Per pastaruosius kelerius metus terminas „izoliacija“ tapo neatsiejama mūsų kasdienio žodyno dalimi. Nors visuotinio karantino laikai, atrodo, liko praeityje, izoliacijos taisyklės niekur nedingo – jos transformavosi. Iš griežtų, visiems vienodai taikomų draudimų jos virto sudėtinga teisine ir medicinine sistema, kurioje persipina Užkrečiamųjų ligų įstatymas, Darbo kodeksas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nurodymai. Šiandienos realybėje gebėjimas orientuotis šiose taisyklėse yra būtinas ne tik siekiant išvengti baudų, bet ir norint apginti savo, kaip darbuotojo, teises bei užsitikrinti finansinį saugumą ligos atveju.
Daugelis gyventojų klaidingai mano, kad atšaukus ekstremaliąją situaciją, izoliacija tapo tik rekomendacinio pobūdžio priemone. Tai nėra visiška tiesa. Tam tikrų profesijų atstovams, specifinėmis ligomis sergantiems asmenims ar kilus vietiniams protrūkiams, izoliacijos taisyklės išlieka griežtai reglamentuotos, o jų nesilaikymas gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip teisiškai šiandien veikia ligonių atskyrimas, kokios pareigos tenka darbdaviams ir kaip elgtis, kad laikinas sveikatos sutrikimas netaptų ilgalaike teisine ar finansine problema.
Teisinis pagrindas: Nuo rekomendacijų iki prievolių
Lietuvos teisinėje bazėje izoliacijos procesus reguliuoja ne vienas dokumentas. Pagrindinis ašis – Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Būtent šis teisės aktas suteikia įgaliojimus institucijoms nustatyti privalomąjį hospitalizavimą arba izoliaciją namuose.
Svarbu suprasti esminį skirtumą tarp „rekomenduojamos izoliacijos“ ir „privalomosios izoliacijos“. Daugeliu kvėpavimo takų infekcijų atvejų (pavyzdžiui, sergant gripu ar lengva COVID-19 forma), izoliacija yra grindžiama sąmoningumo principu. Tačiau esant ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (tokioms kaip atvira tuberkuliozė, tymai ar tam tikros retos infekcijos), įsijungia imperatyvios teisės normos.
- Sąmoningumo principas: Asmuo, jausdamas simptomus, kreipiasi į šeimos gydytoją, gauna nedarbingumo pažymėjimą ir lieka namuose. Čia veikia bendrosios elgesio normos ir moralinė atsakomybė.
- Imperatyvus nurodymas: NVSC specialistai, nustatę protrūkį ar pavojingą atvejį, gali duoti privalomą nurodymą izoliuotis. Tokiu atveju asmens judėjimo laisvė yra apribojama įstatymo numatyta tvarka, siekiant apsaugoti viešąjį interesą.
Darbo kodekso vaidmuo: Darbdavio ir darbuotojo santykis
Viena opiausių temų, kalbant apie izoliaciją, yra darbo santykiai. Kaip elgtis darbdaviui, jei darbuotojas ateina į darbą akivaizdžiai sergantis? Arba kaip elgtis darbuotojui, kuris jaučiasi gerai, bet turi teigiamą testo rezultatą? Čia į pagalbą ateina Darbo kodeksas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Darbdavys turi prievolę užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką visiems darbuotojams. Tai reiškia, kad jei kyla pagrįstas įtarimas, jog darbuotojas gali užkrėsti kolegas, darbdavys turi teisę (ir pareigą) nušalinti tokį darbuotoją nuo darbo. Tai nėra darbuotojo „baudimas“ – tai prevencinė priemonė.
Nuotolinis darbas kaip alternatyva
Šiuolaikinės izoliacijos taisyklės dažnai persipina su nuotolinio darbo galimybėmis. Jei darbuotojo sveikatos būklė leidžia dirbti (pavyzdžiui, simptomai lengvi arba jų nėra, bet asmuo yra infekcijos nešiotojas), o darbo pobūdis yra suderinamas su darbu iš namų, šalys gali susitarti dėl nuotolinio darbo. Tokiu atveju:
- Nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas (arba darbuotojas jo atsisako).
- Mokamas pilnas darbo užmokestis.
- Fiziškai asmuo yra izoliuotas, tačiau teisiškai – dirbantis.
