonės ar padalinio veiklai. Vis dėlto, pati teisė į šią dieną negali būti paneigta. Jei konkreti darbuotojo prašoma data netinka dėl objektyvių priežasčių (pvz., neatidėliotinas projektas, kolegos liga), darbdavys turėtų pasiūlyti suderinti kitą abiem pusėms priimtiną laiką. Ginčai dėl papildomų poilsio dienų suteikimo sprendžiami darbo ginčų komisijoje.
Paprastai šios dienos suteikiamos kaip visos darbo dienos. Galimybė jas skaidyti į dalis (pvz., po pusdienį) įstatyme nėra numatyta, tačiau tai gali būti susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio reikalas, jei tai neprieštarauja įmonės vidaus tvarkai ir darbo organizavimo principams.
Svarbus momentas: nepanaudotos papildomos poilsio dienos paprastai nėra perkeliamos į kitą mėnesį ar ketvirtį (priklausomai nuo to, kokiu periodiškumu jos priklauso) ir už jas nėra mokama kompensacija. Todėl svarbu laiku suplanuoti ir pasinaudoti šia garantija. Išimtis gali būti tik tuo atveju, jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti laisva diena dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar kitų svarbių, nuo jo nepriklausančių priežasčių – tokiu atveju reikėtų tartis su darbdaviu dėl perkėlimo.
Apmokėjimas už papildomas poilsio dienas
Vienas iš didžiausių šios garantijos privalumų yra tai, kad papildomos poilsio dienos yra apmokamos. Už šias dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, atsižvelgiant į darbuotojo pajamas per tam tikrą laikotarpį iki laisvos dienos suteikimo.
Tai reiškia, kad pasinaudojus „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“, darbuotojo atlyginimas tą mėnesį nesumažės. Tai svarbi finansinė parama šeimoms, leidžianti tėvams skirti laiko vaikams, nepatiriant pajamų praradimo.
Dažniausiai kylančios situacijos ir klausimai
Nors pagrindinės taisyklės aiškios, praktikoje kartais kyla papildomų klausimų ar susiduriama su specifinėmis situacijomis. Panagrinėkime keletą jų:
- Ką daryti, jei vaikas sulaukia 12 metų (arba neįgalus vaikas – 18 metų) viduryje mėnesio ar ketvirčio? Teisė į papildomas poilsio dienas išlieka iki to mėnesio ar ketvirčio pabaigos, kurį vaikui sukanka atitinkamas amžius. Pavyzdžiui, jei dvyliktas gimtadienis yra birželio 15 d., teisė į papildomą poilsio dieną už birželio mėnesį (arba antrąjį ketvirtį) darbuotojui išlieka.
- Kaip įrodyti teisę į šias dienas? Paprastai pakanka pateikti vaikų gimimo liudijimų kopijas. Jei auginamas neįgalus vaikas – papildomai reikės pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą pažymą ar neįgaliojo pažymėjimą. Kaip minėta, jei abu tėvai dirba, darbdavys gali prašyti patvirtinimo, kad kitas tėvas nesinaudoja šia garantija tą patį laikotarpį.
- Ar „mamadieniai“/„tėvadieniai“ priklauso dirbant keliose darbovietėse? Taip, teisė į papildomas poilsio dienas yra susijusi su darbuotojo statusu ir šeimine padėtimi, o ne su konkrečia darbo sutartimi. Tačiau svarbu prisiminti, kad bendras per mėnesį ar ketvirtį gaunamų dienų skaičius nedvigubėja. Pavyzdžiui, jei darbuotojas augina du vaikus iki 12 metų ir dirba dviejose darbovietėse, jis turi teisę į vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį iš viso, o ne po vieną dieną kiekvienoje darbovietėje. Darbuotojas turėtų susitarti su abiem darbdaviais, kurioje darbovietėje ir kada naudosis šia diena, arba galbūt vienoje darbovietėje pasiimti laisvą dieną, o kitoje – dirbti įprastai.
