Santuoka – tai ne tik jausmų, bet ir finansinė sąjunga. Nors daugeliui porų mintis apie teisinius dokumentus, reguliuojančius turtinius santykius, atrodo neromantiška ar net kelianti nepasitikėjimą, realybė yra kur kas pragmatiškesnė. Povedybinė sutartis, dažnai nepagrįstai apgaubta mitais, yra galingas įrankis, galintis įnešti aiškumo, stabilumo ir netgi sustiprinti poros ryšį, apsaugant abiejų pusių interesus. Tai ne skyrybų planas, o veikiau finansinės sveikatos polisas jūsų šeimai.
Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie povedybines sutartis Lietuvoje: kas tai yra, kada verta ją sudaryti, kokie yra teisiniai reikalavimai ir kaip šis dokumentas gali tapti jūsų šeimos finansinio saugumo garantu.
Kas yra povedybinė sutartis ir kuo ji skiriasi nuo ikivedybinės?
Pirmiausia, išsiaiškinkime terminus. Daugelis yra girdėję apie ikivedybinę sutartį – dokumentą, kurį būsimi sutuoktiniai pasirašo *prieš* oficialiai įregistruodami santuoką. Joje nustatomos būsimo šeimos turto valdymo taisyklės.
Povedybinė sutartis, kaip sufleruoja pavadinimas, yra sutuoktinių susitarimas dėl turto teisinio režimo, sudaromas *jau esant santuokoje*. Iš esmės, tai yra galimybė pakeisti įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės modelį į tokį, kuris labiau atitinka konkrečios šeimos poreikius ir situaciją. Pagal nutylėjimą, visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, yra laikomas bendra nuosavybe ir skyrybų atveju dalijamas pusiau. Povedybinė sutartis leidžia nuo šios taisyklės nukrypti.
Pavyzdžiui, pora gali susitarti, kad vieno iš jų pradėtas verslas ir iš jo gaunamos pajamos bus laikomos asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Arba kad už vieno iš sutuoktinių paimtas vartojimo kreditas bus tik jo asmeninė prievolė, neperkeliama kitam sutuoktiniui. Būtent šis lankstumas ir daro povedybinę sutartį tokiu vertingu instrumentu.
Kodėl ir kada verta apsvarstyti povedybinės sutarties sudarymą?
Sprendimas sudaryti povedybinę sutartį dažniausiai kyla ne iš nepasitikėjimo, o iš pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Tai protingas ir atsakingas žingsnis, ypač šiose situacijose:
Pasikeitusi finansinė padėtis
Įsivaizduokite, kad vienas iš sutuoktinių santuokos metu gauna didelį palikimą, laimi loterijoje ar jo karjera staiga šauna į viršų, atnešdama gerokai didesnes pajamas. Povedybinė sutartis gali aiškiai apibrėžti, ar šis naujas turtas bus laikomas bendru, ar asmeniniu, taip išvengiant galimų nesusipratimų ateityje.
Verslo apsauga
Tai viena dažniausių priežasčių. Jei vienas ar abu sutuoktiniai nusprendžia pradėti verslą, povedybinė sutartis yra beveik būtinybė. Ji leidžia aiškiai atskirti šeimos turtą nuo verslo turto ir įsipareigojimų. Tai apsaugo ne tik verslą nuo galimų šeimos nesutarimų padarinių, bet ir šeimą nuo verslo rizikų – pavyzdžiui, verslo skolų.
Apsauga nuo sutuoktinio skolų
Gyvenime nutinka visko. Vienas iš sutuoktinių gali turėti polinkį į rizikingus finansinius sprendimus, azartinius lošimus ar tiesiog neatsakingai skolintis. Povedybinė sutartis gali nustatyti, kad kiekvienas sutuoktinis atsako tik už savo asmenines skolas. Tai kritiškai svarbu norint apsaugoti kitą sutuoktinį ir bendrą šeimos turtą (pvz., būstą) nuo galimo išieškojimo.
