Pinigai – viena populiariausių dovanų įvairiomis progomis: vestuvių, jubiliejų, nekilnojamojo turto įsigijimo ar tiesiog norint finansiškai padėti artimam žmogui. Tačiau neretai pamirštama, kad net ir pati nuoširdžiausia dovana yra teisinis sandoris, turintis savo taisykles ir reikalavimus. Pinigų dovanojimo sutartis yra tas instrumentas, kuris padeda išvengti nesusipratimų su artimaisiais ir problemų su valstybinėmis institucijomis, ypač Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Šiame išsamiame gide aptarsime visus pinigų dovanojimo sutarties aspektus: kada ji būtina, kokia forma turi būti sudaryta, kokie mokesčiai taikomi ir kaip tinkamai deklaruoti gautas lėšas.
Kas yra dovanojimo sutartis ir kodėl ji svarbi?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybėn arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos. Kalbant paprasčiau, tai yra oficialus susitarimas, kuriuo jūs neatlygintinai duodate, o kitas asmuo neatlygintinai priima pinigus.
Daugelis mano, kad dovanoti pinigus – tai tiesiog perduoti juos iš rankų į rankas ar pervesti į banko sąskaitą. Ir iš tiesų, smulkioms sumoms tai yra priimtina. Tačiau kai kalbama apie didesnes pinigų sumas, žodinio susitarimo nebepakanka. Tinkamai įforminta sutartis atlieka kelias esmines funkcijas:
- Teisinis aiškumas: Sutartis aiškiai apibrėžia, kad pinigai buvo perduoti neatlygintinai, kaip dovana, o ne kaip paskola ar atlygis už paslaugas. Tai apsaugo abi šalis nuo galimų ginčų ateityje. Pavyzdžiui, pasikeitus santykiams, dovanotojas negalės reikalauti grąžinti pinigų teigdamas, kad tai buvo paskola.
- Lėšų kilmės įrodymas: Apdovanotajam sutartis tampa oficialiu dokumentu, įrodančiu, iš kur jis gavo didesnę pinigų sumą. To gali prireikti perkant nekilnojamąjį turtą, automobilį ar kitą brangų daiktą, kai VMI ar kitos institucijos susidomi lėšų šaltiniu.
- Apsauga nuo apsimestinių sandorių: Kartais bandoma piktnaudžiauti dovanojimo sutartimis siekiant nuslėpti kitokius sandorius, pavyzdžiui, dalį atsiskaitymo už perkamą turtą. Tinkamai įforminta sutartis sumažina riziką, kad sandoris bus pripažintas apsimestiniu ir dėl to negaliojančiu.
Kada reikalinga rašytinė, o kada – notarinė sutarties forma?
Dovanojimo sutarties forma tiesiogiai priklauso nuo dovanos vertės (sumos). Įstatymai numato tris pagrindines formas: žodinę, paprastą rašytinę ir notarinę. Ši gradacija sukurta tam, kad svarbesni ir didesnės vertės sandoriai būtų labiau kontroliuojami ir teisiškai tvirtesni.
1. Žodinė sutartis
Žodžiu galima sudaryti sutartį, kai dovanojama suma neviršija 1 500 eurų. Tai apima daugumą kasdienių dovanų – gimtadienio, švenčių proga ir pan. Tokiu atveju jokių papildomų dokumentų rengti nereikia, o pinigų perdavimo faktas (grynaisiais ar pavedimu) yra pakankamas įrodymas.
2. Paprasta rašytinė sutartis
Jei dovanojama suma yra didesnė nei 1 500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų, įstatymas jau reikalauja sudaryti paprastos rašytinės formos sutartį. Tai reiškia, kad dovanotojas ir apdovanotasis turi surašyti dokumentą, kuriame nurodomos esminės sandorio sąlygos. Šios sutarties nereikia tvirtinti pas notarą, tačiau ji yra privaloma.
Paprastoje rašytinėje sutartyje būtina nurodyti:
- Sutarties pavadinimą („Pinigų dovanojimo sutartis“).
- Sudarymo datą ir vietą.
- Šalių duomenis: dovanotojo ir apdovanotojo vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamųjų vietų adresus.
- Sutarties objektą: tikslią dovanojamą pinigų sumą skaičiais ir žodžiais.
- Patvirtinimą, kad pinigai perduodami neatlygintinai.
- Pinigų perdavimo momentą ir būdą (pvz., „pinigai perduodami grynaisiais pasirašant šią sutartį“ arba „pinigai bus pervesti į apdovanotojo banko sąskaitą Nr. X per Y dienų“).
