Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, visiems geriau žinoma tiesiog kaip „Sodra“, yra viena svarbiausių institucijų kiekvieno Lietuvos gyventojo gyvenime. Nors dažnai jos pavadinimas siejamas su įmokomis ar pensijomis, „Sodros“ veikla apima kur kas platesnį socialinės apsaugos spektrą. Tai sistema, kuri veikia solidarumo principu – šiandien dirbančiųjų sumokėtos įmokos naudojamos išmokoms tiems, kuriems jų tuo metu reikia: sergantiems, netekusiems darbo, tėvystės atostogose esantiems ar senatvės pensiją gaunantiems žmonėms. Suprasti, kaip veikia „Sodra“, kokios yra gyventojų teisės ir pareigos šioje sistemoje, yra būtina norint užsitikrinti savo ir savo šeimos socialinį saugumą.
Kas yra „Sodra“ ir kokios jos pagrindinės funkcijos?
„Sodra“ yra pagrindinė valstybinio socialinio draudimo sistemą administruojanti institucija Lietuvoje. Jos misija – užtikrinti šalies gyventojų socialinę apsaugą įstatymų nustatytais atvejais. Pagrindinės „Sodros“ funkcijos apima:
- Socialinio draudimo įmokų surinkimą iš darbdavių, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir kitų draudėjų.
- Įvairių socialinio draudimo išmokų (pensijų, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų) skyrimą ir mokėjimą.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų administravimą (surinkimą ir perdavimą Valstybinei ligonių kasai).
- Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus kaupimą ir tvarkymą.
- Gyventojų informavimą ir konsultavimą socialinio draudimo klausimais.
- Dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos politiką.
Iš esmės, „Sodra“ veikia kaip didžiulis fondas, į kurį suplaukia dirbančiųjų įmokos, o iš jo paskirstomos lėšos tiems, kas dėl ligos, amžiaus, tėvystės ar darbo netekimo negali gauti pajamų iš darbo veiklos.
Kas ir kodėl moka socialinio draudimo įmokas?
Socialinio draudimo sistema remiasi privalomomis įmokomis. Jas moka skirtingos asmenų grupės:
- Darbuotojai ir darbdaviai: Tai didžiausia draudėjų grupė. Darbdavys apskaičiuoja ir sumoka įmokas tiek už darbuotoją (išskaičiuodamas dalį iš jo atlyginimo), tiek savo lėšomis. Šios įmokos apima pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir PSD draudimą.
- Savarankiškai dirbantys asmenys: Tai individualią veiklą vykdantys asmenys, verslo liudijimų turėtojai, ūkininkai, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir kt. Jie patys moka įmokas nuo savo gaunamų pajamų arba nustatytos bazės (pvz., minimalios mėnesinės algos). Jų įmokos dažniausiai apima pensijų, ligos, motinystės ir PSD draudimą.
- Valstybės lėšomis draudžiami asmenys: Valstybė moka PSD įmokas už tam tikras gyventojų grupes, pavyzdžiui, vaikus iki 18 metų, dieninių skyrių studentus, vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 8 metų, registruotus bedarbius, pensininkus ir kt. Kai kuriais atvejais valstybė moka ir pensijų socialinio draudimo įmokas (pvz., už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų).
- Kiti asmenys: Pavyzdžiui, savanoriškai PSD besidraudžiantys asmenys, kurie nepriklauso nė vienai iš aukščiau minėtų grupių.
Mokėti socialinio draudimo įmokas yra svarbu ne tik todėl, kad tai įstatymu nustatyta prievolė, bet ir todėl, kad nuo sumokėtų įmokų dydžio ir mokėjimo trukmės (socialinio draudimo stažo) tiesiogiai priklauso ateityje gaunamų išmokų dydis ir pati teisė jas gauti.
Pagrindinės socialinio draudimo rūšys ir išmokos gyventojams
„Sodra“ administruoja kelias pagrindinės socialinio draudimo rūšis, užtikrinančias pajamas įvairiose gyvenimo situacijose:
1. Pensijų socialinis draudimas
Tai bene geriausiai žinoma „Sodros“ veiklos sritis. Ji apima kelių rūšių pensijas:
- Senatvės pensija: Skiriama asmenims, sukakusiems nustatytą pensinį amžių ir turintiems minimalų būtinąjį socialinio draudimo stažą. Pensijos dydis priklauso nuo viso sukaupto stažo ir per karjerą gautų pajamų, nuo kurių buvo mokamos įmokos.
