Sprendimas pasukti skirtingais keliais niekada nebūna lengvas. Tai emocijų, abejonių ir sudėtingų pokyčių kupinas laikotarpis. Vis dėlto, jei abu sutuoktiniai supranta, kad santuoka iširo ir nėra galimybių jos išsaugoti, Lietuvos įstatymai siūlo patį civilizuočiausią, greičiausią ir mažiausiai skausmingą būdą užversti šį gyvenimo puslapį – santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Tai procesas, leidžiantis išvengti ilgų ir varginančių teismo procesų, viešo „nešvarių skalbinių skalbimo“ ir didelių finansinių išlaidų. Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio aptarsime viską, ką reikia žinoti apie skyrybas bendru sutarimu: nuo būtinų sąlygų ir dokumentų iki galimų spąstų ir patarimų, kaip šį sudėtingą etapą pereiti kuo sklandžiau.
Kas yra skyrybos bendru sutarimu ir kodėl verta rinktis būtent šį būdą?
Santuokos nutraukimas bendru sutarimu – tai supaprastinta tvarka vykstantis teisinis procesas, kurio pagrindinė sąlyga yra abiejų sutuoktinių laisva valia ir sutarimas dėl visų esminių su skyrybomis susijusių klausimų. Užuot vienam iš sutuoktinių teikus ieškinį teismui ir įrodinėjant kito kaltę dėl santuokos iširimo, pora kartu kreipiasi į teismą (arba notarą, jei neturi nepilnamečių vaikų) su bendru prašymu ir jau parengta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Privalumai, lyginant su skyrybomis dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, yra akivaizdūs:
- Greitis. Procesas paprastai trunka nuo vieno iki kelių mėnesių, o ne metus ar net ilgiau, kaip bylose dėl kaltės.
- Kaina. Nors reikės sumokėti žyminį mokestį ir, tikėtina, atlygį teisininkui už dokumentų parengimą, bendros išlaidos yra nepalyginamai mažesnės. Išvengiama daugybės teismo posėdžių, liudytojų apklausų ir brangiai kainuojančio advokatų laiko.
- Mažiau streso. Tai bene svarbiausias aspektas. Bendradarbiavimas, o ne kova, leidžia išsaugoti psichologinę pusiausvyrą, ypač kai šeimoje yra vaikų. Vaikams matyti bendraujančius ir susitariančius, o ne priešiškus tėvus yra neįkainojama.
- Konfidencialumas. Procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, todėl sutuoktiniams dažniausiai net nereikia vykti į teismo posėdį. Visi susitarimai lieka konfidencialūs, išvengiama viešo šeimos problemų narstymo.
- Kontrolė. Patys sutuoktiniai, o ne teisėjas, priima sprendimus dėl savo turto ir vaikų ateities. Tai leidžia rasti abi puses tenkinančius kompromisus ir išsaugoti pagarbius santykius ateityje.
Būtinos sąlygos, kad galėtumėte skirtis bendru sutarimu
Kad teismas priimtų jūsų prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, turi būti įvykdytos kelios esminės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse:
- Nuo santuokos sudarymo dienos turi būti praėję daugiau nei vieneri metai. Šis terminas skirtas apsisaugoti nuo skubotų sprendimų.
- Abu sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai pats svarbiausias dokumentas visame procese.
- Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Tai reiškia, kad jie supranta savo veiksmų prasmę ir pasekmes.
Jei visos šios sąlygos tenkinamos, galite pradėti skyrybų procesą.
Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: svarbiausias jūsų susitarimas
Kaip jau minėta, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra kertinis šio proceso akmuo. Joje sutuoktiniai turi detaliai ir aiškiai aptarti bei raštu išdėstyti, kaip bus sprendžiami visi turtiniai ir su vaikais susiję klausimai. Teismas, gavęs tokią sutartį, ją patvirtina, ir ji įgyja teismo sprendimo galią. Tai reiškia, kad jos vykdymas tampa privalomas abiem pusėms.
Ką būtina aptarti šioje sutartyje?