- Šalių parašus.
3. Notarinė sutartis
Notarinė sutarties forma yra privaloma, kai dovanojama pinigų suma viršija 14 500 eurų. Šiuo atveju neužtenka paprasto rašytinio dokumento – sutartį turi patvirtinti notaras. Notaro vaidmuo čia itin svarbus: jis patikrina šalių tapatybę, išaiškina joms sutarties pasekmes, įsitikina, kad šalys veikia laisva valia ir supranta savo veiksmus. Notaro patvirtinta sutartis turi didesnę įrodomąją galią ir ją daug sunkiau nuginčyti teisme.
Nesilaikant privalomos notarinės formos reikalavimo, sandoris laikomas negaliojančiu. Tai reiškia, kad teisiškai dovanojimas neįvyko, o tai gali sukelti rimtų teisinių ir mokestinių pasekmių abiem šalims.
Mokesčiai: kada už dovaną reikia mokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM)?
Tai bene aktualiausias klausimas daugeliui. Ar gauta pinigų dovana yra apmokestinama? Atsakymas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: dovanotojo ir apdovanotojo giminystės ryšio bei dovanos vertės.
Visiškai neapmokestinamos dovanos
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanos, gautos iš artimiausių giminaičių. Šiai grupei priklauso:
- Sutuoktiniai: Dovanos tarp sutuoktinių yra visiškai neapmokestinamos, nepriklausomai nuo sumos.
- Vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai): Tėvai gali dovanoti vaikams (ir atvirkščiai) bet kokio dydžio sumas be jokių mokesčių.
- Seneliai ir vaikaičiai: Senelių dovanos anūkams (ir atvirkščiai) taip pat yra neapmokestinamos.
Svarbu pabrėžti, kad nors šios dovanos ir neapmokestinamos, jas gali reikėti deklaruoti, ypač jei suma didelė ir bus naudojama brangiam pirkiniui. Apie deklaravimą pakalbėsime vėliau.
Neapmokestinamos dovanos iki tam tikros ribos
Jei dovana gaunama ne iš artimiausių giminaičių, taikomos metinės neapmokestinamosios ribos. Tai reiškia, kad per vienerius kalendorinius metus iš visų tokių asmenų gautų dovanų suma sumuojama.
- Iš kitų asmenų (ne artimųjų giminaičių): Jei dovana gaunama iš brolių, seserų, dėdžių, tetų, draugų, sugyventinių ar bet kokių kitų asmenų, nepatenkančių į aukščiau minėtą artimųjų sąrašą, per metus neapmokestinama bendra suma, neviršijanti 2 500 eurų.
Apmokestinamos dovanos
Suma, viršijanti 2 500 eurų metinę ribą, gauta iš asmenų, kurie nėra jūsų sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai ar vaikaičiai, yra apmokestinama standartiniu 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Mokestį sumokėti privalo dovaną gavęs asmuo (apdovanotasis).
Pavyzdys: Per metus iš draugo gavote 10 000 eurų dovaną. Neapmokestinama suma yra 2 500 eurų. Vadinasi, apmokestinama bus likusi dalis: 10 000 – 2 500 = 7 500 eurų. Mokėtinas GPM: 7 500 * 0,15 = 1 125 eurai.
Dovanų deklaravimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)
Net jei dovana yra neapmokestinama, ją gali reikėti deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje. Deklaravimo prievolė atsiranda tam tikrais atvejais.
Deklaruoti privaloma:
- Apmokestinamas dovanas. Jei gavote dovaną, nuo kurios reikia mokėti GPM (t. y. iš ne artimųjų giminaičių gauta suma viršijo 2 500 eurų per metus), privalote ją deklaruoti ir sumokėti mokestį iki kitų metų gegužės 1 d.
- Neapmokestinamas dovanas, jei suma viršija tam tikrą ribą. Net jei gavote neapmokestinamą dovaną iš sutuoktinio, tėvų ar senelių, ją privalote deklaruoti, jei dovanojimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka (t. y. suma viršijo 14 500 eurų).
- Dovanas, kurios bus naudojamos turto įsigijimui. Jei planuojate už gautus pinigus įsigyti turtą, kurį reikės deklaruoti (pvz., nekilnojamąjį turtą, automobilį, akcijas), gautas dovanas taip pat turite nurodyti savo pajamų deklaracijoje kaip pajamų šaltinį. Tai būtina norint pagrįsti lėšų kilmę. Pavyzdžiui, jei perkate butą už 100 000 eurų, o jūsų oficialios pajamos yra mažesnės, VMI gali paklausti, iš kur gavote likusią sumą. Tokiu atveju deklaruota dovanojimo sutartis bus jūsų pagrindinis įrodymas.
