Susirgus ar prireikus slaugyti artimąjį, bene pirmas kylantis klausimas yra finansinis – kaip neprarasti pajamų laikino nedarbingumo metu? Būtent čia į pagalbą ateina Valstybinio socialinio draudimo fondas, geriau žinomas kaip „Sodra“, ir jo mokama ligos išmoka. Tai – socialinės apsaugos sistemos dalis, skirta kompensuoti prarastas pajamas, kai dėl ligos ar traumos negalite dirbti. Nors sistema atrodo aiški, praktikoje kyla daugybė klausimų: kas ir kada gali gauti išmoką, koks jos dydis, kokius dokumentus reikia pateikti ir kokių taisyklių laikytis? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų, kad laikino nedarbingumo laikotarpis jums keltų kuo mažiau streso.
Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso?
Ligos išmoka – tai piniginė kompensacija, mokama socialiai apdraustiems asmenims, kurie laikinai negali dirbti dėl ligos, traumos, profesinės reabilitacijos ar būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį. Svarbiausias žodis čia – socialiai apdraustiems. Tai reiškia, kad teisę į išmoką turite tik tuo atveju, jei jūs (ar jūsų darbdavys) mokate socialinio draudimo įmokas.
Pagrindinis kriterijus, nulemiantis jūsų teisę gauti ligos išmoką, yra ligos socialinio draudimo stažas. Tai laikotarpis, per kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Norint gauti išmoką, privalote atitikti vieną iš šių sąlygų:
- Turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos.
- Turite ne trumpesnį kaip 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos.
Svarbu paminėti, kad yra ir išimčių. Stažo reikalavimas netaikomas:
- Asmenims iki 26 metų, jei jie neturi reikiamo stažo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas ir baigė mokslus. Tokiu atveju svarbu, kad laikinasis nedarbingumas prasidėtų per 6 mėnesius nuo mokslo baigimo.
- Kariams, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė bazinius karinius mokymus, jei nedarbingumas prasidėjo per 3 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
- Asmenims, gaunantiems profesinės reabilitacijos ligos išmoką.
Teisę į ligos išmoką turi ne tik pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, bet ir valstybės tarnautojai, pareigūnai, kariai, savarankiškai dirbantys asmenys (jei moka ligos socialinio draudimo įmokas), ūkininkai ir jų partneriai bei kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Ligos išmokos dydis: kaip viskas apskaičiuojama?
Vienas aktualiausių klausimų – kiek pinigų gausiu sirgdamas? Išmokos dydis priklauso nuo kelių veiksnių: kas moka išmoką (darbdavys ar „Sodra“) ir koks yra jūsų kompensuojamasis uždarbis.
Pirmosios dvi ligos dienos – darbdavio atsakomybė
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka ne „Sodra“, o darbdavys. Ši išmoka vadinama ligos pašalpa. Jos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslus procentas dažnai būna nustatytas įmonės vidaus tvarkos taisyklėse ar kolekvinėje sutartyje. Jei nieko papildomai nenustatyta, mokamas minimalus 62,06 % dydis.
Nuo trečios dienos – moka „Sodra“
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“. Standartiniu atveju jos dydis yra 62,06 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau yra situacijų, kai procentas skiriasi:
- 65,94 % – kai slaugote sergantį šeimos narį (vaiką, sutuoktinį, tėvus).
- 77,58 % – jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba dėl profesinės ligos. Šiuo atveju „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmos dienos.
Kompensuojamasis uždarbis – kas tai?
Kompensuojamasis uždarbis yra pagrindinis dydis, pagal kurį „Sodra“ apskaičiuoja ligos išmoką. Tai vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.
Skaičiavimui imamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių laikotarpis, buvęs priešpaskutinį kalendorinį mėnesį iki laikinojo nedarbingumo pradžios. Skamba sudėtingai? Paaiškinkime pavyzdžiu.
Pavyzdys: Jūs susirgote 2025 metų liepos 21 dieną.
- Nedarbingumo pradžios mėnuo yra liepa.
- Priešpaskutinis mėnuo iki liepos yra gegužė.
- Skaičiavimui bus imami 3 mėnesiai iki gegužės, t. y., vasaris, kovas ir balandis.
„Sodra“ susumuos visas jūsų draudžiamąsias pajamas per šiuos tris mėnesius ir padalins iš to laikotarpio darbo dienų skaičiaus pagal 5 dienų darbo savaitę. Taip bus gautas jūsų vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio ir bus skaičiuojamas atitinkamas išmokos procentas (pvz., 62,06 %).
Išmokos „grindys“ ir „lubos“
Svarbu žinoti, kad ligos išmokai taikomos minimalios ir maksimalios ribos. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama išmoka, negali būti mažesnis už sumą, apskaičiuotą pagal minimaliąją mėnesinę algą (MMA), galiojančią nedarbingumo pradžios mėnesį. Tai užtikrina, kad net ir mažas pajamas gavę asmenys gautų bent minimalią paramą.
Taip pat yra ir „lubos“. Ligos išmokos kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo pradžios. Tai reiškia, kad net ir uždirbantys labai daug, gaus išmoką, apskaičiuotą ne nuo visos algos, o nuo nustatytos maksimalios ribos.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti ligos išmoką?
Procesas, kaip gauti ligos išmoką, yra gana sklandus ir automatizuotas, tačiau svarbu žinoti pagrindinius žingsnius.