1. Bendro turto padalijimas
Sutuoktiniai turi susitarti, kaip bus padalintas visas santuokos metu įgytas turtas. Tai apima nekilnojamąjį turtą (butus, namus, žemės sklypus), automobilius, vertybinius popierius, indėlius bankuose, verslo dalis ir net buities daiktus. Svarbu ne tik išvardinti dalijamą turtą, bet ir nurodyti, kam konkrečiai jis atitenka. Galimi įvairūs variantai: vienas turtas atitenka vienam, kitas – kitam; turtas parduodamas, o gautos lėšos pasidalijamos; vienas sutuoktinis išmoka kitam kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau sutuoktiniai gali susitarti ir kitaip, jei tai nepažeidžia jų ar vaikų interesų.
2. Įsipareigojimai ir skolos
Lygiai taip pat svarbu, kaip ir turtą, pasidalinti ir per santuoką atsiradusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams: banko paskolas (būsto, vartojimo), lizingo sutartis ir kitas skolas. Būtina aiškiai nurodyti, kuris iš sutuoktinių ir kokia apimtimi prisiima atsakomybę už konkrečias skolas. Dažniausiai įsipareigojimai dalijami proporcingai padalintam turtui arba pagal tai, kieno poreikiams buvo paimta paskola.
3. Klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais
Jei pora turi nepilnamečių vaikų, ši sutarties dalis yra pati jautriausia ir svarbiausia. Teismas itin kruopščiai vertina, ar tėvų susitarimai nepažeidžia vaiko interesų.
- Vaiko (vaikų) gyvenamoji vieta. Turi būti aiškiai nustatyta, su kuriuo iš tėvų po skyrybų gyvens vaikas. Galimas ir variantas, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su abiem tėvais, tačiau tokiu atveju reikia labai detaliai aptarti tvarką.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Būtina kuo detaliau aprašyti, kaip ir kada tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, galės su juo matytis ir bendrauti. Rekomenduojama aptarti ne tik savaitgalius, bet ir atostogas (vasaros, žiemos), šventes (Kalėdas, Velykas, vaiko gimtadienį), bendravimą telefonu ar vaizdo skambučiais. Kuo aiškesnė tvarka, tuo mažiau nesusipratimų kils ateityje.
- Išlaikymas vaikams (alimentai). Sutartyje privaloma nurodyti konkrečią išlaikymo sumą, kurią skyrium gyvenantis tėvas (arba abu tėvai, priklausomai nuo susitarimo) kas mėnesį mokės vaiko poreikiams tenkinti. Įstatymas numato, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taip pat svarbu numatyti išlaikymo mokėjimo tvarką (iki kurios mėnesio dienos, kokiu būdu) ir išlaikymo sumos indeksavimą, kad ji nuolat atitiktų infliaciją. Galima numatyti ir papildomų išlaidų (būreliams, gydymui, stovykloms) padengimo tvarką.
4. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
Kartais vienam iš sutuoktinių po skyrybų gali būti reikalingas finansinis išlaikymas (pavyzdžiui, jei dėl ligos, amžiaus ar vaiko priežiūros jis negali savęs išlaikyti). Sutartyje galima numatyti tokio išlaikymo mokėjimo sąlygas, dydį ir trukmę.
5. Pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis, pakeitęs pavardę santuokos metu, turi teisę pasilikti santuokinę pavardę arba susigrąžinti iki santuokos turėtą. Šis sprendimas taip pat fiksuojamas sutartyje.
Proceso eiga: žingsnis po žingsnio
Kai sutartis parengta ir suderinta, laukia keli formalūs žingsniai. Procesas gali vykti dviem keliais: per teismą arba per notarą.
