Kiekvieną mėnesį tūkstančiai Lietuvos gyventojų tikrina savo banko sąskaitas, planuoja biudžetą ir susiduria su ta pačia, dažnai klaustukų keliančia eilute – PSD įmoka. Nors apie Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) kalbama nuolat, praktika rodo, kad būtent ši sritis yra apipinta gausybe mitų, nesusipratimų ir, deja, vėliau atsirandančių skolų. Tai nėra tiesiog dar vienas mokestis, kurį „reikia“ sumokėti valstybei. Tai yra jūsų bilietas į sveikatos apsaugos sistemą, kuris, laiku neaktyvuotas, gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir brangų laiką ligos atveju.
Šiame straipsnyje mes ne tik sausai apžvelgsime tarifus, bet ir pasinersime į realias situacijas, su kuriomis susiduria laisvai samdomi darbuotojai, emigrantai, studentai ir darbo ieškantys asmenys. Kaip veikia sistema, kai keičiate darbą? Ką daryti, jei pamiršote sumokėti? Ir kodėl „Sodra“ kartais atrodo negailestinga, nors sistema veikia pagal labai aiškų algoritmą?
Kokia yra tikroji PSD įmokos prasmė?
Daugelis žmonių PSD įmoką suvokia kaip mokestinę prievolę, tačiau iš esmės tai yra draudimo principu veikianti sistema. Skirtingai nei kaupiamieji fondai, kur jūsų pinigai guli asmeninėje sąskaitoje, PSD veikia solidarumo principu. Sveiki moka už sergančius, dirbantys – už pensininkus ir vaikus. Tačiau asmeniniu lygmeniu PSD įmoka yra garantas, kad prireikus skubios operacijos, šeimos gydytojo konsultacijos ar kompensuojamųjų vaistų, jums nereikės traukti tūkstančių eurų iš savo kišenės.
Lietuvoje sveikatos paslaugos yra brangios. Viena diena reanimacijoje, sudėtingi tyrimai (kaip MRT ar kompiuterinė tomografija) kainuoja sumas, kurios gerokai viršija metinę PSD įmoką. Todėl mokėdami šią įmoką, jūs perkate ramybę. Problemos prasideda tada, kai šis mokėjimas nutrūksta, o jūs apie tai net nežinote.
Kaip skaičiuojama PSD įmoka ir kodėl ji keičiasi?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – kodėl keičiasi įmokos dydis? Atsakymas paprastas: PSD įmoka yra tiesiogiai susieta su Minimalia mėnesine alga (MMA). Tai reiškia, kad politikai nusprendus didinti MMA, automatiškai padidėja ir fiksuota PSD įmoka savarankiškai besidraudžiantiems asmenims.
Standartinis tarifas yra 6,98 proc. nuo MMA. Jei dirbate pagal darbo sutartį, jums šios aritmetikos dažniausiai nereikia žinoti – buhalterija viską sutvarko už jus, išskaičiuodama reikiamą sumą iš atlyginimo. Tačiau situacija kardinaliai keičiasi, jei esate:
- Dirbantis pagal individualios veiklos pažymą;
- Turintis verslo liudijimą;
- Nieko nedirbantis ir nesiregistravęs Užimtumo tarnyboje;
- Namų šeimininkė (-as) be oficialių pajamų.
Tokiais atvejais prievolė apskaičiuoti ir sumokėti tenka pačiam žmogui. Ir čia atsiranda pirmoji didelė rizika – pamiršti, kad pasikeitus metams, dažniausiai keičiasi ir įmokos dydis. Mokant senojo dydžio įmoką, susidaro skola, kuri, nors ir maža (centų ar kelių eurų dydžio), sistemoje gali būti traktuojama kaip nemokumas, dėl ko laikinai sustabdomas draudimo galiojimas.
Savarankiškai dirbantys: kasdinis galvos skausmas ar paprasta rutina?
