Sprendimas išeiti iš darbo – vienas svarbiausių karjeros žingsnių. Nesvarbu, ar radote svajonių pasiūlymą, ar tiesiog jaučiate, kad atėjo laikas pokyčiams, šis procesas reikalauja ne tik drąsos, bet ir žinių. Tinkamai įformintas ir profesionaliai pateiktas prašymas atleisti iš darbo savo noru yra raktas į sklandų išsiskyrimą su darbdaviu, išsaugant gerus santykius ir profesinę reputaciją. Tai ne tik formalus dokumentas, bet ir jūsų paskutinis, įsimintinas akordas dabartinėje darbovietėje.
Daugeliui šis procesas kelia nerimą: kaip teisingai parašyti prašymą? Kiek laiko reikia atidirbti? Kaip pranešti vadovui? Ką daryti, jei sulaukiama priešiškos reakcijos ar viliojančio pasiūlymo likti? Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio aptarsime viską, ką reikia žinoti apie išėjimą iš darbo savo noru – nuo teisinių Darbo kodekso subtilybių iki psichologinių pasiruošimo pokalbiui su vadovu aspektų.
Teisinis pagrindas: Ką privalote žinoti pagal Darbo kodeksą?
Prieš imantis rašyti prašymą, būtina suprasti teisinę šio proceso pusę. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis darbuotojo ir darbdavio santykius Lietuvoje, yra Darbo kodeksas (DK). Būtent jame yra apibrėžtos taisyklės, kaip turi vykti darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva.
Svarbiausias straipsnis, kurį turėtumėte žinoti, yra DK 55 straipsnis. Jis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tai yra standartinis įspėjimo terminas, dažnai vadinamas „atidirbimu“.
Svarbūs akcentai, susiję su 20 dienų terminu:
- Kalendorinės dienos: Skaičiuojamos visos dienos, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas.
- Termino pradžia: Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai darbdavys gauna jūsų prašymą. Pavyzdžiui, jei prašymą įteikiate pirmadienį, 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo antradienio.
- Atostogos ar liga: Jei per įspėjimo laikotarpį susergate ar išeinate planuotų atostogų, terminas dėl to neprasitęsia. Jūs vis tiek būsite atleistas suėjus 20 dienų terminui.
Išimtys ir sutrumpinti įspėjimo terminai
Nors 20 dienų yra standartas, Darbo kodeksas numato situacijas, kai šis terminas gali būti trumpesnis arba jo išvis netaikomas.
Išėjimas iš darbo per 3 darbo dienas: Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, jums galioja gerokai paprastesnė tvarka. Apie savo sprendimą išeiti pakanka pranešti darbdaviui raštu prieš 3 darbo dienas.
Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių: Darbo kodeksas leidžia darbuotojui nutraukti sutartį ir be įspėjimo termino, jei tam yra svarbios priežastys. Tokiu atveju darbdavys privalo jus atleisti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo ir išmokėti jums 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Svarbiomis priežastimis laikoma:
- Prastova, trunkanti ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba daugiau nei 45 dienas per pastaruosius 12 mėnesių.
- Darbo užmokesčio nemokėjimas ilgiau nei du mėnesius iš eilės.
- Darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, pažeidžia įstatymus ar darbo sutartį.
- Darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, arba slaugo šeimos narį, kuriam nustatyta speciali nuolatinė slauga.
Reikia pabrėžti, kad šios priežastys turi būti realios ir įrodomos. Pavyzdžiui, jei darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą, tai turi būti užfiksuota.
Pats geriausias scenarijus: Šalių susitarimas
Dažnai pamirštama, bet pati lanksčiausia ir abiem pusėms palankiausia išeitis – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 straipsnis). Tai reiškia, kad jūs ir darbdavys tiesiog susitariate dėl visų išėjimo sąlygų: paskutinės darbo dienos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, galbūt net išeitinės išmokos (nors ji nėra privaloma šiuo atveju).
Šalių susitarimu galima sutrumpinti įspėjimo terminą iki bet kokio abiem pusėms priimtino laiko – pavyzdžiui, savaitės, kelių dienų ar netgi tos pačios dienos. Viskas priklauso nuo jūsų derybinių įgūdžių, santykių su vadovu ir įmonės politikos. Visada verta pirmiausia pabandyti tartis gražiuoju.