- Netekto darbingumo (invalidumo) pensija: Skiriama asmenims, kuriems nustatytas tam tikras netekto darbingumo lygis ir kurie turi minimalų stažą (priklausomai nuo amžiaus, kuriame neteko darbingumo).
- Našlių ir našlaičių pensijos: Skiriamos mirusiojo sutuoktiniui ar vaikams, jei mirusysis buvo įgijęs teisę gauti senatvės ar netekto darbingumo pensiją arba atitiko kitas sąlygas.
- Išankstinė senatvės pensija: Galimybė išeiti į pensiją anksčiau (iki 5 metų), jei asmuo turi būtinąjį stažą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir atitinka kitas sąlygas. Tačiau pasirinkus šią pensiją, vėliau skiriama senatvės pensija bus proporcingai mažesnė.
Pensijų sistema nuolat kinta, todėl svarbu sekti aktualią informaciją apie pensinį amžių, būtinąjį stažą ir pensijų apskaičiavimo tvarką.
2. Ligos socialinis draudimas
Šis draudimas užtikrina pajamas laikinai praradus darbingumą dėl ligos ar traumos. Pagrindinė išmoka – ligos išmoka. Ją gali gauti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys (jei moka ligos socialinio draudimo įmokas), turintys reikiamą ligos draudimo stažą (paprastai 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn.).
Pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys (darbuotojams), o nuo trečiosios dienos išmoką moka „Sodra“. Išmokos dydis paprastai sudaro tam tikrą procentą nuo kompensuojamojo uždarbio. Taip pat mokamos išmokos slaugant sergantį šeimos narį.
3. Motinystės socialinis draudimas
Šis draudimas skirtas padėti šeimoms auginant vaikus. Jis apima kelias išmokas:
- Motinystės išmoka: Mokama moteriai nėštumo ir gimdymo atostogų metu (paprastai 126 kalendorinės dienos). Reikalingas atitinkamas motinystės socialinio draudimo stažas.
- Tėvystės išmoka: Mokama tėčiui, išėjusiam tėvystės atostogų (30 kalendorinių dienų po vaiko gimimo). Taip pat reikalingas stažas.
- Vaiko priežiūros išmoka: Mokama vienam iš tėvų (arba senelių), išėjusiam vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis 1 arba 2 metai (pasirinktinai). Išmokos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo pasirinkto varianto ir turėto draudimo stažo.
4. Nedarbo socialinis draudimas
Šis draudimas padeda finansiškai tiems, kas neteko darbo ir aktyviai ieško naujo. Nedarbo išmoką gali gauti asmuo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis reikiamą nedarbo draudimo stažą (paprastai 12 mėn. per paskutinius 30 mėn.) ir atitinkantis kitas sąlygas (pvz., atleidimo iš darbo priežastis).
Išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėnesiai, o jos dydis priklauso nuo turėtų pajamų ir kinta mokėjimo laikotarpiu (pirmaisiais mėnesiais didesnė, vėliau mažėja).
5. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas
Šiuo draudimu yra draudžiami visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jis užtikrina išmokas nukentėjus darbe ar susirgus profesine liga. Tai gali būti ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe išmoka (didesnė nei įprasta ligos išmoka), netekto darbingumo periodinė ar vienkartinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir kt.
6. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Nors PSD įmokas administruoja „Sodra“, pačias sveikatos priežiūros paslaugas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Tačiau būti apdraustam PSD yra būtina norint gauti nemokamas (ar iš dalies kompensuojamas) gydymo paslaugas valstybinėse ir sutartis su VLK turinčiose privačiose gydymo įstaigose.
„Sodra“ surenka PSD įmokas iš dirbančiųjų, savarankiškai dirbančiųjų, gauna lėšas už valstybės draudžiamus asmenis ir kontroliuoja, ar asmenys yra apdrausti. Neapdraustiems asmenims už gydymo paslaugas tenka mokėti patiems, išskyrus būtinąją pagalbą.
Kaip gyventojams bendrauti su „Sodra“? Elektroninės paslaugos
Šiuolaikinės technologijos leidžia daugelį su „Sodra“ susijusių reikalų tvarkyti greitai ir patogiai neišeinant iš namų. Tam skirta „Sodros“ elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS) įmonėms ir Elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS), pasiekiama adresu gyventojai.sodra.lt.
Prisijungę prie asmeninės EGAS paskyros (naudodamiesi elektroniniu parašu arba internetine bankininkyste), gyventojai gali:
- Pasitikrinti savo socialinio draudimo statusą, sukauptą stažą.
- Matyti informaciją apie sumokėtas įmokas.