Laisvai samdomi specialistai dažnai patenka į savotiškus spąstus. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad PSD galima sumokėti tik kartą per metus, deklaruojant pajamas. Iš dalies tai tiesa – mokestiniu požiūriu jūs atsiskaitote. Tačiau sveikatos draudimo požiūriu tai yra rizikinga strategija.
Jei nemokate PSD kasmėnesinės įmokos einamuoju laiku (iki einamojo mėnesio pabaigos), jūs esate nedraustas tą konkretų mėnesį. Įsivaizduokite situaciją: visus metus nemokėjote PSD, planuodami tai padaryti gegužės mėnesį deklaruojant pajamas. Kovo mėnesį lūžta koja. Nuvykus į ligoninę, sistema rodo – „nedraustas“. Jums suteikiama būtinoji pagalba (kuri Lietuvoje nemokama visiems), tačiau už tolesnį gydymą, reabilitaciją, vaistus teks mokėti pilną kainą. Vėliau, sumokėjus mokesčius gegužę, draudimas atsinaujins, bet už kovo mėnesio paslaugas pinigų niekas negrąžins.
Todėl auksine taisykle laikomas įmokos kodas 444. Tai kodas, kuriuo savarankiškai besidraudžiantys asmenys veda įmokas „Sodrai“. Rekomenduojama nustatyti automatinį periodinį mokėjimą banke, kad PSD įmoka būtų nuskaičiuojama be papildomų priminimų. Tai apsaugo nuo netyčinio draudimo nutrūkimo.
„Skylių“ gaudymas: kai keičiate darbą
Viena klastingiausių situacijų susidaro keičiant darbovietę. Tarkime, išėjote iš darbo sausio 15 dieną, o naujame darbe įsidarbinote vasario 2 dieną. Kas moka už jus sausio mėnesio pabaigoje ir vasario pradžioje?
Lietuvos įstatymai numato, kad jei asmuo buvo draustas bent vieną dieną per mėnesį, jis laikomas draustu visą tą mėnesį. Tai reiškia, kad už sausį PSD įmoką sumokėjo darbdavys (nes dirbote bent iki 15 dienos). Tačiau vasario mėnuo tampa probleminis. Jei įsidarbinote vasario 2 dieną – viskas gerai, darbdavys sumokės. Tačiau jei įsidarbinsite kovo 1 dieną, vasaris liks „tuščias“. Tokiu atveju už vasarį privalote susimokėti patys savarankiškai.
Daugybė žmonių pamiršta šią taisyklę. Po metų jie gauna pranešimą apie skolą. Nors suma nėra astronominė (vieno mėnesio įmoka), ji sukelia nereikalingą stresą ir delspinigius. Visada pasitikrinkite savo statusą, jei tarp darbų turite ilgesnę nei mėnesio pertrauką ir nesiregistruojate Užimtumo tarnyboje.
Emigrantų dilema: išvykau, bet skola liko
Tai – klasikinė istorija. Jonas išvyksta gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ar Vokietiją. Ten jis legaliai dirba, moka mokesčius ir turi vietinį sveikatos draudimą. Po kelerių metų grįžęs atostogų į Lietuvą arba patikrinęs sąskaitą, randa „Sodros“ žinutę apie susikaupusią tūkstantinę PSD skolą. Kodėl?
Problema slypi ne pačioje PSD įmokoje, o deklaravimo trūkume. Jei oficialiai nedeklaravote išvykimo iš Lietuvos, valstybės registruose jūs vis dar esate nuolatinis Lietuvos gyventojas. Vadinasi, jums galioja prievolė mokėti PSD. Sistema nemato, kad jūs mokate mokesčius Vokietijoje – sistemos nėra automatiškai sujungtos realiuoju laiku tokiu lygmeniu.
