Sprendimas palikti darbo vietą retai kada priimamas per vieną naktį. Dažniausiai tai ilgas, emocijų kupinas procesas, kurį vainikuoja tas lemiamas momentas – prašymo atleisti iš darbo įteikimas vadovui. Tačiau net ir padėjus parašą ant popieriaus lapo, istorija nesibaigia. Prasideda tai, ką liaudiškai vadiname „atidirbimu“, o teisiškai – įspėjimo terminu.
Lietuvos darbo rinkoje vis dar sklando daugybė mitų, likusių nuo senojo Darbo kodekso laikų. Dažnas darbuotojas yra įsitikinęs, kad privalo „atidirbti 14 dienų“, kiti mano, kad gali tiesiog trenkti durimis ir išeiti tą pačią dieną, jei tik turi pakankamai sukauptų atostogų. Realybė yra kiek kitokia, o nežinojimas gali kainuoti ne tik nervų, bet ir finansinių nuostolių ar net reputaciją.
Šiame straipsnyje detaliai išnarstysime dabartinį teisinį reglamentavimą, apžvelgsime strategijas, kaip išsiskirti su darbdaviu taikiai ir, svarbiausia, atsakysime į klausimą: kiek gi laiko iš tikrųjų teks praleisti biure ar gamykloje po to, kai pasakėte „išeinu“.
„Atidirbimas“ – sąvoka, kurios nėra įstatyme
Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti terminologiją. Jei vartysite Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (DK), žodžio „atidirbimas“ ten nerasite. Tai – buitinis terminas. Teisiškai tai vadinama įspėjimo terminu. Tai laikotarpis, skirtas abiem pusėms pasiruošti pokyčiams: darbdaviui – surasti naują darbuotoją ar perskirstyti darbus, o darbuotojui – užbaigti pradėtus projektus ir perduoti funkcijas.
Kodėl tai svarbu? Nes suvokimas, kad tai yra „įspėjimas“, o ne „bausmė“ ar „skola“, keičia požiūrį į šį laikotarpį. Jūs vis dar esate pilnateisis darbuotojas, kuriam galioja visos teisės ir pareigos, tačiau laikrodis jau tiksi atbuline tvarka.
Auksinė taisyklė: 20 kalendorinių dienų (DK 55 str.)
Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą (55 straipsnis), standartinis įspėjimo terminas, kai darbuotojas išeina savo noru be svarbių priežasčių, yra 20 kalendorinių dienų. Tai yra esminis skirtumas nuo senosios tvarkos, kurioje buvo minima 14 darbo dienų.
Ką tai reiškia praktiškai?
- Kalendorinės dienos: Į terminą įskaičiuojami ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Jei prašymą įteikiate penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis jau „skaičiuojasi“ į jūsų naudą.
- Termino pradžia: Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikėte kovo 1 d., pirmoji įspėjimo termino diena yra kovo 2 d., o paskutinė darbo diena (atleidimo diena) bus kovo 21 d.
Šis 20 dienų laikotarpis yra skirtas darbdavio apsaugai. Įsivaizduokite situaciją: įmonės buhalteris nusprendžia išeiti prieš pat metinių ataskaitų pridavimą. Jei jis galėtų išeiti tą pačią dieną, įmonė patirtų didžiulę žalą. Todėl įstatymas numato protingą laiką pamainai surasti.

Ar įmanoma išeiti greičiau? Šalių susitarimas (DK 54 str.)
Gera žinia ta, kad 20 dienų taisyklė nėra akmenyje iškaltas nuosprendis. Tai yra maksimalus reikalaujamas terminas, jei šalys nesusitaria kitaip. Pats lanksčiausias ir dažniausiai rekomenduojamas būdas nutraukti darbo santykius – šalių susitarimu (DK 54 straipsnis).
Šiuo atveju terminai negalioja – viskas priklauso nuo derybų. Jūs galite susitarti, kad paskutinė jūsų darbo diena yra:
- Rytoj;
- Už savaitės;
- Tą pačią dieną (nors tai retesnis atvejis dėl dokumentų tvarkymo).
Derybų menas
Norint išeiti greičiau, reikia ne reikalauti, o siūlyti. Jei radote naują darbą ir ten jūsų laukia jau po savaitės, atviras pokalbis su dabartiniu vadovu dažnai padeda. Galite pasiūlyti:
- Itin intensyvų darbų perdavimą per trumpesnį laiką.
- Pagalbą konsultuojant kolegas telefonu net ir po išėjimo (protingumo ribose).
- Rasti sau pamainą arba rekomenduoti kandidatą.
Jei darbdavys sutinka su jūsų pasiūlymu, darbo sutartis nutraukiama nuo sutartos datos, ir joks 20 dienų terminas netaikomas.