1. Apsilankymas pas gydytoją ir elektroninis nedarbingumo pažymėjimas
Pajutus ligos simptomus, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas, nustatęs laikiną nedarbingumą, suformuos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą sveikatos informacinėje sistemoje (e.sveikata). Popierinių „biuletenių“ jau seniai nebėra. Šis elektroninis dokumentas automatiškai pasiekia „Sodrą“ ir jūsų darbdavį.
2. Darbdavio informavimas ir veiksmai
Nors darbdavys informaciją gauna automatiškai, gera praktika yra ir pačiam pranešti tiesioginiam vadovui apie savo ligą ir numatomą nebuvimo trukmę. Darbdavys, gavęs duomenis apie jūsų nedarbingumą, privalo apskaičiuoti ir išmokėti jums ligos pašalpą už pirmas dvi dienas artimiausią atlyginimo mokėjimo dieną. Taip pat jis turi pateikti „Sodrai“ pranešimą NP-SD2, kuriame nurodoma informacija apie apskaičiuotą ligos pašalpą. Be šio pranešimo „Sodra“ negalės pradėti mokėti išmokos nuo trečiosios dienos.
3. Prašymo pateikimas „Sodrai“
Kad gautumėte ligos išmoką iš „Sodros“, turite pateikti prašymą skirti ligos išmoką (GPS1 forma). Tai padaryti yra keli būdai:
- Greičiausias ir patogiausias būdas: Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS) adresu gyventojai.sodra.lt. Sistema dažnai jau būna suformavusi preliminarų prašymą, kurį tereikia patvirtinti.
- Paštu: Galima atsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir išsiųsti paštu bet kuriam „Sodros“ skyriui.
- Atvykus į „Sodros“ skyrių: Prašymą galima užpildyti ir pateikti bet kuriame klientų aptarnavimo skyriuje.
Pateikti prašymą reikia tik vieną kartą per ligos laikotarpį, net jei gydytojas nedarbingumą tęsia kelis kartus. Jei per 12 mėnesių susirgsite vėl, naują prašymą reikės teikti iš naujo. Svarbu prašymą pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
4. Išmokos mokėjimas
„Sodra“, gavusi visus reikiamus dokumentus (jūsų prašymą ir darbdavio NP-SD2 pranešimą), per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl išmokos skyrimo ir perveda pinigus į jūsų nurodytą banko sąskaitą.
Ypatingi atvejai ir svarbūs niuansai
Be standartinės ligos, yra ir kitų situacijų, kurioms taikomos specifinės taisyklės.
Šeimos nario slauga
Jūs galite gauti ligos išmoką, jei slaugote sergantį šeimos narį. Išmokos dydis šiuo atveju, kaip minėta, yra didesnis – 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.
- Vaiko slauga: Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei vaikas serga sunkia liga, nurodyta specialiame sąraše, išmokos mokėjimo terminai yra ilgesni. Slaugant stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 7 metų, išmoka mokama visą slaugymo laikotarpį. Vaiką iki 18 metų, sergantį onkologine ar kita labai sunkia liga – taip pat.
- Kito šeimos nario slauga: Slaugant vyresnį nei 14 metų vaiką, sutuoktinį, tėvus (įtėvius), išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., dirbantys su individualios veiklos pažyma) taip pat turi teisę į ligos išmoką, tačiau tik tuo atveju, jei jie savo iniciatyva moka ligos socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Jie, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi turėti reikiamą stažą. Išmoka jiems pradedama mokėti nuo trečios nedarbingumo dienos ir sudaro 62,06 % kompensuojamojo uždarbio. Jų kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal pajamas, nuo kurių jie mokėjo įmokas.
Kada ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas?
Svarbu žinoti, kad yra aplinkybių, dėl kurių galite prarasti teisę į išmoką. Taip gali nutikti, jei:
- Pažeidėte gydytojo nustatytą režimą: Pavyzdžiui, savavališkai išvykote iš namų, nors nustatytas gulimas režimas, arba neatvykote pas gydytoją paskirtu laiku.
- Buvote neblaivus ar apsvaigęs: Jei nedarbingumas atsirado dėl traumos, patirtos esant neblaiviam, arba jei nedarbingumo metu piktnaudžiaujate alkoholiu ar narkotikais.
- Tyčia pakenkėte savo sveikatai: Jei nedarbingumas yra tyčinio savęs žalojimo pasekmė.
- Dirbate arba gaunate kitų pajamų: Ligos išmoka skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas, todėl tuo metu dirbti ar vykdyti kitą veiklą, iš kurios gaunamos pajamos, griežtai draudžiama.
- Neatvykstate į Ginčų komisijos ar gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) patikrinimą be pateisinamos priežasties.
Mokesčiai nuo ligos išmokos
Ligos išmoka, kaip ir darbo užmokestis, yra apmokestinama. „Sodra“, prieš pervesdama jums išmoką, išskaičiuoja ir sumoka 15 % Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Taip pat pritaikomas Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jei esate pateikę atitinkamą prašymą.
Apibendrinimas
Ligos išmoka yra gyvybiškai svarbi socialinės apsaugos priemonė, leidžianti jaustis saugiau susidūrus su sveikatos problemomis. Svarbiausia yra būti socialiai apdraustam, t.y., turėti reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Procesas, pradedant apsilankymu pas gydytoją ir baigiant išmokos gavimu, yra pakankamai aiškus ir skaitmenizuotas. Visada prisiminkite, kad laiku pateiktas prašymas ir taisyklių laikymasis nedarbingumo metu yra raktas į sklandų ir greitą išmokos gavimą. Jei kyla specifinių klausimų, susijusių su jūsų individualia situacija, nedvejokite ir kreipkitės konsultacijos į „Sodros“ specialistus – jie visuomet pasiruošę padėti.