Ką daryti tokioje situacijoje? Panikuoti neverta. Jei iš tiesų visą tą laiką legaliai dirbote ir buvote draustas kitoje ES/EEE šalyje (arba šalyje, su kuria Lietuva turi sutartis), skolą galima panaikinti atgaline data. Jums reikės:
- Gauti dokumentą iš užsienio šalies institucijos, įrodantį draudimo laikotarpį (pvz., E104 formą arba analogišką pažymą).
- Pateikti šį dokumentą „Sodrai“.
- Deklaruoti išvykimą (net ir atgaline data, jei tai leidžia migracijos taisyklės, arba nuo dabar).
Svarbu suprasti: dvigubas PSD mokėjimas Europos Sąjungoje yra negalimas. Jūs negalite būti priversti mokėti ir Lietuvoje, ir Vokietijoje vienu metu. Tačiau įrodinėjimo našta krenta ant jūsų pečių.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys: privilegija su sąlygomis
Lietuvoje egzistuoja platus sąrašas žmonių, už kuriuos PSD įmoka mokama iš valstybės biudžeto. Tai moksleiviai, studentai (nuolatinių studijų), pensininkai, neįgalieji, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų (arba du ir daugiau vaikų), ir asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje.
Atrodytų, viskas paprasta, bet ir čia slypi niuansai. Pavyzdžiui, studentams. Jei studijuojate Lietuvoje nuolatinėse studijose – viskas gerai. Bet jei studijuojate užsienyje, „Ligonių kasos“ automatiškai apie tai nežino. Jūs privalote patys pristatyti pažymą iš užsienio universiteto, kad esate studentas, tam, kad valstybė jus draustų. Kitu atveju – pradės kauptis skola.
Tas pats galioja ir tėvams. Lengvata taikoma tik vienam iš tėvų. Jei šeimoje abu tėvai nedirba ir augina vieną vaiką iki 8 metų, valstybė draudžia tik vieną iš jų (tą, kuris nurodytas duomenyse arba kuris pasirinko šį statusą). Kitas, jei nedirba ir nesiregistruoja UT, privalo mokėti savarankiškai.
Ką daryti, jei atsirado PSD skola?
PSD skola nėra tas pats, kas nesumokėta bauda už parkavimą. „Sodra“ turi gana efektyvius mechanizmus skoloms išieškoti. Jei ignoruosite priminimus, pinigai gali būti nurašyti tiesiogiai nuo jūsų sąskaitos. Tačiau „Sodra“ taip pat yra linkusi tartis.
Jei susikaupė didelė skola (pavyzdžiui, už metus ar daugiau), o jūs neturite galimybės sumokėti visos sumos iš karto, galima kreiptis dėl įmokų atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Svarbiausia – neignoruoti laiškų. Skolos atidėjimas nesuteikia teisės gauti nemokamas paslaugas (kol skola nepadengta, draudimas negalioja), tačiau tai apsaugo nuo sąskaitų arešto.
Be to, yra galimybė „nusipirkti“ draudimą čia ir dabar. Jei esate skolingas už praėjusius laikotarpius ir staiga prireikė gydytojo, jums reikia sumokėti skolą IR einamojo mėnesio įmoką. Tik tada sistema „užsidegs žaliai“. Nėra galimybės sumokėti tik už šį mėnesį, ignoruojant praeities skolas, ir tikėtis gauti paslaugas.
PSD ir Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)
Dar vienas svarbus aspektas – kelionės. PSD įmoka suteikia teisę ne tik į gydymą Lietuvoje, bet ir į būtinąją pagalbą visoje Europos Sąjungoje. Tam reikia turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji išduodama nemokamai, tačiau tik tiems, kurie yra drausti PSD.