- Sužinoti prognozuojamą senatvės pensijos dydį.
- Pateikti prašymus skirti įvairias išmokas (ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, pensijas ir kt.).
- Gauti pažymas apie pajamas, išmokas, stažą.
- Atnaujinti savo asmens duomenis.
- Užduoti klausimą konsultantui.
- Peržiūrėti gautus sprendimus dėl išmokų.
Naudojimasis EGAS sistema taupo laiką, leidžia išvengti eilių klientų aptarnavimo skyriuose ir suteikia galimybę visą svarbią informaciją turėti vienoje vietoje.
Žinoma, išlieka galimybė kreiptis ir į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrius visoje Lietuvoje arba gauti konsultaciją telefonu. Tačiau daugelis klausimų gali būti išspręsti greičiau ir efektyviau būtent per elektroninę sistemą.
Savarankiškai dirbantys asmenys ir „Sodra“
Savarankiškai dirbantiems asmenims (vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, turintiems verslo liudijimus, ūkininkams, MB nariams ir kt.) „Sodros“ klausimai dažnai kelia daugiau neaiškumų nei samdomiems darbuotojams. Jiems svarbu žinoti:
- Įmokų bazė: Nuo kokių pajamų ar kokio dydžio bazės reikia mokėti įmokas (dažniausiai tai priklauso nuo veiklos formos ir gautų pajamų, bet yra nustatytos minimalios ir maksimalios ribos).
- Įmokų tarifai: Kokie VSD (Valstybinio socialinio draudimo) ir PSD įmokų tarifai taikomi jų veiklai.
- Mokėjimo terminai: Kada reikia sumokėti įmokas (pvz., kas mėnesį ar kartą per metus deklaruojant pajamas).
- Draudimo rūšys: Kokiomis socialinio draudimo rūšimis jie yra draudžiami (pvz., verslo liudijimų turėtojai draudžiami tik pensijų ir PSD, o individualios veiklos vykdytojai – ir ligos bei motinystės).
- Išmokos: Kokias išmokas jie gali gauti susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms (ligos, motinystės, pensijos), jei moka reikiamas įmokas.
Savarankiškai dirbantiems ypač svarbu laiku ir teisingai deklaruoti pajamas bei sumokėti įmokas, nes nuo to priklauso jų socialinės garantijos.
Kodėl svarbu dirbti legaliai ir mokėti įmokas?
Kartais gali kilti pagunda dirbti nelegaliai ar gauti dalį atlyginimo „vokelyje“, taip išvengiant socialinio draudimo įmokų. Tačiau toks pasirinkimas turi rimtų neigiamų pasekmių:
- Mažesnės išmokos: Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokos skaičiuojamos nuo oficialių pajamų. Dirbant nelegaliai ar gaunant dalį atlyginimo neoficialiai, šios išmokos bus gerokai mažesnės arba jų visai nebus galima gauti.
- Mažesnė pensija: Senatvės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sukaupto stažo ir pajamų, nuo kurių mokėtos įmokos. Nelegalus darbas ar „vokeliai“ reiškia mažesnę pensiją ateityje.
- Jokios garantijos nelaimės atveju: Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dirbant nelegaliai, asmuo negaus jokių su tuo susijusių „Sodros“ išmokų.
- Problemos su PSD: Nemokant PSD įmokų (jei asmuo nėra draudžiamas valstybės), teks patiems susimokėti už brangiai kainuojančias gydymo paslaugas.
- Teisinė atsakomybė: Tiek darbuotojui, tiek darbdaviui už nelegalų darbą gresia baudos.
Todėl legalus darbas ir sąžiningas įmokų mokėjimas yra ne tik pareiga valstybei, bet ir investicija į savo paties socialinį saugumą šiandien ir ateityje.
Apibendrinimas
„Sodra“ yra neatsiejama Lietuvos socialinės apsaugos sistemos dalis, liečianti kiekvieną gyventoją – nuo ką tik gimusio kūdikio, kurio tėvai gauna vaiko priežiūros išmoką, iki senjoro, gaunančio pensiją. Supratimas, kaip veikia ši sistema, kokios yra gyventojo teisės gauti išmokas ir pareigos mokėti įmokas, leidžia jaustis saugiau įvairiose gyvenimo situacijose. Aktyvus domėjimasis savo socialiniu draudimu, naudojimasis elektroninėmis paslaugomis (EGAS) ir legalus darbas yra pagrindiniai žingsniai siekiant užsitikrinti patikimą socialinę apsaugą sau ir savo artimiesiems.