Antroji (ar vėlesnė) santuoka ir vaikai
Kai žmonės tuokiasi antrą kartą, jie dažnai turi turto, sukaupto iki naujos santuokos, ir vaikų iš ankstesnių santykių. Povedybinė sutartis padeda užtikrinti, kad šis turtas bus apsaugotas ir ateityje atiteks būtent tiems vaikams. Tai leidžia išvengti sudėtingų paveldėjimo ginčų ir įtampos tarp naujojo sutuoktinio ir vaikų.
Finansinių ginčų sprendimas ir aiškumo įnešimas
Pinigai – dažna porų nesutarimų priežastis. Kartais geriausias būdas užkirsti kelią ginčams yra tiesiog susitarti. Sėdus ir ramiai aptarus, kas už ką moka, kaip tvarkomas bendras biudžetas, kaip kaupiamos santaupos, ir visa tai įtvirtinus sutartyje, galima pašalinti didelį streso šaltinį. Tai ne bėgimas nuo problemų, o jų sprendimas brandžiu ir civilizuotu būdu.
Ką galima ir ko negalima nustatyti povedybinėje sutartyje?
Nors sutartis suteikia daug laisvės, ji nėra beribė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai apibrėžia, ką sutuoktiniai gali ir ko negali nustatyti savo susitarime.
Ką GALIMA nustatyti sutartyje:
- Turto režimą: Galima nustatyti, kad visas turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji dalinė nuosavybė (nurodant konkrečias dalis, pvz., 60/40) arba asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.
- Konkretaus turto statusą: Galima susitarti, kad, pavyzdžiui, butas Vilniuje yra bendra nuosavybė, o sodyba Molėtų rajone – vieno sutuoktinio asmeninė.
- Turto tvarkymo taisykles: Kas turi teisę valdyti ir disponuoti turtu, ar reikalingas kito sutuoktinio sutikimas sandoriams.
- Dalyvavimą šeimos išlaidose: Galima nustatyti proporcijas, kuriomis kiekvienas prisideda prie būsto paskolos, komunalinių mokesčių, vaikų būrelių ir kitų išlaidų.
- Tarpusavio išlaikymą: Galima susitarti dėl išlaikymo dydžio ir tvarkos tiek santuokos metu, tiek ir po jos nutraukimo (alimentai buvusiam sutuoktiniui).
- Turto padalijimo tvarką skyrybų atveju: Tai vienas svarbiausių punktų, leidžiantis išvengti ilgo ir brangaus bylinėjimosi teismuose.
Ko NEGALIMA nustatyti sutartyje:
- Apriboti sutuoktinio teisių: Sutartis negali riboti vieno iš sutuoktinių teisnumo ar veiksnumo, pavyzdžiui, uždrausti dirbti, mokytis, kreiptis į teismą ar paveldėti.
- Prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei: Bet kokios nuostatos, kurios yra akivaizdžiai nesąžiningos, žeminančios ar pažeidžiančios pamatines vertybes, bus negaliojančios.
- Keisti asmeninių neturtinių santykių: Sutartimi negalima reguliuoti tokių dalykų kaip pavardės pasirinkimas, asmeninė laisvė, pareiga būti ištikimam ir pan.
- Reguliuoti santykių su vaikais: Tai ypač svarbu pabrėžti. Jokia povedybinė sutartis negali nustatyti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ar išlaikymo (alimentų) dydžio. Šie klausimai sprendžiami atskirai, teismo, visuomet atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.
Povedybinės sutarties sudarymo procesas: žingsnis po žingsnio
Norint, kad povedybinė sutartis būtų teisiškai galiojanti ir veiksminga, būtina pereiti kelis svarbius etapus.