Tai puikus indikatorius pasitikrinti savo statusą. Jei bandote užsisakyti kortelę internetu ir sistema neleidžia to padaryti – tai pirmas signalas, kad kažkas negerai su jūsų įmokomis. Galbūt darbdavys vėluoja pateikti duomenis, o galbūt pamiršote sumokėti savarankiškai. ESDK kortelė veikia tik tol, kol mokama PSD. Jei nustojate mokėti, kortelė tampa negaliojančiu plastiko gabalėliu, o užsienyje gautos paslaugos sąskaitos atkeliaus tiesiai jums.
Verslo liudijimai ir PSD paradoksas
Dirbantiems su verslo liudijimu galioja specifinė tvarka. Įmoka mokama už tas dienas, kai verslo liudijimas galioja. Tačiau, kad nenutrūktų sveikatos draudimas, įmokos turi būti mokamos nenutrūkstamai kas mėnesį, net jei verslo liudijimą imate tik savaitgaliams.
Daugelis smulkiųjų verslininkų daro klaidą: nusiperka verslo liudijimą kelioms dienoms per mėnesį, sumoka proporcingą mokesčio dalį ir galvoja, kad yra ramūs. Tačiau sveikatos draudimo įstatymas reikalauja, kad per mėnesį būtų sumokėta pilna mėnesinė PSD įmoka (nuo MMA), jei norite turėti nenutrūkstamą draudimą. Jei sumokėsite tik už 4 dienas, likusią mėnesio dalį būsite skolingas arba nedraustas. Todėl dažniausiai rekomenduojama mokėti pilną mėnesinę įmoką, nepriklausomai nuo veiklos dienų skaičiaus, kad išvengtumėte biurokratinių pinklių ir draudimo nutrūkimo.
Praktiniai žingsniai: kaip viską suvaldyti?
Kad PSD įmoka netaptų problema, rekomenduojama laikytis paprastos higienos:
- Tikrinkite savo statusą. Ligonių kasų svetainėje ar „Sodros“ paskyroje galima bet kada pasitikrinti, ar esate draustas. Darykite tai bent kartą per pusmetį arba keičiantis gyvenimo aplinkybėms.
- Žinokite kodą 444. Tai pagrindinis kelias savarankiškoms įmokoms.
- Deklaruokite išvykimą. Jei išvykstate ilgiau nei 6 mėnesiams, susitvarkykite dokumentus. Tai sutaupys tūkstančius eurų ateityje.
- Saugokite kvitus. Jei mokate patys, ypač jei darote tai pašte ar „Perlo“ terminale, saugokite kvitus bent keletą metų. Sistemose įveliamų klaidų pasitaiko retai, bet jų įrodymas be kvito yra sudėtingas.
Ateities perspektyvos
Diskusijos apie PSD sistemos keitimą vyksta nuolat. Kalbama apie galimybę atsieti įmoką nuo MMA, apie didesnį paslaugų krepšelį tiems, kurie moka daugiau, tačiau kol kas sistema išlieka solidari. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar mokate 60 eurų, ar 600 eurų per mėnesį, gaunate tą patį bazinį paslaugų paketą (šeimos gydytojas, stacionarinis gydymas). Nors tai kai kuriuos piktina, tokia sistema užtikrina socialinį stabilumą.
Svarbu stebėti naujienas. Kiekvienais metais tvirtinant valstybės biudžetą, gali keistis taisyklės dėl valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupių ar įmokų dydžių. Būti informuotam – tai pirmas žingsnis į finansinį saugumą.
Apibendrinimas
PSD įmoka yra neatsiejama gyvenimo Lietuvoje dalis. Ji gali atrodyti kaip našta, kai esate sveiki, bet tampa didžiausia parama susirgus. Svarbiausia suprasti, kad tai nėra mokestis už orą – tai mokestis už sistemos, kuri pasiruošusi jums padėti kritiniu momentu, išlaikymą. Laiku mokamos įmokos, tvarkingi dokumentai išvykstant ir domėjimasis savo statusu garantuoja, kad sveikatos problemos netaps dar ir finansinėmis problemomis. Nesirkite, bet būkite pasiruošę, jei taip nutiktų.