Prašymo rašymas: Kaip teisingai suformuluoti savo valią?
Prašymas atleisti iš darbo yra oficialus dokumentas. Nors jo turinys gana paprastas, svarbu jį parengti tvarkingai ir be klaidų. Jis turi būti pateiktas raštu – tai reiškia atspausdintas ir pasirašytas ranka arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiųstas oficialiu el. paštu.
Prašymo struktūra
Prašymas turi aiškią ir logišką struktūrą:
- Antraštė (Adresatas). Viršutiniame dešiniajame kampe nurodoma, kam skirtas prašymas: įmonės vadovo pareigos, vardas, pavardė ir įmonės pavadinimas. Po to, žemiau, nurodomi jūsų duomenys: vardas, pavardė, pareigos, kartais ir asmens kodas ar gyvenamoji vieta.
- Dokumento pavadinimas. Per vidurį didžiosiomis raidėmis rašoma: PRAŠYMAS DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO arba tiesiog PRAŠYMAS.
- Data ir vieta. Kairėje pusėje, po pavadinimu, nurodoma prašymo surašymo data ir miestas.
- Dėstomoji dalis. Tai svarbiausia prašymo dalis. Joje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta jūsų valia. Būtina nurodyti:
- Kad prašote jus atleisti iš užimamų pareigų.
- Nurodykite teisinį pagrindą, pavyzdžiui, „vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi“.
- Nurodykite pageidaujamą atleidimo datą. Atkreipkite dėmesį, kad tai turėtų būti jūsų paskutinė darbo diena. Būtinai įvertinkite 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo kitos dienos po prašymo įteikimo.
- Parašas. Apačioje, dešinėje pusėje, pasirašote ir nurodote savo vardą bei pavardę.
Prašymo pavyzdys (standartinis, su 20 dienų terminu)
UAB „Pavyzdinė Įmonė“
Direktoriui Vardui Pavardeniui
Jono Jonaičio
Vadybininko
(Asmens kodas / Adresas – neprivaloma)
PRAŠYMAS
DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO
2025 m. liepos 22 d.
Vilnius
Prašau atleisti mane iš vadybininko pareigų 2025 m. rugpjūčio 11 d. savo noru, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi.
(Pastaba: 20 dienų terminas nuo liepos 23 d. baigiasi rugpjūčio 11 d., kuri ir yra paskutinė darbo diena).
(Pasirinktinai, bet rekomenduojama) Dėkoju už suteiktą galimybę dirbti ir įgytą patirtį.
Pagarbiai,
(Parašas)
Jonas Jonaitis
Kaip įteikti prašymą?
Geriausias būdas – įteikti prašymą asmeniškai vadovui pokalbio metu. Pasidarykite dvi prašymo kopijas. Vieną atiduokite, o ant kitos paprašykite, kad atsakingas asmuo (vadovas, personalo skyriaus darbuotojas ar administratorė) uždėtų vizą: pasirašytų, nurodytų datą ir pareigas. Tai bus jūsų įrodymas, kada tiksliai prašymas buvo gautas, ir apsaugos nuo galimų nesusipratimų dėl įspėjimo termino pradžios.
Jei negalite prašymo įteikti asmeniškai, siųskite jį registruotu paštu arba per kurjerį. Taip pat galite siųsti el. paštu, jei pasirašote kvalifikuotu el. parašu.
Pokalbis su vadovu: Kaip profesionaliai pranešti naujieną?
Pats prašymo parašymas yra techninė dalis. Kur kas daugiau emocinio pasirengimo reikalauja pokalbis su tiesioginiu vadovu. Nuo šio pokalbio priklausys, kokie santykiai liks tarp jūsų ateityje.
Pasiruošimas pokalbiui
- Pasirinkite tinkamą laiką. Suplanuokite susitikimą iš anksto. Nesakykite to „tarp kitko“ koridoriuje ar per pietų pertrauką. Geriausia tai daryti dienos pabaigoje, kad abu turėtumėte laiko apmąstyti pokalbį.
- Būkite tvirtai apsisprendęs. Į pokalbį eikite tik tada, kai esate 100% tikras dėl savo sprendimo. Svyravimas gali būti palaikytas kaip bandymas derėtis dėl geresnių sąlygų.
