Gyvenime kartais susiklosto situacijos, kai artimas žmogus – tėtis, mama, senelis, brolis ar sesuo – dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačių sprendimų ir valdyti savo turto. Tokiu atveju artimiesiems tenka nelengva, tačiau be galo svarbi pareiga – imtis globos ar rūpybos. Šis procesas, apipintas teisinėmis procedūromis ir emociniais iššūkiais, daugeliui kelia nerimą ir daugybę klausimų. Ką reiškia globa? Kuo ji skiriasi nuo rūpybos? Kokie žingsniai laukia teisme ir kokios yra globėjo pareigos bei atsakomybės? Šiame išsamiame gide pabandysime atsakyti į visus šiuos klausimus, siekdami suteikti aiškumo ir padėti suprasti suaugusio asmens globos procesą Lietuvoje.
Kada prireikia globos ar rūpybos? Pagrindiniai skirtumai
Pirmiausia, svarbu atskirti dvi esmines sąvokas – globą ir rūpybą. Nors kasdienėje kalboje jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, teisinis jų statusas ir taikymo aplinkybės skiriasi iš esmės.
Globa (visiškas neveiksnumas) nustatoma asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas tokį asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse. Neveiksnus asmuo praranda civilinį veiksnumą – jis negali sudaryti jokių sandorių (pvz., pirkti, parduoti, dovanoti turto), balsuoti rinkimuose, tuoktis ar atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų. Visi šie veiksmai jo vardu atliekami paskirto globėjo.
Rūpyba (ribotas veiksnumas), kita vertus, nustatoma asmeniui, kurio gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra apribotas, bet ne visiškai prarastas. Tai gali būti dėl psichikos sutrikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Teismas tokį asmenį pripažįsta ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius (pvz., nusipirkti maisto), tačiau stambesniems sandoriams, susijusiems su turto valdymu, disponavimu ar įsipareigojimais, jam reikalingas rūpintojo sutikimas.
Sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos ar rūpybos nustatymo priima tik teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinis teisinis reguliavimas skatina kiek įmanoma labiau išsaugoti asmens autonomiją. Dėl šios priežasties teismas visada vertina, ar negalima taikyti švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, pagalbos priimant sprendimus instituto, prieš pripažįstant asmenį neveiksniu.
Kelias link globos nustatymo: žingsnis po žingsnio
Procesas nuo sprendimo, kad artimajam reikia pagalbos, iki oficialaus globėjo paskyrimo yra sudėtingas ir reikalauja kantrybės. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.
1. Kreipimasis į teismą
Inicijuoti procesą gali pats asmuo, kuriam reikia pagalbos (jei jo būklė tai leidžia), jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija (dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyrius) arba prokuroras. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos (rūpybos) nustatymo teikiamas apylinkės teismui pagal to asmens gyvenamąją vietą.
Pareiškime teismui būtina nurodyti:
- Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, duomenis.
- Aplinkybes, pagrindžiančias jo negalėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų. Tai gali būti medicininės pažymos, liudytojų parodymai, aprašytos konkrečios situacijos, rodančios asmens būklę.
- Prašymą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
- Jei jau yra, siūlomą globėjo ar rūpintojo kandidatūrą.
Prie pareiškimo pridedami asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, medicininiai išrašai ir kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo aplinkybes.
2. Teismo psichiatrijos ekspertizė
Tai yra bene svarbiausias etapas visame procese. Teismas, gavęs pareiškimą, privalomai skiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Ekspertizės tikslas – įvertinti asmens psichinę būklę ir pateikti teismui išvadą, ar asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir kokiose srityse jo veiksnumas turėtų būti apribotas.
Ekspertizė gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare. Jos metu ekspertai kalbasi su asmeniu, analizuoja medicininius dokumentus, gali bendrauti su artimaisiais. Svarbu suprasti, kad ekspertų išvada teismui nėra privaloma, tačiau praktikoje ji turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą.
3. Teismo posėdis ir sprendimas
Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį. Jame privalo dalyvauti pareiškėjas, asmuo, dėl kurio sprendžiamas klausimas (jei jo sveikatos būklė leidžia), prokuroras ir globos (rūpybos) institucijos atstovas. Teismas išklauso visas puses, įvertina ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus.
Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
- Atmesti pareiškimą, jei nenustatoma, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus.
- Pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje (pvz., turto valdymo) ir nustatyti jam rūpybą.
- Pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse ir nustatyti jam globą.
Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tai gali būti turto valdymas, asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimas (pvz., teisė į sveikatos priežiūrą), socialinių išmokų gavimas ir pan.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus pilnametis asmuo ir tik jo paties rašytiniu sutikimu. Teismas, skirdamas globėją, atsižvelgia į daugybę veiksnių:
- Asmeninės savybės: dorumas, sąžiningumas, gebėjimas atlikti globėjo pareigas.
