Pelno mokestis – vienas svarbiausių tiesioginių mokesčių, mokamų valstybei nuo įmonės uždirbto pelno. Tai kertinis Lietuvos biudžeto pajamų šaltinis, finansuojantis viešąsias paslaugas, infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas valstybei svarbias sritis. Kiekvienas verslininkas, steigiantis ar jau valdantis įmonę Lietuvoje, privalo gerai išmanyti pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką. Šis išsamus gidas padės suprasti pagrindinius pelno mokesčio aspektus, taikomas lengvatas ir prievoles.
Kas yra pelno mokesčio mokėtojai?
Pelno mokestį Lietuvoje moka juridiniai asmenys. Pagrindiniai mokesčių mokėtojai skirstomi į dvi grupes:
- Lietuvos vienetai: Tai įmonės, įsteigtos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (UAB, AB, VšĮ, MB ir kt.). Jos moka pelno mokestį nuo visų pajamų, gautų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
- Užsienio vienetai: Tai užsienio valstybėse įsteigtos įmonės. Jos moka pelno mokestį Lietuvoje tik tuo atveju, jei vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Tokiu atveju mokestis skaičiuojamas tik nuo pajamų, priskiriamų tai nuolatinei buveinei. Taip pat užsienio vienetai gali mokėti mokestį prie pajamų šaltinio nuo tam tikrų Lietuvoje gautų pajamų (pvz., palūkanų, honorarų), net jei neturi nuolatinės buveinės.
Svarbu pažymėti, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys ar ūkininkai moka ne pelno, o gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo savo veiklos pajamų.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas
Pelno mokestis skaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno. Tai nėra tas pats, kas įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodytas pelnas prieš apmokestinimą. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas, atliekant tam tikrus koregavimus:
Apmokestinamasis pelnas = Visos pajamos – Neapmokestinamosios pajamos – Leidžiami atskaitymai – Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
Panagrinėkime detaliau:
- Visos pajamos: Tai visos įmonės uždirbtos pajamos per mokestinį laikotarpį, įskaitant pardavimo pajamas, finansinės ir investicinės veiklos pajamas, palūkanas, dividendus (su tam tikromis išimtimis) ir kt.
- Neapmokestinamosios pajamos: PMĮ numato tam tikras pajamas, kurios nėra įtraukiamos į apmokestinamąjį pelną. Pavyzdžiui, tam tikromis sąlygomis gauti dividendai, draudimo išmokos (neviršijančios prarasto turto vertės), gauta parama (tam tikrais atvejais) ir kt.
- Leidžiami atskaitymai: Tai įprastinės įmonės veiklai vykdyti patirtos sąnaudos, kurios yra būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Pavyzdžiai: darbuotojų atlyginimai ir susiję mokesčiai, žaliavų ir prekių savikaina, nuomos, komunalinių paslaugų, remonto, reklamos, palūkanų (su apribojimais) ir kitos veiklos sąnaudos. Šios sąnaudos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.
- Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: Tam tikrų sąnaudų atskaitymas yra ribojamas PMĮ. Pavyzdžiui:
- Reprezentacinės sąnaudos (leidžiama atskaityti 50% tokių sąnaudų, bet ne daugiau kaip 2% visų pajamų).
- Natūralios netekties nuostoliai (atskaitoma ne daugiau nei 1% pajamų).
- Komandiruočių dienpinigių ir kelionės išlaidų normos.
- Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (skaičiuojamos pagal PMĮ priede nustatytus normatyvus).
- Beviltiškos skolos (atskaitomos pagal specifines taisykles).
- Paramos sąnaudos (atskaitomos dvigubai, bet su tam tikrais apribojimais).
- Neleidžiami atskaitymai: Tai sąnaudos, kurių negalima atskaityti apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Pavyzdžiui: pats pelno mokestis, PVM (išskyrus tam tikrus atvejus), baudos, delspinigiai, mokami biudžetui, sąnaudos, nesusijusios su pajamų uždirbimu, nepagrįstos dokumentais sąnaudos, išlaidos pramogoms ir poilsiui (išskyrus reprezentacines) ir kt.
Teisingas pajamų priskyrimas apmokestinamosioms ar neapmokestinamosioms bei sąnaudų klasifikavimas į leidžiamus, ribojamų dydžių leidžiamus ar neleidžiamus atskaitymus yra esminis žingsnis teisingai apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį.
Pelno mokesčio tarifai
Lietuvoje taikomi keli pelno mokesčio tarifai:
- Standartinis 15% tarifas: Tai pagrindinis tarifas, taikomas daugumai įmonių.
- Lengvatinis 5% tarifas: Šis tarifas gali būti taikomas mažoms įmonėms, jei jos atitinka tam tikras sąlygas:
- Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius per mokestinį laikotarpį neviršija 10 žmonių.
- Mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.
- Įmonės dalyviai (akcininkai) yra tik fiziniai asmenys.
- Įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į sąrašą veiklų, kurioms lengvata netaikoma (pvz., prekyba nekilnojamuoju turtu, finansinis tarpininkavimas tam tikrais atvejais).
- Įmonės veikla nėra sustabdyta, ji nėra reorganizuojama ar likviduojama.
- Tas pats dalyvis negali valdyti daugiau nei 50% akcijų ar dalių keliose įmonėse, kurioms taikomas 5% tarifas.
- Lengvatinis 0% tarifas: Tam tikromis sąlygomis šis tarifas gali būti taikomas:
- Socialinėms įmonėms (nuo pelno dalies, skiriamos socialiniams tikslams).
- Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms (pirmus 10 metų – 0%, vėliau 6 metus – 7,5%, jei atitinka investicijų ir kitus reikalavimus).
- Žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms (kooperatinėms bendrovėms), kurių daugiau nei 50% pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (įskaitant kooperatinės bendrovės pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių pagamintus žemės ūkio produktus), gali būti taikomas 5% tarifas. Specialios taisyklės taikomos ir apmokestinant pelną, gautą iš veiklos, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu ir paslaugų teikimu žemės ūkiui.
Pelno mokesčio lengvatos ir paskatos
Lietuvos mokesčių sistema numato įvairias lengvatas, skirtas skatinti investicijas, inovacijas ir tam tikras veiklos sritis:
- Investicinio projekto lengvata: Įmonės, investuojančios į naują ilgalaikį turtą (gamybos mašinas, įrenginius, kompiuterinę techniką, programinę įrangą, krovininius automobilius ir kt.), gali sumažinti apmokestinamąjį pelną suma, lygia iki 100% šio turto įsigijimo vertės. Lengvata taikoma turtui, kuris yra naudojamas įmonės veikloje ir yra ne senesnis nei 2 metai. Yra papildomų sąlygų ir apribojimų.
- Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata: Įmonės, patiriančios sąnaudų MTEP veiklai, gali šias sąnaudas iš pajamų atskaityti tris kartus (t.y., taikoma „super dedukcija”). Be to, MTEP darbams naudoto ilgalaikio turto įsigijimo kaina gali būti nurašoma į sąnaudas per trumpesnį laikotarpį.
- Lengvata filmų gamybai: Įmonės, neatlygintinai suteikusios lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje, gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį iki 75% suteiktos sumos. Tam reikia gauti specialią investicinę pažymą.
- Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) lengvatos: Kaip minėta, LEZ įsikūrusioms ir tam tikrus reikalavimus (investicijų dydžio, darbo vietų sukūrimo) atitinkančioms įmonėms taikomi gerokai mažesni pelno mokesčio tarifai (0% ir 7,5%).
- Nuostolių perkėlimas: Įmonės, patyrusios mokestinių nuostolių, gali juos perkelti į ateinančius mokestinius laikotarpius ir dengti būsimą apmokestinamąjį pelną. Įprastai nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau per vienerius metus galima padengti ne daugiau kaip 70% tų metų apmokestinamojo pelno. Specialios taisyklės taikomos nuostoliams iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo bei MTEP veiklai priskiriamiems nuostoliams.
- Paramos lengvata: Įmonės, teikiančios paramą paramos gavėjams (pagal Labdaros ir paramos įstatymą), gali iš pajamų du kartus atskaityti suteiktos paramos sumą, tačiau bendra atskaitoma suma negali viršyti 40% apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto neatsižvelgus į šią lengvatą ir nuostolių perkėlimą.
Pelno mokesčio deklaravimas ir mokėjimas
Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis paprastai sutampa su įmonės finansiniais metais (dažniausiai kalendoriniai metai). Procesas apima:
- Avansinis pelno mokestis: Dauguma įmonių privalo mokėti avansinį pelno mokestį einamaisiais metais. Yra du pagrindiniai avansinio mokesčio apskaičiavimo būdai:
- Pagal praėjusių metų veiklos rezultatus: Mokama kas ketvirtį (iki kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d., gruodžio 15 d.). Ketvirčio suma lygi 1/4 praėjusių metų faktinės pelno mokesčio sumos.
- Pagal numatomą einamųjų metų rezultatą: Taikoma, jei įmonė prognozuoja, kad einamųjų metų pelno mokestis bus ženkliai mažesnis nei praėjusiais metais. Reikia pateikti specialią deklaraciją (FR0430). Mokama kas mėnesį arba kas ketvirtį.
- Metinė pelno mokesčio deklaracija (PLN204): Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, įmonės privalo apskaičiuoti galutinę metinę pelno mokesčio sumą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204 su atitinkamais priedais). Deklaracija turi būti pateikta iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos (pvz., jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, deklaracija už 2024 m. teikiama iki 2025 m. birželio 15 d.).