Bandomasis laikotarpis: greitas atsisveikinimas (DK 36 str.)
Bandomasis laikotarpis yra skirtas ne tik darbdaviui įvertinti jus, bet ir jums – įvertinti darbdavį. Jei supratote, kad ši vieta ne jums, procedūra yra žymiai paprastesnė.
Pagal DK 36 straipsnį, bandomuoju laikotarpiu darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas. Atkreipkite dėmesį – čia jau kalbama apie darbo dienas, ne kalendorines.
Tai reiškia, kad jei prašymą pateikiate pirmadienį:
- Antradienis – 1 diena;
- Trečiadienis – 2 diena;
- Ketvirtadienis – 3 diena ir paskutinė jūsų darbo diena (nebent susitariate kitaip).
Svarbios priežastys: liga, pensija ir prastovos (DK 56 ir 57 str.)
Yra situacijų, kai darbuotojas tiesiog fiziškai negali laukti 20 dienų arba kai darbdavys elgiasi nesąžiningai. Tokiais atvejais įstatymas numato sutrumpintą 5 darbo dienų įspėjimo terminą.
Kada tai galioja?
1. Sveikatos problemos: Jei turite sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kad nebegalite dirbti šio darbo dėl ligos ar neįgalumo.
2. Pensinis amžius: Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją, dirbdamas pas tą patį darbdavį.
3. Darbdavio įsipareigojimų nevykdymas: Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio atlyginimo arba ilgiau kaip du mėnesius nevykdo kitų esminių įsipareigojimų (pvz., neužtikrina saugos darbe).
4. Šeimyninės aplinkybės: Slaugant šeimos narį (reikalinga speciali pažyma).
Svarbu pabrėžti, kad nutraukiant sutartį dėl šių „svarbių priežasčių“, darbuotojui dažnai priklauso ir išeitinė išmoka (paprastai 1 arba 2 VDU dydžio, priklausomai nuo stažo), ko nebūna išeinant tiesiog „savo noru“ (pagal 55 str.).
Strateginis manevras: atostogos ir nedarbingumas įspėjimo metu
Vienas dažniausiai darbuotojų užduodamų klausimų: „Ar aš galiu sirgti arba atostogauti per tas 20 dienų?“
Atsakymas vienareikšmis – taip. Įspėjimo terminas nėra prievolė būti fiziškai darbo vietoje, tai yra laiko tarpas iki sutarties pabaigos. Todėl:
Atostogos vietoje „atidirbimo“
Jei turite sukaupęs daug nepanaudotų atostogų, galite prašyti jas išnaudoti iškart po prašymo atleisti pateikimo. Pavyzdžiui, parašote prašymą atleisti iš darbo po 20 dienų ir tą pačią dieną parašote prašymą suteikti 10 darbo dienų atostogų. Jei darbdavys atostogas pasirašo (svarbu: atostogos suteikiamos šalių susitarimu arba pagal grafiką, tad darbdavys teoriškai gali nesutikti išleisti atostogų ne pagal grafiką), jūs tas dienas ilsitės, o įspėjimo terminas „tiksi“.
Nedarbingumas
Jei įspėjimo laikotarpiu susirgote ir gavote nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“), įspėjimo terminas nėra pratęsiamas. Laikas eina, net jei jūs sergate namuose. Jei sirgsite visas 20 dienų, į darbą grįžti nebereikės – ateisite tik pasirašyti dokumentų arba jie bus sutvarkyti nuotoliniu būdu.
Tačiau čia slypi etinė ir reputacinė rizika. „Staigus susirgimas“ iškart po konflikto ir pareiškimo padėjimo yra klasikinė, darbdaviams puikiai žinoma gudrybė. Nors teisiškai tai sunku užginčyti, jūsų reputacijai tai gali pakenkti, ypač jei reikės rekomendacijų ateityje.
Vadovų ir direktorių specifika
Jei esate įmonės vadovas (direktorius), aukščiau išvardinti terminai jums gali negalioti. Juridinių asmenų vadovų darbo santykius reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir Civilinis kodeksas bei Akcinių bendrovių įstatymas.
Dažniausiai vadovų darbo sutartyse būna numatyti ilgesni įspėjimo terminai – neretai 1 mėnuo ar net daugiau. Taip yra todėl, kad vadovo pakeitimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis Registrų centro duomenų keitimo, banko sąskaitų valdymo perdavimo ir t.t. Todėl vadovams būtina atidžiai skaityti savo darbo sutartį.
„Apsisprendžiau nebeišeiti“: 3 darbo dienų taisyklė
Žmogus yra emocinė būtybė. Kartais pareiškimas parašomas afekto būsenoje po sunkaus pokalbio. Darbo kodeksas numato „atvėsimo“ laikotarpį.
Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo. Tokiu atveju prašymas tampa negaliojančiu ir darbo santykiai tęsiasi lyg nieko nebūtų įvykę.
Tačiau yra viena išimtis: jei darbdavys per tas 3 dienas jau spėjo priimti kitą darbuotoją į jūsų vietą (sudarė darbo sutartį), atšaukti prašymo nebegalėsite. Tai apsaugo naująjį darbuotoją, kuris galbūt jau išėjo iš seno darbo, kad ateitų į jūsų vietą.
Kas gresia, jei tiesiog neateisiu į darbą?
Kartais kyla pagunda tiesiog viską mesti. „Tegu atleidžia už pravaikštas, man vis tiek“, – mąsto pervargęs darbuotojas. Tai yra labai pavojinga strategija.
Jei nustosite eiti į darbą nepasibaigus įspėjimo terminui:
- Atleidimas už šiurkštų pažeidimą: Jūsų darbo istorijoje (Sodros duomenyse ir potencialiai darbo knygelėse ar pažymose) figūruos atleidimas darbdavio iniciatyva dėl kaltės (DK 58 str.). Tai „raudona vėliava“ būsimiems darbdaviams.
- Žalos atlyginimas: Darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Jei dėl jūsų neatvykimo sustojo gamyba, nebuvo aptarnautas svarbus klientas ar įmonė gavo baudą, šios sumos gali būti išieškomos iš jūsų. Įrodyti žalą darbdaviui nėra lengva, bet įmanoma.
- Finansiniai praradimai: Už pravaikštų dienas atlyginimas nemokamas, be to, tai mažina nepanaudotų atostogų kompensacijos vidurkį.
Finansinis aspektas: atsiskaitymas
Nepriklausomai nuo to, ar „atidirbsite“ 20 dienų, ar 3 dienas, paskutinę darbo dieną darbdavys privalo su jumis visiškai atsiskaityti. Jums priklauso:
- Darbo užmokestis už dirbtą laiką;
- Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Svarbu žinoti: kompensacija už atostogas mokama ne daugiau kaip už trejų metų laikotarpį. Jei taupėte atostogas 5 metus, už seniausius dvejus metus pinigai gali „sudegti“ (su tam tikromis išimtimis, jei faktiškai negalėjote jomis pasinaudoti).
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, už kiekvieną uždelstą dieną (bet ne ilgiau kaip už 3 mėnesius) jis privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį (netesybas).
Praktiniai patarimai rašant prašymą
Kad procesas vyktų sklandžiai, prašymas turi būti surašytas teisingai. Jame nereikia rašyti poemų ar liejimo širdies. Tai formalus dokumentas.
Būtini elementai:
- Kam: Įmonės vadovo pareigos, vardas, pavardė.
- Nuo ko: Jūsų pareigos, vardas, pavardė.
- Tekstas: „Prašau atleisti mane iš [pareigų pavadinimas] pareigų pagal LR DK 55 str. (savo noru).“
- Data: Nuo kada norite būti atleistas. Svarbu formuluoti aiškiai: „Paskutinė darbo diena – YYYY-MM-DD“. Venkite dviprasmybių kaip „atleisti nuo kovo 1 d.“, nes kyla ginčų, ar kovo 1 d. dar dirbate, ar jau ne. Geriausia rašyti: „Atleisti 202X m. kovo 1 d., kuri būtų paskutinė mano darbo diena“.
- Parašas ir data.
Prašymą būtinai registruokite raštinėje arba siųskite el. paštu su el. parašu, kad turėtumėte įrodymą apie jo įteikimo datą. Nuo jos ir pradedamas skaičiuoti 20 dienų terminas.
Apibendrinimas: Žmogiškumas svarbiau už kodeksą
Nors įstatymas numato 20 kalendorinių dienų terminą, praktika rodo, kad viskas priklauso nuo santykių. Lietuva – maža šalis. Darbuotojas, kuris geranoriškai padeda perduoti darbus, apmoko kolegą ir stengiasi nesukelti chaoso, dažniausiai išleidžiamas anksčiau ir su geriausiomis rekomendacijomis.
Ir atvirkščiai – principingas reikalavimas „paleisti mane dabar pat“ dažnai sukelia darbdavio atmetimo reakciją, verčiančią jį laikytis kodekso raidės iki paskutinės minutės. Todėl geriausia strategija: žinokite savo teises (20 dienų – maksimumas, 3 dienos – bandomuoju, derybos – visada galimos), bet procesą valdykite diplomatiškai.
Išėjimas iš darbo yra ne tik teisinė procedūra, bet ir jūsų asmeninio prekės ženklo dalis. Pasistenkite, kad durys užsivertų tyliai, o ne su trenksmu.