Susidūrus su neteisybe, tapus nusikaltimo auka ar tiesiog atsidūrus situacijoje, kurioje būtinas teisėsaugos įsikišimas, pirmoji mintis dažnai būna sumišimas ir nežinia. Ką daryti? Nuo ko pradėti? Atsakymas, nors ir skamba oficialiai, yra paprastas – reikia kreiptis į policiją. O oficialus kreipimasis prasideda nuo pareiškimo. Šis dokumentas – tai ne tik formalumas, bet ir pirmas, pats svarbiausias žingsnis siekiant apginti savo teises, atgauti prarastą turtą ir užtikrinti, kad kaltininkai sulauktų atsakomybės.
Daugelį žmonių mintis apie pareiškimo rašymą gąsdina. Atrodo, kad tai sudėtingas teisinis procesas, reikalaujantis specifinių žinių. Tačiau tiesa yra kur kas paprastesnė. Šiame išsamiame gide mes žingsnis po žingsnio aptarsime viską, ką reikia žinoti apie pareiškimo policijai teikimą: kada jį rašyti, kokiais būdais tai galima padaryti, kaip teisingai suformuluoti kiekvieną detalę ir kas laukia po to, kai jūsų pareiškimas pasiekia pareigūnus. Pamirškite baimę ir nežinomybę – po šio straipsnio būsite pasirengę tvirtai ir užtikrintai ginti savo teises.
Kada būtina rašyti pareiškimą policijai?
Kartais žmonės abejoja, ar jų situacija yra „pakankamai rimta“, kad trukdytų policiją. Svarbu suprasti: jei manote, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika arba administracinis nusižengimas, pranešti apie tai yra ne tik jūsų teisė, bet ir pilietinė pareiga. Kiekvienas pranešimas padeda kurti saugesnę aplinką mums visiems. Štai keletas dažniausių situacijų, kuomet nedvejodami turėtumėte kreiptis į policiją:
- Nusikaltimai nuosavybei: Vagystė (iš buto, automobilio, kišenės), apiplėšimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas (vandalizmas, automobilio subraižymas), sukčiavimas (internetu, telefonu ar gyvai).
- Nusikaltimai asmeniui: Fizinio skausmo sukėlimas, sumušimas, sveikatos sutrikdymas, grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, šmeižtas, įžeidimas, privatumo pažeidimas.
- Smurtas artimoje aplinkoje: Bet kokios formos fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis smurtas, kurį patiriate iš šeimos nario ar partnerio. Tai ypač jautri sritis, kurioje policijos įsikišimas yra gyvybiškai svarbus.
- Viešosios tvarkos pažeidimai: Chuliganiškas elgesys, muštynės, triukšmas, kuris pažeidžia jūsų teisę į ramų poilsį (ypač jei tai kartojasi ir kaimynai nereaguoja į prašymus).
- Kelių eismo įvykiai: Ypač tie, kuriuose nukentėjo žmonės, vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, yra neblaivus arba kyla ginčų dėl kaltės.
- Dingę asmenys: Jei negalite susisiekti su artimu žmogumi ir įtariate, kad jam galėjo nutikti nelaimė.
- Elektroninė erdvė: Patyčios internete, duomenų vagystės, sukčiavimas socialiniuose tinkluose ar elektroninės prekybos platformose.
Sąrašas, žinoma, nėra baigtinis. Pagrindinė taisyklė – jei jaučiatės nesaugiai, jei pažeistos jūsų teisės, jei padaryta materialinė ar moralinė žala, policija yra ta institucija, kuri gali ir turi jums padėti.
Pareiškimo pateikimo būdai: Raskite sau patogiausią
Laikai, kai vienintelis kelias buvo ilgas laukimas policijos komisariato koridoriuje, jau praeityje. Šiandien savo teises ginti galite kur kas patogiau. Yra trys pagrindiniai būdai pateikti pareiškimą.
1. Atvykimas į policijos komisariatą
Tai tradicinis ir vis dar patikimas būdas. Jis ypač rekomenduojamas sudėtingesniais atvejais, kai reikia nedelsiant apklausti liudytojus, apžiūrėti įvykio vietą ar kai pats pareiškėjas yra sukrėstas ir jam sunku nuosekliai išdėstyti mintis raštu. Atvykę į artimiausią policijos komisariatą, kreipkitės į budėtoją. Jums bus suteiktas pareiškimo blankas arba pareigūnas padės jį surašyti pagal jūsų pasakojimą. Ką turėti su savimi? Būtinai pasiimkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę). Jei turite, iškart atsineškite ir visus su įvykiu susijusius įrodymus: nuotraukas, vaizdo įrašus, medicinines pažymas, sutarčių kopijas, susirašinėjimus ir pan.
