Darbo santykiai – tai nuolatinis derybų, kompromisų ir, deja, kartais išsiskyrimų procesas. Nors dažnai daug dėmesio skiriama darbdavio iniciatyvai atleisti darbuotoją, statistika rodo, kad didžioji dalis darbo sutarčių Lietuvoje nutraukiama būtent darbuotojo iniciatyva. Čia į sceną žengia vienas dažniausiai taikomų, tačiau vis dar gausybe mitų apipintų teisės aktų punktų – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis 1 dalis.
Daugelis darbuotojų, nusprendusių keisti karjeros kryptį, tiesiog parašo „prašymą išeiti“, net nesusimąstydami, kokį teisinį mechanizmą jie paleidžia. Ar žinojote, kad netinkamai paskaičiavę dienas galite būti priversti dirbti ilgiau nei planavote? Arba kad turite teisę „apsigalvoti“? Šis straipsnis nėra sausas įstatymo perrašymas. Tai praktinis gidas žmogui, stovinčiam ant permainų slenksčio ir norinčiam užverti biuro duris oriai, teisėtai ir be finansinių nuostolių.
Kas iš tikrųjų slepiasi po DK 55 straipsnio 1 dalimi?
Teisinė kalba dažnai būna paini, tačiau 55 straipsnio 1 dalis yra stebėtinai konkreti, nors jos taikymas ir sukelia diskusijų. Iš esmės, šis straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Ką tai reiškia paprastam žmogui? Tai reiškia laisvę. Jums nereikia teisintis darbdaviui, kodėl išeinate. Jums nereikia įrodinėti, kad radote geresnį darbą, kad jums nepatinka vadovas, ar kad tiesiog pavargote. „Be svarbių priežasčių“ teisine prasme reiškia, kad priežastis yra subjektyvi – tai jūsų asmeninis noras, kurio motyvacijos įstatymas nekvestionuoja.
Tačiau ši laisvė turi savo kainą ir procedūrą. Pagrindinė taisyklė, kurią nustato ši dalis, yra įspėjimo terminas. Įstatymas sako: darbuotojas turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
20 kalendorinių dienų: Kodėl ne darbo dienos ir kaip skaičiuoti?
Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurią daro darbuotojai. Įsivaizduokite situaciją: Tomas susirado naują darbą ir nori pradėti kuo greičiau. Jis parašo prašymą penktadienį ir tikisi, kad po 20 darbo dienų bus laisvas. Tačiau Darbo kodeksas kalba apie kalendorines dienas. Tai yra gera žinia darbuotojui, nes terminas bėga greičiau.
Kaip tiksliai skaičiuoti terminą?
- Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo įteikimo. Jei prašymą įteikiate birželio 1 dieną, 20 dienų terminas prasideda birželio 2 dieną.
- Į šį laikotarpį įeina savaitgaliai (šeštadieniai, sekmadieniai) ir šventinės dienos. Jos „suvalgo“ termino dienas, todėl realiai atidirbti reikia mažiau nei 20 dienų.
- Paskutinė termino diena yra jūsų paskutinė darbo diena.
Svarbu suprasti, kad šis 20 dienų terminas yra sukurtas kaip apsauga darbdaviui – tai laikas, skirtas rasti jums pamainą arba perorganizuoti darbus. Tačiau tai nereiškia, kad jūs privalote „kankintis“ tas 20 dienų, jei abi šalys sutaria kitaip.
Ar galima išeiti greičiau? Derybų menas
Nors DK 55 str. 1 d. nustato 20 dienų standartą, tas pats įstatymas palieka atviras duris lankstumui. Kodekse yra formuluotė, leidžianti darbdaviui sutikti sutrumpinti šį terminą. Tai reiškia, kad 20 dienų yra maksimalus laikotarpis, kurį darbdavys gali jūsų reikalauti dirbti, bet ne privalomas, jei pasiekiamas kompromisas.
Praktinis patarimas: jei norite išeiti anksčiau, savo prašyme nurodykite konkrečią datą, kada norite nutraukti sutartį (pvz., po 5 dienų) ir žodžiu aptarkite tai su vadovu. Jei darbdavys ant prašymo uždeda rezoliuciją „Sutinku“, jūs esate laisvi išeiti anksčiau. Tačiau, jei darbdavys nesutinka, privalėsite atidirbti visą 20 dienų laikotarpį. Savavališkas neišėjimas į darbą nepraėjus terminui gali būti traktuojamas kaip pravaikšta, o tai jau gresia atleidimu už šiurkštų pažeidimą (pagal DK 58 str.), kas būtų dėmė jūsų karjeroje.