- Ar galima gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas dienas? Ne, įstatymas nenumato galimybės keisti papildomų poilsio dienų į piniginę kompensaciją, net ir nutraukiant darbo sutartį. Tai skiriasi nuo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šių dienų tikslas yra suteikti realų laiką poilsiui su vaikais.
- Ką daryti, jei darbdavys atsisako suteikti papildomą poilsio dieną? Kaip minėta, darbdavys negali visiškai paneigti šios teisės. Jei kyla nesutarimų dėl konkrečios datos, reikėtų stengtis rasti kompromisą. Jei darbdavys sistemingai trukdo pasinaudoti šia garantija ar nepagrįstai atsisako ją suteikti, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.
- Ar šios dienos įskaičiuojamos į darbo stažą? Taip, laikas, kai darbuotojas naudojasi papildomomis poilsio dienomis, yra įskaitomas į darbo stažą, įskaitant stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Papildomų poilsio dienų svarba ir nauda
Papildomos poilsio dienos tėvams yra ne tik formalus įrašas Darbo kodekse, bet ir reali, apčiuopiama nauda tiek patiems darbuotojams, tiek jų vaikams, o netiesiogiai – ir darbdaviams.
Darbuotojams:
- Geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: Galimybė retkarčiais atsikvėpti nuo darbų ir skirti visą dieną šeimai padeda mažinti stresą, pervargimą ir gerina bendrą savijautą.
- Laikas vaikų poreikiams: Šios dienos leidžia nuvesti vaiką pas gydytoją, dalyvauti tėvų susirinkime, padėti ruošti pamokas ar tiesiog smagiai praleisti laiką kartu, stiprinant tarpusavio ryšį.
- Lankstumas: Galimybė pasiimti laisvą dieną tada, kai jos labiausiai reikia (pvz., vaikui susirgus lengva forma, kai nedarbingumo pažymėjimas dar nereikalingas), padeda lengviau suderinti netikėtai iškylančius šeimos reikalus su darbu.
Vaikams:
- Daugiau tėvų dėmesio: Papildomas laikas su tėvais yra neįkainojama dovana vaikams, ypač ankstyvoje vaikystėje, kai formuojasi saugumo jausmas ir artimi ryšiai.
- Geresnė priežiūra ir ugdymas: Tėvai gali aktyviau įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, sveikatos priežiūrą.
Darbdaviams:
- Lojalesni ir labiau motyvuoti darbuotojai: Darbuotojai, jaučiantys darbdavio supratimą ir palaikymą derinant darbą ir šeimą, yra labiau patenkinti darbu, lojalesni įmonei ir labiau motyvuoti stengtis.
- Mažesnis pravaikštų skaičius: Galimybė planuotai pasiimti laisvą dieną vaiko reikalams gali sumažinti netikėtų pravaikštų ar vėlavimų skaičių.
- Geresnė įmonės reputacija: Rūpestis darbuotojų gerove ir šeimai palankios darbo aplinkos kūrimas formuoja teigiamą įmonės, kaip socialiai atsakingo darbdavio, įvaizdį.
Apibendrinimas
Papildomos poilsio dienos, arba „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“, yra svarbi Darbo kodekso garantija, padedanti dirbantiems tėvams Lietuvoje lengviau derinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus. Teisę į šias apmokamas laisvas dienas turi darbuotojai, auginantys vaikus iki 12 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, o dienų skaičius priklauso nuo vaikų skaičiaus. Svarbu žinoti savo teises, laiku pateikti prašymą darbdaviui ir susitarti dėl konkrečios laisvos dienos datos. Nors kartais gali kilti klausimų dėl šių dienų suteikimo tvarkos, dauguma situacijų yra aiškiai reglamentuotos įstatyme. Naudojimasis šia teise ne tik palengvina tėvų kasdienybę, bet ir prisideda prie vaikų gerovės bei stipresnio šeimos ryšio kūrimo. Todėl raginame visus, turinčius teisę į papildomas poilsio dienas, aktyviai ja naudotis – tai investicija į Jūsų pačių ir Jūsų vaikų gerovę.