2. Elektroninis pareiškimas per ePolicija.lt
Tai bene patogiausias ir greičiausias būdas pranešti apie nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, ypač jei nereikia skubios policijos reakcijos. Sistema veikia visą parą, septynias dienas per savaitę. Kaip tai veikia?
- Apsilankykite interneto svetainėje www.epolicija.lt.
- Pasirinkite skiltį „Pranešti apie nusikalstamą veiką“.
- Jums reikės identifikuoti save per Elektroninius valdžios vartus. Tai galite padaryti naudodamiesi internetine bankininkyste, mobiliuoju parašu arba asmens tapatybės kortele su skaitytuvu.
- Atsidariusioje formoje reikės detaliai aprašyti įvykį, nurodyti vietą, laiką, galimus liudytojus, įtariamuosius, patirtą žalą.
- Prie pareiškimo galėsite prisegti ir skaitmeninius įrodymus: nuotraukas, ekrano kopijas, garso ar vaizdo įrašus.
Pateikus pareiškimą, sistema automatiškai jį užregistruos, o jūs gausite patvirtinimą ir registracijos numerį. Tai puikus būdas pranešti apie internetinį sukčiavimą, turto sugadinimą (kai kaltininkas nežinomas) ar kitus neskubius įvykius.
3. Skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112
Labai svarbu atskirti šį būdą nuo kitų. Telefonas 112 yra skirtas skubiai pagalbai, kai pavojus kyla čia ir dabar. Skambinkite nedelsdami, jei:
- Vyksta nusikaltimas (matote vagystę, apiplėšimą, muštynes).
- Gresia pavojus jūsų ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai.
- Įvyko sunkus eismo įvykis, yra sužeistų.
- Kilo gaisras ar kita ekstremali situacija.
Operatorius, įvertinęs situaciją, nedelsiant išsiųs artimiausią policijos ekipažą. Svarbu atminti, kad skambutis telefonu 112 yra pirminis pranešimas, skirtas skubiai reakcijai. Vėliau, atvykus pareigūnams arba nuvykus į komisariatą, greičiausiai vis tiek reikės parašyti ir oficialų rašytinį pareiškimą, kuriame bus išsamiau išdėstytos visos aplinkybės.
Kaip teisingai surašyti pareiškimą? Svarbiausi elementai
Gerai ir aiškiai surašytas pareiškimas – pusė darbo. Nuo to priklauso, kaip greitai ir sklandžiai vyks tyrimas. Nors griežtos formos nėra, pareiškime privalo būti keli esminiai elementai.
1. Pareiškimo „kepurė“ (Antraštinė dalis)
Dokumento viršuje, dešinėje pusėje, nurodoma, kam skirtas pareiškimas ir kas jį teikia.
- Adresatas: Nurodykite policijos įstaigos, kuriai teikiate pareiškimą, pavadinimą ir vadovo pareigas. Pavyzdžiui: „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui“. Jei nežinote tikslaus pavadinimo, užteks nurodyti miesto ar rajono policijos komisariatą.
- Pareiškėjas: Jūsų vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris ir, jei turite, elektroninio pašto adresas. Tikslūs kontaktiniai duomenys yra būtini, kad pareigūnai galėtų su jumis susisiekti.
Po šia informacija, lapo centre, parašykite dokumento pavadinimą: PAREIŠKIMAS arba PAREIŠKIMAS DĖL NUSIKALSTAMOS VEIKOS.
2. Dėstomoji dalis: Įvykio aplinkybės
Tai svarbiausia pareiškimo dalis. Čia turite kuo tiksliau, nuosekliau ir detaliau aprašyti viską, kas nutiko. Stenkitės atsakyti į pagrindinius klausimus:
- KADA? Nurodykite tikslią datą ir laiką (jei įmanoma, valandų ir minučių tikslumu). Jei tikslaus laiko nežinote, nurodykite kuo tikslesnį laiko intervalą (pvz., „nuo liepos 20 d. 22:00 val. iki liepos 21 d. 7:00 val.“).
- KUR? Nurodykite tikslią įvykio vietą: miestas, gatvė, namo numeris, buto numeris, konkreti vieta (pvz., „prie prekybos centro X pagrindinio įėjimo“, „automobilių stovėjimo aikštelėje ties Y gatve“).
- KAIP? Chronologiškai ir nuosekliai aprašykite įvykių eigą. Ką veikėte prieš įvykį? Ką pamatėte? Ką išgirdote? Kokie buvo kitų asmenų veiksmai? Rašykite paprastais, aiškiais sakiniais. Svarbiausia – faktai. Venkite emocijų, vertinimų ir spėlionių. Užuot rašę „bjaurus vagis pavogė mano mylimą rankinę“, rašykite: „Nepažįstamas asmuo griebė mano rankinę, kurioje buvo… ir pabėgo… kryptimi“.