„Apsigalvojau!“ – 3 darbo dienų taisyklė
Emocijos darbe – dažnas reiškinys. Susipykus su vadovu ar kolega, ranka pati tiesiasi rašyti pareiškimą. Įstatymų leidėjai tai numatė ir į 55 straipsnį įdėjo saugiklį. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo padavimo.
Ši teisė yra absoliuti, su viena išimtimi. Jūsų atšaukimas negalios tik tuo atveju, jei darbdavys jau spėjo į jūsų vietą priimti naują darbuotoją (sudaryti su juo darbo sutartį). Tai pabrėžia greičio svarbą – jei parašėte prašymą afekto būsenoje, nusiraminkite ir, jei nusprendėte likti, nedelsdami (raštu!) informuokite darbdavį apie atšaukimą.
Atostogos vietoj atidirbimo: Strateginis ėjimas
Vienas iš populiariausių būdų „sušvelninti“ išėjimą pagal 55 straipsnį – naudoti sukauptas atostogas. Daugelis darbuotojų turi sukaupę nepanaudotų atostogų dienų. Jūs turite teisę prašyti, kad atostogos būtų suteikiamos iš karto po įspėjimo, o atleidimo data būtų nukeliama po atostogų.
Kodėl tai naudinga?
- Psichologinė ramybė: Jums nebereikia eiti į biurą, matyti kolegų ar vadovų, su kuriais galbūt santykiai pašlijo.
- Finansinė nauda: Už atostogų laiką mokami atostoginiai, o darbo stažas kaupiasi iki pat paskutinės atostogų dienos.
- Laikas paieškoms: Atostogų metu jau galite neformaliai pradėti adaptuotis naujoje vietoje arba tiesiog pailsėti prieš naują startą.
Svarbu žinoti: įspėjimo terminas (tos 20 dienų) gali sutapti su atostogomis. Tai reiškia, kad jei turite 20 dienų atostogų, galite parašyti prašymą atleisti, paprašyti atostogų nuo rytojaus, ir faktiškai darbe daugiau nebepasirodyti.
Finansinis aspektas: Ko tikėtis išeinant „Savo Noru“?
Čia dažnai kyla didžiausias nusivylimas darbuotojams, kurie painioja DK 55 straipsnį su 56 ar 57 straipsniais. Reikia aiškiai pabrėžti: nutraukiant darbo sutartį pagal 55 straipsnio 1 dalį, išeitinė išmoka nepriklauso.
Kadangi tai yra jūsų iniciatyva be svarbių (įstatymo apibrėžtų kaip ligos ar pensija) priežasčių, darbdavys neprivalo mokėti kompensacijos už tai, kad jį paliekate. Jūsų galutinis atsiskaitymas susidės iš:
- Darbo užmokesčio už dirbtą laiką iki paskutinės dienos.
- Kompensacijos už nepanaudotas atostogas (jei tokių turite).
- Priedų ar premijų, jei jos priklauso pagal įmonės vidaus tvarką ir buvo uždirbtos.
Vienintelė išimtis – vadinamoji „ilgamečio darbuotojo išmoka“. Tačiau ji mokama ne iš darbdavio kišenės, o iš specialaus Ilgalaikio darbo išmokų fondo, ir tik tuo atveju, jei atitinkate griežtus kriterijus (stažas, atleidimo pagrindas). Deja, išeinant savo noru pagal 55 str., teisė į šią išmoką dažniausiai neatsiranda (ji dažniau taikoma atleidžiant darbdavio iniciatyva be kaltės). Tad išeinant savo noru, finansinis krepšelis yra lygus tik tam, ką realiai uždirbote.
55 straipsnis prieš „Šalių susitarimą“ (54 str.): Ką rinktis?
Dažnai darbuotojai painioja išėjimą „savo noru“ (55 str.) ir „šalių susitarimu“ (54 str.). Kuris geresnis? Tai priklauso nuo jūsų derybinių galių.
Jei išeinate pagal 55 straipsnį, viskas priklauso nuo jūsų. Jūs diktuojate faktą, kad išeinate. Darbdavys negali jūsų sulaikyti (tik pareikalauti 20 dienų įspėjimo).