Tai yra geriausias sprendimas finansiniu atžvilgiu, nes ligos išmoka paprastai yra mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis. Tačiau čia slypi ir rizika: darbuotojai kartais pervertina savo jėgas ir dirba sirgdami, kas gali lemti ligos komplikacijas. Teisininkai pataria: jei jaučiatės prastai, prioritetas turi būti sveikata ir oficialus nedarbingumas, o ne bandymas suderinti izoliaciją su darbu.
Nedarbingumo pažymėjimai ir „Sodros“ išmokos
Kai izoliacijos taisyklės reikalauja likti namuose ir nuotolinis darbas neįmanomas, įsijungia socialinio draudimo mechanizmai. Tvarka čia yra gana griežta ir priklauso nuo to, ar izoliuojamasi dėl savo ligos, ar dėl slaugos, ar dėl epideminės situacijos.
Standartiniu atveju, kai asmeniui diagnozuojama užkrečiamoji liga, išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Apmokėjimo tvarka yra standartinė: už pirmąsias dvi dienas moka darbdavys (nuo 62,06% iki 100% vidutinio darbo užmokesčio), o nuo trečiosios dienos moka „Sodra“ (62,06% kompensuojamojo uždarbio dydžio).
Tačiau egzistuoja niuansas, susijęs su privaloma izoliacija po kontakto (jei tokia būtų paskelbta ekstremalios situacijos metu). Anksčiau galiojo speciali tvarka, kuomet nedarbingumas buvo išduodamas ir sveikiems asmenims, turėjusiems kontaktą. Šiuo metu, nesant visuotinės pandemijos režimo, nedarbingumas dažniausiai išduodamas tik pasireiškus simptomams arba patvirtinus ligą. Išimtis gali būti taikoma tam tikrų profesijų atstovams (pvz., medikams, globos namų darbuotojams), kuriems taikomi griežtesni infekcijų kontrolės reikalavimai.
Specifinės situacijos: Vaikai ir ugdymo įstaigos
Viena sudėtingiausių sričių, kurioje izoliacijos taisyklės sukelia daugiausiai diskusijų – vaikų ugdymas. Darželiuose ir mokyklose infekcijos plinta žaibiškai, todėl čia galioja griežtesni reglamentai.
Jei ugdymo įstaigoje nustatomas užkrečiamosios ligos protrūkis (pvz., vėjaraupių, skarlatinos ar gripo), NVSC gali nurodyti taikyti infekcijų plitimą ribojančius režimus (IPRR). Tėvams tai reiškia, kad vaikas negali lankyti įstaigos.
Tokiu atveju tėvams (globėjams) gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas sveiko vaiko priežiūrai, jei įstaiga uždaroma dėl karantino režimo, arba sergančio vaiko slaugai. Svarbu žinoti, kad slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos ir ją moka „Sodra“ (65,94% kompensuojamojo uždarbio dydžio).
Medicininė izoliacija: Kada ji neišvengiama?
Nors dauguma kalbų sukasi apie virusines kvėpavimo takų infekcijas, Lietuvoje egzistuoja ligų sąrašas, kurioms esant hospitalizacija ir izoliacija yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Viena iš tokių ligų – atvira plaučių tuberkuliozė. Sergantis asmuo, kuris atsisako gydytis ir izoliuotis, kelia tiesioginį pavojų visuomenei.
Tokiais atvejais teismas, remdamasis Civilinio kodekso ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, gali priimti sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo. Tai yra viena griežčiausių asmens laisvės suvaržymo formų civiliniame procese, tačiau ji yra pateisinama siekiant apsaugoti kitų žmonių sveikatą ir gyvybę.
Atsakomybė už taisyklių pažeidimą
Kalbant apie izoliacijos taisykles, negalima nepaminėti teisinės atsakomybės. Nors baudų skyrimo vajus aprimęs, teisiniai svertai išlieka. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus.
- Administracinė atsakomybė: Jei asmuo, žinodamas, kad serga pavojinga užkrečiama liga, nesilaiko nustatytų izoliacijos reikalavimų ir dėl to kyla grėsmė kitiems, jam gali būti skirta bauda. NVSC pareigūnai turi teisę surašyti protokolus už higienos normų ar visuomenės sveikatos įstatymo pažeidimus.