- Paruoškite trumpą paaiškinimą. Nors neprivalote detaliai aiškintis savo išėjimo priežasčių, pasiruoškite trumpą, pozityvų ir profesionalų paaiškinimą. Pavyzdžiui: „Gavau pasiūlymą, kuris labiau atitinka mano ilgalaikius karjeros tikslus“, „Nusprendžiau keisti karjeros kryptį“, „Ieškau naujų iššūkių ir tobulėjimo galimybių“.
- Venkite negatyvumo. Net jei išeinate dėl prastos atmosferos, konflikto su kolegomis ar nepatinkančio vadovavimo stiliaus, stenkitės apie tai nekalbėti. Tai nieko nepakeis, o tik sugadins santykius. Dabar ne laikas ir ne vieta lieti nuoskaudas.
Pokalbio eiga
- Pradėkite tiesiai. Būkite mandagus, bet tiesmukas. Pavyzdžiui: „Noriu pranešti, kad priėmiau sprendimą palikti įmonę. Tai mano prašymas atleisti iš darbo.“
- Įteikite prašymą. Po įžangos iškart paduokite atspausdintą prašymą.
- Išklausykite. Vadovas gali būti nustebęs, nusivylęs ar net piktas. Leiskite jam išsakyti savo mintis, nepertraukinėkite. Būkite pasiruošę klausimams apie priežastis.
- Aptarkite darbų perdavimą. Parodykite iniciatyvą ir pasisiūlykite padėti sklandžiai perduoti darbus. Aptarkite, kaip apmokysite savo pamainą, pabaigsite pradėtus projektus. Tai parodys jūsų profesionalumą ir atsakomybę.
Spąstai, vardu „priešpriešinis pasiūlymas“ (counter-offer)
Gana dažnai, ypač jei esate vertinamas darbuotojas, vadovas gali bandyti jus sulaikyti, pasiūlydamas didesnį atlyginimą, aukštesnes pareigas ar kitokias geresnes sąlygas. Nors tai glosto savimeilę, statistika rodo, kad apie 80% darbuotojų, priėmusių tokį pasiūlymą, vis tiek išeina iš darbo per artimiausius 6-12 mėnesių. Kodėl? Nes pinigai retai būna vienintelė išėjimo priežastis. Problemos, dėl kurių norėjote išeiti (prasta vadyba, nuobodžios užduotys, bloga atmosfera), greičiausiai niekur nedings.
Paskutinės 20 dienų: Kaip palikti gerą įspūdį?
Įspėjimo laikotarpis – tai jūsų finalinis pasirodymas. Nuo to, kaip elgsitės šiuo laikotarpiu, priklausys jūsų profesinė reputacija. Nedarykite klaidos ir nemanykite, kad jau galite „atsipalaiduoti“.
- Dirbkite iki galo. Toliau vykdykite savo pareigas taip pat atsakingai, kaip ir anksčiau.
- Perduokite darbus. Sudarykite detalų darbų perdavimo planą. Aprašykite savo kasdienes užduotis, svarbius kontaktus, slaptažodžius (kuriuos vėliau reikės pakeisti) ir projektų eigą. Apmokykite jus pakeisiantį žmogų.
- Būkite pozityvus. Nesiskųskite įmone, vadovu ar kolegomis. Nesiplėtokite apie tai, kaip nuostabu bus jūsų naujame darbe. Išlaikykite profesionalumą.
- Išėjimo interviu (Exit interview). Dauguma įmonių praktikuoja išėjimo pokalbius su personalo skyriaus specialistu. Tai jūsų galimybė pateikti konstruktyvią kritiką. Kalbėkite apie procesus, o ne apie asmenybes. Jūsų įžvalgos gali padėti įmonei tobulėti.
- Atsiskaitymas. Paskutinę darbo dieną darbdavys privalo su jumis pilnai atsiskaityti: išmokėti atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat turite grąžinti visą įmonės turtą: kompiuterį, telefoną, raktus, praėjimo korteles.
Išeiti iš darbo savo noru yra normali karjeros dalis. Suplanavę šį žingsnį, suprasdami savo teises ir pareigas bei išlaikydami profesionalumą iki pat galo, jūs ne tik užtikrinsite sklandų procesą, bet ir atversite duris naujoms galimybėms, palikdami už savęs ne sudegintus tiltus, o pagarbą ir gerus prisiminimus.