Dažniausios klaidos ir rizikos
Nors dovanojimo sutarties sudarymas gali atrodyti paprastas procesas, praktikoje pasitaiko klaidų, kurios gali turėti nemalonių pasekmių.
- Netinkama sutarties forma: Dažniausia klaida – nesilaikyti įstatymo reikalavimų dėl sutarties formos. Pavyzdžiui, sudaryti paprastą rašytinę sutartį, kai dovanojama 20 000 eurų. Tokia sutartis negalios, o VMI gali traktuoti gautas lėšas kaip neaiškios kilmės pajamas.
- Apsimestiniai sandoriai: Bandymas dovanojimo sutartimi pridengti kitus sandorius. Klasikinis pavyzdys – perkant butą, oficialioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą, o likusią sumą įforminti kaip dovaną. Tai yra neteisėta ir rizikinga. Mokesčių administratorius, nustatęs tokį faktą, gali perskaičiuoti mokesčius nuo realios sandorio vertės ir skirti baudas.
- Neaiškus pinigų perdavimo įrodymas: Net ir turint rašytinę sutartį, svarbu turėti įrodymus, kad pinigai iš tiesų buvo perduoti. Patikimiausias būdas – bankinis pavedimas, kuriame aiškiai nurodoma mokėjimo paskirtis, pvz., „Dovana pagal 2025-07-20 sutartį“. Jei pinigai perduodami grynaisiais, pačioje sutartyje turėtų būti punktas, patvirtinantis pinigų gavimo faktą ir patvirtintas apdovanotojo parašu.
- Pamirštama deklaruoti: Laiku nedeklaravus apmokestinamos dovanos, VMI gali apskaičiuoti ne tik mokėtiną mokestį, bet ir delspinigius bei skirti baudą.
Ar galima atšaukti dovanojimo sutartį?
Dovanojimas yra neatlygintinas ir, paprastai, neatšaukiamas sandoris. Padovanojus pinigus, jų susigrąžinti vien dėl to, kad persigalvojote, negalima. Vis dėlto, įstatymas numato keletą išimtinių situacijų, kada dovanotojas gali panaikinti dovanojimą:
- Kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę arba tyčia juos sunkiai sužaloja.
- Kai apdovanotasis, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, elgiasi su ja taip, kad kyla reali grėsmė dovanai išnykti, ir tas elgesys yra nepateisinamai nedėkingas dovanotojo atžvilgiu. (Šis punktas labiau taikomas daiktams, o ne pinigams).
Taip pat dovanotojas, kurio turtinė padėtis po sutarties sudarymo labai pablogėjo, turi teisę atšaukti dovanojimą, jei dovanos įvykdymas taptų nepriimtina našta. Tačiau šias aplinkybes reikėtų įrodinėti teisme.
Apibendrinimas ir praktiniai patarimai
Pinigų dovanojimo sutartis – tai ne biurokratinė našta, o svarbus teisinis įrankis, užtikrinantis skaidrumą ir saugumą tiek dovanotojui, tiek apdovanotajam. Norint išvengti problemų, visuomet prisiminkite pagrindines taisykles:
- Įvertinkite sumą: Nuo jos priklauso, ar pakaks žodinio susitarimo, ar reikės rašytinės, o gal net notarinės sutarties.
- Įvertinkite giminystės ryšį: Nuo jo priklausys, ar dovana bus apmokestinama.
- Sudarykite tinkamos formos sutartį: Negailėkite laiko ir lėšų notaro paslaugoms, jei suma viršija 14 500 eurų. Tai – investicija į jūsų teisinį ir finansinį saugumą.
- Fiksuokite pinigų perdavimą: Geriausia tai daryti bankiniu pavedimu su aiškia paskirtimi.
- Nepamirškite deklaracijos: Pasidomėkite, ar jūsų atveju gautą dovaną reikia deklaruoti VMI. Jei kyla abejonių, visada geriau pasikonsultuoti su mokesčių specialistu ar teisininku.
Atsakingas požiūris į pinigų dovanojimą leis džiaugtis šiuo dosniu gestu be jokių nemalonių netikėtumų ir teisinių ar mokestinių galvosūkių ateityje.