- Baudžiamoji atsakomybė (BK 277 str.): Tai kraštutinė priemonė. Jei asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis ir dėl to išplito liga arba kilo realus pavojus jai išplisti, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimą. Nors tokios bylos retos, jos parodo, kaip rimtai valstybė žiūri į sąmoningą ligos platinimą.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
Kad izoliacijos taisyklės nekeltų streso ir nesusipratimų, rekomenduojama laikytis aiškaus veiksmų plano. Štai keletas praktinių žingsnių, kurie padės išvengti teisinių ir finansinių duobių:
Darbuotojui:
- Komunikacija: Vos pajutę simptomus, informuokite darbdavį. Tai leidžia įmonei planuoti darbus ir apsaugoti kolegas.
- Statuso įteisinimas: Jei negalite dirbti nuotoliniu būdu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl nedarbingumo. „Savadarbė“ izoliacija be dokumentų yra pravaikšta.
- Įrodymai: Jei dirbate nuotoliniu būdu sirgdami, užfiksuokite susitarimą su darbdaviu raštu (el. paštu), kad vėliau nekiltų ginčų dėl darbo apmokėjimo ar darbo drausmės.
Darbdaviui:
- Vidinė tvarka: Įmonėje turėtų būti aiški tvarka, kaip elgiamasi ligos atveju. Ar leidžiamas darbas iš namų? Kam pranešti apie ligą?
- Saugumas: Nedarykite spaudimo sergantiems darbuotojams atvykti į biurą. Vienas sergantis darbuotojas gali „išguldyti“ visą skyrių, kas verslui kainuos brangiau nei vieno žmogaus nedarbingumas.
- Duomenų apsauga: Atminkite, kad informacija apie darbuotojo sveikatą (diagnozę) yra konfidenciali. Darbdavys turi teisę žinoti tik tai, ar darbuotojas yra darbingas, ir kokie apribojimai jam taikomi, bet ne konkrečią ligą.
Izoliacija keliaujant: Ką svarbu žinoti šiandien?
Nors dauguma valstybių panaikino privalomą izoliaciją atvykstantiems, situacija yra dinamiška. Keliaujant į egzotiškas šalis arba regionus, kuriuose fiksuojami specifinių ligų (pvz., Ebolos, beždžionių raupų) protrūkiai, grįžus gali būti taikomos specialios stebėsenos ar izoliacijos taisyklės.
Lietuvos piliečiams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas. Svarbu suprasti, kad jei užsienio valstybėje jums bus nurodyta izoliuotis (pavyzdžiui, viešbutyje dėl teigiamo testo), visos su tuo susijusios išlaidos dažniausiai tenka pačiam keliautojui, nebent turite specifinį kelionės draudimą, dengiantį pandemines rizikas.
Psichologinis aspektas ir žmogaus teisės
Pabaigai svarbu paminėti, kad izoliacija, net ir trumpalaikė, yra iššūkis psichinei sveikatai. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl priverstinis atskyrimas gali sukelti nerimą ar depresiją. Teisiniu požiūriu, izoliacijos taisyklės turi būti proporcingos. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad laisvės suvaržymas sveikatos pagrindais turi būti griežtai reglamentuotas, terminuotas ir būtinas.
Lietuvoje asmuo, manantis, kad jam paskirta privaloma izoliacija (pavyzdžiui, NVSC sprendimu) yra nepagrįsta, turi teisę skųsti šį sprendimą administraciniam teismui. Tai yra saugiklis, užtikrinantis, kad biurokratinis aparatas nepiktnaudžiautų savo galiomis.
Apibendrinimas
Izoliacijos taisyklės Lietuvoje evoliucionavo į subalansuotą sistemą, kurioje derinama asmeninė atsakomybė ir valstybinis reguliavimas. Nors daugeliu atvejų pasitikima piliečių sąmoningumu, teisinis mechanizmas priverstiniam atskyrimui išlieka aktyvus ir gali būti panaudotas esant rimtai grėsmei. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbiausia – aiškus teisinis santykių apibrėžimas ligos metu: per nedarbingumo pažymėjimą arba oficialų susitarimą dėl nuotolinio darbo. Tik taip galima užtikrinti, kad sveikatos krizė netaptų teisine krize.