- Galutinis pelno mokesčio sumokėjimas: Galutinė pelno mokesčio suma (metinė suma, atėmus sumokėtus avansus) turi būti sumokėta iki metinės deklaracijos pateikimo termino, t.y., iki šešto mėnesio 15 dienos.
Nuolatinės buveinės ir užsienio vienetų apmokestinimas
Užsienio įmonė, vykdanti veiklą Lietuvoje, gali būti laikoma turinčia nuolatinę buveinę (NB), jei jos veikla čia yra nuolatinio pobūdžio. NB gali atsirasti per:
- Fiksuotą veiklos vietą (biurą, filialą, gamyklą, dirbtuves, statybvietę, jei ji tęsiasi ilgiau nei nustatytą laikotarpį).
- Priklausomą atstovą (asmenį, turintį įgaliojimus sudaryti sutartis įmonės vardu).
Jei užsienio įmonė veikia per NB, jos pajamos, priskiriamos šiai NB veiklai Lietuvoje, yra apmokestinamos Lietuvoje taikant standartinį 15% pelno mokesčio tarifą. Apskaičiavimo principai panašūs kaip ir Lietuvos vienetams.
Net jei užsienio įmonė neturi NB Lietuvoje, tam tikros jos Lietuvoje gautos pajamos (pvz., palūkanos, honorarai už autorines teises, pajamos už parduotą ar kitaip perleistą ar išnuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje) gali būti apmokestinamos prie pajamų šaltinio (withholding tax). Tarifai priklauso nuo pajamų rūšies ir taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių.
Sandorių kainodara (Transfer Pricing)
Jei įmonė sudaro sandorius su susijusiais asmenimis (pvz., patronuojančia įmone, dukterinėmis įmonėmis, įmonėmis, valdomomis tų pačių savininkų), ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šių sandorių kainodarai. Pagal PMĮ, tokie sandoriai turi būti sudaromi rinkos kainomis – tokiomis pačiomis, kokios būtų taikomos tarp nepriklausomų šalių panašiomis aplinkybėmis. Jei VMI nustato, kad sandorių kainos neatitinka rinkos kainų ir dėl to buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, ji turi teisę perskaičiuoti mokesčius. Įmonės, viršijančios tam tikras ribas, privalo rengti ir turėti sandorių kainodaros dokumentaciją.
Dividendų apmokestinimas
Lietuvos įmonės išmokami dividendai apmokestinami priklausomai nuo gavėjo:
- Lietuvos vienetui: Gauti dividendai paprastai yra neapmokestinami pelno mokesčiu, jei juos išmokantis Lietuvos vienetas yra pelno mokesčio mokėtojas.
- Užsienio vienetui: Išmokant dividendus užsienio įmonei, taikomas 15% pelno mokestis prie pajamų šaltinio, nebent dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis numato mažesnį tarifą arba atleidimą nuo mokesčio (pvz., pagal ES Direktyvą dėl patronuojančių ir dukterinių bendrovių, jei įvykdomos tam tikros sąlygos dėl dalyvavimo procento ir laikotarpio).
- Fiziniam asmeniui (Lietuvos gyventojui): Taikomas 15% gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Buhalterinės apskaitos ir konsultacijų svarba
Pelno mokesčio apskaičiavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis gero įstatymų išmanymo ir kruopščios buhalterinės apskaitos. Teisingas sąnaudų priskyrimas, lengvatų taikymas, nuostolių perkėlimas, avansinių mokėjimų skaičiavimas – visa tai daro tiesioginę įtaką mokėtino mokesčio dydžiui. Klaidos gali lemti ne tik neteisingą mokesčio sumą, bet ir VMI sankcijas – baudas bei delspinigius.
Todėl itin svarbu:
- Tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal visus teisės aktų reikalavimus.
- Tinkamai dokumentuoti visas ūkines operacijas.
- Nuolat sekti Pelno mokesčio įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus.
- Esant neaiškumams ar sudėtingoms situacijoms, konsultuotis su mokesčių specialistais ar auditoriais. Profesionalų pagalba gali padėti ne tik užtikrinti atitiktį įstatymams, bet ir optimizuoti mokesčių naštą, pasinaudojant visomis teisėtomis lengvatomis ir galimybėmis.
Pabaigai
Pelno mokestis yra neatsiejama kiekvieno juridinio asmens veiklos dalis Lietuvoje. Nors standartinis 15% tarifas atrodo aiškus, apmokestinamojo pelno apskaičiavimas, įvairios lengvatos, išimtys ir specialios taisyklės (pvz., LEZ, MTEP, investiciniams projektams) reikalauja nuolatinio dėmesio ir žinių. Suprasdami pelno mokesčio sistemą, verslininkai gali ne tik tinkamai vykdyti savo prievoles valstybei, bet ir efektyviau planuoti įmonės finansus bei investicijas, prisidėdami prie tvarios verslo plėtros ir šalies ekonomikos augimo.