1. Skyrybos teismo tvarka (kai yra nepilnamečių vaikų arba sutuoktiniai taip pasirenka)
- Dokumentų parengimas. Reikės parengti bendrą prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir jau minėtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors teoriškai dokumentus galima pasirengti ir patiems, primygtinai rekomenduojama kreiptis į teisininką ar advokatą. Profesionalas užtikrins, kad dokumentai atitiktų visus įstatymų reikalavimus, bus tinkamai suformuluoti, o tai pagreitins procesą ir padės išvengti klaidų, dėl kurių teismas galėtų prašymą atmesti ar nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
- Dokumentų pateikimas teismui. Prašymas su visais priedais (santuokos liudijimo kopija, vaikų gimimo liudijimų kopijomis, sutartimi, dokumentais apie turtą ir skolas, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitu) teikiamas apylinkės teismui pagal vieno iš sutuoktinių deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Teismo procesas. Dažniausiai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad sutuoktiniams nereikia dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjas išnagrinėja pateiktus dokumentus, įvertina, ar sutartis nepažeidžia sutuoktinių ar jų vaikų teisių bei interesų. Jei viskas tvarkoje, teismas priima sprendimą nutraukti santuoką.
- Sprendimo įsiteisėjimas. Teismo sprendimas įsiteisėja per 30 dienų nuo jo priėmimo, jei nė viena iš pusių jo neapskundžia. Įsiteisėjus sprendimui, santuoka laikoma oficialiai nutraukta.
2. Skyrybos per notarą (tik kai nėra nepilnamečių vaikų)
Nuo 2023 metų atsirado galimybė santuoką bendru sutarimu nutraukti ir pas notarą, tačiau tik su viena esmine sąlyga – pora neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Šis kelias yra dar greitesnis ir paprastesnis.
- Kreipimasis į notarą. Sutuoktiniai kartu kreipiasi į bet kurį pasirinktą notarą.
- Sutarties tvirtinimas. Notaras patikrina sutuoktinių pateiktus duomenis, įsitikina jų laisva valia ir patvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
- Duomenų perdavimas. Notaras pats elektroniniu būdu perduoda duomenis Civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimą.
Šis būdas leidžia išvengti teismo proceso, todėl yra itin patogus ir greitas sprendimas poroms be nepilnamečių vaikų.
Galimi spąstai ir dažniausios klaidos
Nors procesas atrodo aiškus, skubėjimas ir emocijos gali pakišti koją. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad vėliau netektų gailėtis?
- Neįvertintas visas turtas ir skolos. Kartais vienas iš sutuoktinių gali bandyti nuslėpti dalį turto (pvz., investicijas, santaupas užsienio bankuose) arba „pamiršti“ apie asmenines skolas, kurias vėliau gali tekti dengti abiem. Būkite atidūs ir reikalaukite visų finansinių dokumentų.
- Spaudimas pasirašyti. Niekada nepasirašykite sutarties, jei jaučiate psichologinį spaudimą arba nesate tikri dėl kurio nors punkto. Geriau skirti daugiau laiko deryboms, pasikonsultuoti su savo teisininku, nei vėliau bylinėtis dėl neteisingų sutarties sąlygų.
- Neapgalvoti su vaikais susiję klausimai. Kartais tėvai, norėdami greičiau baigti procesą, nustato labai abstrakčią bendravimo tvarką. Tai vėliau sukelia daugybę konfliktų. Stenkitės kuo detaliau apibrėžti viską, kas susiję su vaikais.
- Pamirštama ateitis. Dalijant turtą, svarbu pagalvoti ne tik apie dabartinę jo vertę, bet ir apie ateities perspektyvas. Pavyzdžiui, ar butas, kuris atitenka jums, nereikalaus didelių investicijų į remontą? Ar verslo dalys, kurias gaunate, yra perspektyvios?
Skyrybos bendru sutarimu – tai brandaus ir atsakingo požiūrio ženklas. Tai galimybė išsaugoti ne tik turtą, bet ir žmogiškąjį orumą, pagarbą vienas kitam ir, svarbiausia, apsaugoti vaikus nuo nereikalingų traumų. Nors kelias gali būti emociškai nelengvas, nuoseklus procesas, atviras dialogas ir, prireikus, profesionali teisinė pagalba leis šį gyvenimo etapą pereiti kuo įmanoma civilizuočiau ir ramiau, atveriant duris naujam pradžiai.