- KAS? (Įtariamieji): Jei matėte pažeidėją, aprašykite jį kuo detaliau: lytis, amžius (apytikslis), ūgis, kūno sudėjimas, plaukų spalva, apranga, ypatingos žymės (tatuiruotės, randai, akiniai). Jei įtariamasis jums pažįstamas, nurodykite jo vardą, pavardę ir visą kitą žinomą informaciją.
- LIUDYTOJAI: Jei įvykį matė kiti žmonės, būtinai tai nurodykite. Jei turite jų kontaktinius duomenis (vardą, telefono numerį), įrašykite juos. Jų parodymai gali būti lemiami.
- PADARYTA ŽALA: Detaliai aprašykite, kokią žalą patyrėte. Jei pavogti daiktai – sudarykite jų sąrašą, nurodykite markes, modelius, spalvas, identifikacinius numerius (pvz., telefono IMEI) ir preliminarią vertę. Jei patyrėte fizinių sužalojimų, aprašykite juos. Jei padaryta moralinė žala, galite tai paminėti.
3. Prašymas
Po dėstomosios dalies aiškiai suformuluokite, ko jūs prašote policijos. Dažniausiai tai skamba taip: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (nurodykite nusikaltimą, pvz., vagystės, turto sugadinimo) ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.“
4. Pridedami dokumentai
Jei prie pareiškimo pridedate kokius nors įrodymus, pabaigoje sudarykite jų sąrašą. Pavyzdžiui: „PRIDEDAMA: 1. Pavogto telefono pirkimo čekio kopija, 1 lapas. 2. Nuotraukos iš įvykio vietos, 3 vnt.“
5. Parašas ir data
Pareiškimo pabaigoje būtinai pasirašykite ir nurodykite surašymo datą. Taip pat svarbu žinoti, kad pareiškime paprastai būna prierašas: „Dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą esu įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį“. Savo parašu jūs patvirtinate, kad suprantate atsakomybę už melagingos informacijos teikimą.
Kas vyksta po pareiškimo pateikimo?
Pateikus pareiškimą, procesas tik prasideda. Štai kas jūsų laukia toliau:
- Registracija: Jūsų pareiškimas yra nedelsiant užregistruojamas policijos registre, jam suteikiamas unikalus numeris. Jei pareiškimą teikiate asmeniškai, paprašykite, kad jums išduotų taloną-pranešimą, kuriame šis numeris būtų nurodytas. Tai jūsų įrodymas, kad kreipėtės.
- Sprendimo priėmimas: Gavę pareiškimą, pareigūnai turi įstatymo numatytą terminą (paprastai iki 10 kalendorinių dienų) priimti sprendimą:
- Pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad jūsų nurodyti faktai turi nusikalstamos veikos požymių ir bus pradėtas išsamus tyrimas.
- Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip nutinka, jei nustatoma, kad aprašytas įvykis nėra nusikaltimas (pvz., tai civiliniai santykiai) arba nėra nusikaltimo sudėties.
- Perduoti pareiškimą nagrinėti kitai institucijai. Pavyzdžiui, jei tai administracinis nusižengimas, byla gali būti perduota ne teismui, o kitai kompetentingai institucijai.
- Informavimas: Apie priimtą sprendimą jūs privalote būti informuotas raštu (paštu arba per e.pristatymo sistemą).
- Ikiteisminis tyrimas: Jei tyrimas pradedamas, jums bus suteiktas nukentėjusiojo statusas. Tyrėjas susisieks su jumis, pakvies į apklausą, kurios metu turėsite dar kartą detaliai papasakoti apie įvykį. Būsite paprašytas pateikti visus turimus įrodymus. Jūs turite teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus, gauti informaciją apie tyrimo eigą.
- Bylos pabaiga: Ikiteisminis tyrimas gali baigtis keliais būdais: byla su kaltinamuoju aktu perduodama į teismą, byla nutraukiama (pvz., nesurinkus pakankamai įrodymų ar nenustačius kaltininko) arba byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.
Svarbiausia – būkite aktyvūs. Domėkitės tyrimo eiga, bendradarbiaukite su tyrėju, teikite visą jums žinomą informaciją. Jūsų indėlis yra neįkainojamas siekiant teisingumo.
Nebijokite ginti savo teisių
Pareiškimas policijai nėra tik biurokratinis popierius. Tai – jūsų balsas, jūsų reikalavimas teisingumo ir jūsų indėlis į saugesnę visuomenę. Kiekvienas laiku ir teisingai surašytas pareiškimas leidžia policijai efektyviau kovoti su nusikalstamumu, užkirsti kelią būsimiems pažeidimams ir padėti tiems, kam pagalbos reikia labiausiai. Nebijokite, nedvejokite ir nesumenkinkite to, kas jums nutiko. Naudokitės šiuo gidu, drąsiai kreipkitės ir žinokite, kad įstatymas yra jūsų pusėje.