Jei bandote išeiti pagal 54 straipsnį (šalių susitarimu), jūs galite derėtis dėl išeitinės kompensacijos. Pavyzdžiui, galite siūlyti darbdaviui: „Aš išeisiu greitai ir be triukšmo, perduosiu darbus, bet noriu 1 mėnesio išeitinės“. Jei darbdavys sutinka – puiku. Bet jei nesutinka, jums lieka tik 55 straipsnio kelias be kompensacijos.
Be to, verta atkreipti dėmesį į santykius su Užimtumo tarnyba. Jei planuojate po išėjimo registruotis bedarbiu, atleidimo pagrindas yra svarbus. Nors taisyklės keičiasi, paprastai išėjimas „savo noru“ (55 str.) gali lemti, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka bus pradėta mokėti ne iš karto, o pritaikius tam tikrą laukimo periodą (dažnai 3 mėnesių, lyginant su atleidimu darbdavio iniciatyva), nes preziumuojama, kad darbą palikote savo sprendimu.
Kaip taisyklingai parašyti prašymą?
Prašymas atleisti iš darbo yra juridinis dokumentas, todėl „servetėlės su parašu“ neužteks. Kad procesas vyktų sklandžiai ir nekiltų ginčų Darbo ginčų komisijoje, prašyme turi būti:
- Adresatas: Įmonės vadovo vardas, pavardė, pareigos.
- Turinys: Aiški formuluotė „Prašau nutraukti mano darbo sutartį pagal LR DK 55 str. 1 d. (savo noru).“
- Datos: Įrašykite datą, nuo kurios norite būti atleistas. Būkite atidūs su prielinksniu „nuo“. Jei parašysite „atleisti nuo birželio 20 d.“, teisinėje praktikoje kyla ginčų, ar ta diena yra darbo, ar jau nebe. Geriau rašyti: „Paskutinė darbo diena – birželio 20 d.“
- Parašas ir data: Būtina pasirašyti ir nurodyti prašymo surašymo datą.
Dažniausios darbdavių gudrybės ir kaip jų išvengti
Nors dauguma darbdavių elgiasi sąžiningai, pasitaiko atvejų, kai bandoma manipuliuoti 55 straipsniu. Štai keletas „raudonų vėliavų“:
„Nepriimsime prašymo, kol nepadarysi X darbo.“
Tai neteisėta. Darbdavys privalo priimti ir registruoti jūsų prašymą tą pačią dieną. Jei administratorė ar vadovas atsisako priimti popierinį prašymą, siųskite jį registruotu laišku arba pasirašytą elektroniniu parašu el. paštu. Tai bus neginčijamas įrodymas apie įspėjimo termino pradžią.
„Atleisime tave už pravaikštas, jei išeisi.“
Jei laikotės 20 dienų įspėjimo termino ir tas dienas dirbate (arba sergate, atostogaujate legaliai), darbdavys neturi jokio teisinio pagrindo atleisti jus už drausminius nusižengimus vien dėl to, kad išeinate. Tačiau, jei šiuo laikotarpiu „atsipalaiduosite“ ir nustosite vykdyti funkcijas, rizika atsiranda.
Spaudimas rašyti „savo noru“.
Tai klasikinė situacija: darbdavys nori atsikratyti darbuotoju, bet nenori mokėti išeitinių (pagal 57 str.), todėl spaudžia rašyti prašymą pagal 55 str. Niekada to nedarykite, jei iš tikrųjų nenorite išeiti. Parašius prašymą „savo noru“, teisme įrodyti spaudimą yra be galo sunku. Jei darbdavys nori jus atleisti – tegul atleidžia savo iniciatyva ir sumoka priklausančias kompensacijas.
Apibendrinant: Laisvė rinktis yra jūsų rankose
Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis yra vienas demokratiškiausių darbo teisės elementų. Jis užtikrina, kad vergovės laikai baigėsi – darbuotojas negali būti laikomas darbo vietoje prieš savo valią. Tačiau ši laisvė reikalauja atsakomybės: teisingai suskaičiuoti dienas, garbingai atidirbti įspėjimo laikotarpį ir užbaigti darbus.
Suprasdami savo teises, jūs nustojate būti tik pasyvus sistemos dalyvis. Jūs tampate lygiaverčiu partneriu, kuris žino, kada ateiti, ir, svarbiausia – moka oriai ir laiku išeiti. Nesvarbu, ar tai naujas karjeros laiptelis, ar tiesiog poilsio pertrauka, 55 straipsnis yra jūsų įrankis, kuriuo reikia mokėti naudotis.