1. Atviras pokalbis ir sutarimas
Viskas prasideda nuo nuoširdaus pokalbio. Svarbu paaiškinti savo motyvus, išklausyti partnerio nuogąstavimus ir kartu nuspręsti, kad toks susitarimas yra naudingas abiem. Šis etapas yra psichologinis, bet be jo neįmanomas sėkmingas tolimesnis procesas.
2. Visiškas finansinės informacijos atskleidimas
Abi pusės privalo sąžiningai ir atvirai atskleisti visą savo turimą turtą, pajamas ir įsipareigojimus. Nuslėpus reikšmingą informaciją, vėliau teisme tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia.
3. Teisinės konsultacijos
Nors įstatymas to tiesiogiai nereikalauja, yra primygtinai rekomenduojama, kad kiekvienas sutuoktinis pasikonsultuotų su savo, atskiru teisininku. Tai užtikrina, kad abi pusės gerai supranta sutarties sąlygas, teisines pasekmes ir kad nė viena pusė nėra spaudžiama ar veikiama nepagrįstos įtakos.
4. Sutarties projekto rengimas
Teisininkai, remdamiesi sutuoktinių susitarimu, parengia sutarties projektą. Šiame etape derinamos detalės, tikslinamos formuluotės, kad neliktų jokių dviprasmybių.
5. Pasirašymas pas notarą
Povedybinė sutartis, kaip ir ikivedybinė, privalo būti patvirtinta notaro. Notaras ne tik patvirtina parašų tikrumą, bet ir patikrina sutarties turinį, ar jis neprieštarauja įstatymams, išaiškina sutuoktiniams jų teises, pareigas ir sutarties pasekmes. Notaras turi įsitikinti, kad sutuoktiniai sutartį sudaro laisva valia, viską suprasdami.
6. Registracija Vedybų sutarčių registre
Tai kritiškai svarbus žingsnis, kurį dažnai pamirštama paminėti. Patvirtintą sutartį notaras privalo per tris darbo dienas įregistruoti viešame Vedybų sutarčių registre. Kol sutartis neužregistruota, ji galioja tik patiems sutuoktiniams, bet ne tretiesiems asmenims (pvz., bankams, kreditoriams). Tik įregistruota sutartis įgyja visapusę teisinę galią.
Dažniausios klaidos, kurių reikia vengti
- Sudaryti sutartį „dėl akių“: Bet koks fiktyvus susitarimas, siekiant apgauti kreditorius ar kitus asmenis, yra neteisėtas ir gali užtraukti rimtų pasekmių.
- Slėpti turtą ar skolas: Kaip minėta, tai yra tiesus kelias į sutarties pripažinimą negaliojančia.
- Daryti spaudimą: Jei viena pusė įrodo, kad sutartį pasirašė dėl psichologinio smurto, grasinimų ar kitokio spaudimo, teismas ją panaikins.
- Naudoti neaiškias formuluotes: Sutartis turi būti parašyta kuo aiškiau ir konkrečiau, kad ateityje nekiltų ginčų dėl jos interpretavimo.
- Pamiršti registraciją: Neužregistruota sutartis neapsaugos jūsų nuo sutuoktinio kreditorių reikalavimų.
Išvados: Povedybinė sutartis – ne pabaigos, o aiškumo pradžia
Povedybinė sutartis yra toli nuo nepasitikėjimo ženklo. Priešingai, tai yra brandžios, atviros ir atsakingos partnerystės įrodymas. Tai įrankis, leidžiantis dviem mylintiems žmonėms patiems, o ne įstatymo raidės nulemti savo finansinę ateitį, apsisaugoti nuo nenumatytų rizikų ir įnešti į santykius ramybės bei stabilumo. Užuot laukus, kol finansiniai klausimai taps problemų šaltiniu, galima proaktyviai juos išspręsti, taip padedant tvirtą pagrindą ilgam ir laimingam gyvenimui kartu. Tai investicija ne į skyrybas, o į skaidrią ir saugią santuoką.