- Tarpusavio santykiai: globėjo ir globojamojo (rūpinamojo) santykiai, prisirišimas.
- Globojamojo noras: jei asmuo, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, gali išreikšti savo nuomonę, teismas privalo į ją atsižvelgti.
- Kandidato gyvenamoji vieta: siekiama, kad globėjas gyventų kuo arčiau globojamojo, kad galėtų efektyviai teikti pagalbą.
Dažniausiai globėjais skiriami artimiausi giminaičiai – sutuoktiniai, vaikai, tėvai. Tačiau jei artimųjų nėra arba jie negali ar nenori imtis šių pareigų, globėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo. Prieš skirdamas globėją, teismas visada paprašo savivaldybės išvados apie kandidato tinkamumą. Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko kandidatą namuose, įvertina jo buities sąlygas, bendrauja su juo ir pateikia teismui savo rekomendacijas.
Asmuo negali būti globėju, jei:
- Anksčiau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo jų atlikimo.
- Iš jo buvo atimta tėvų valdžia.
- Jo interesai prieštarauja globojamojo interesams.
- Yra teistas už tyčinius nusikaltimus.
Globėjo ir rūpintojo pareigos bei atsakomybė
Tapti globėju ar rūpintoju – tai ne tik teisė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šios pareigos apima platų spektrą veiksmų, skirtų užtikrinti globojamojo gerovę.
Globėjo pareigos:
Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas. Jis veikia neveiksnaus asmens vardu ir jo interesais, sudaro visus būtinus sandorius.
- Rūpinimasis asmeniu: Užtikrinti tinkamą priežiūrą, maitinimą, aprangą, būstą. Organizuoti medicininę pagalbą, slaugą.
- Turto valdymas: Sąžiningai ir protingai valdyti globojamojo turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti finansinius reikalus. Svarbu pabrėžti, kad globėjas negali laisvai disponuoti globojamojo turtu. Bet kokiems stambesniems sandoriams (pvz., nekilnojamojo turto pardavimui, paskolos ėmimui) reikalingas išankstinis teismo leidimas.
- Teisių gynimas: Atstovauti globojamajam teismuose, valstybinėse institucijose, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
- Ataskaitų teikimas: Kasmet teikti savivaldybės globos ir rūpybos institucijai detalią ataskaitą apie savo veiklą, įskaitant turto valdymo ataskaitą. Ši ataskaita yra griežtai tikrinama.
Rūpintojo pareigos:
Rūpintojo vaidmuo yra šiek tiek kitoks. Jis ne atstovauja ribotai veiksniam asmeniui, o padeda jam įgyvendinti savo teises ir apsaugo nuo neapgalvotų sprendimų.
- Sutikimo davimas: Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti tuos sandorius, kurių jis pats negali sudaryti. Be rūpintojo sutikimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
- Pagalba ir patarimai: Padėti tvarkyti finansus, suprasti dokumentus, patarti priimant svarbius sprendimus.
- Kontrolė: Rūpintojas taip pat prižiūri, kaip rūpinamasis naudoja savo pajamas, siekdamas apsaugoti jį nuo žalingų įpročių ar neprotingo išlaidavimo.
Tiek globėjas, tiek rūpintojas už savo pareigų netinkamą vykdymą ar piktnaudžiavimą jomis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jei paaiškėja, kad globėjas veikia prieš globojamojo interesus, naudoja jo turtą savo reikmėms ar kitaip netinkamai atlieka pareigas, jis gali būti teismo sprendimu nušalintas, o padaryta žala turės būti atlyginta.
Iššūkiai ir realybė
Nors įstatymai aiškiai reglamentuoja globos ir rūpybos procesą, realybėje artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Tai ir emocinė našta, matant artimo žmogaus silpnumą, ir didžiulė biurokratinė našta, reikalaujanti laiko ir teisinių žinių. Globėjai dažnai jaučiasi vieniši, jiems trūksta informacijos ir palaikymo.
Svarbu žinoti, kad globėjai (rūpintojai) turi teisę gauti pagalbą. Savivaldybių socialinės paramos skyriai teikia konsultacijas, gali padėti sutvarkyti dokumentus, nukreipti į reikiamas tarnybas. Taip pat egzistuoja įvairios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios emocinę ir praktinę pagalbą žmonėms, slaugantiems ir globojantiems savo artimuosius.
Globos nustatymas yra sudėtingas, bet kartais neišvengiamas žingsnis, siekiant apsaugoti mylimą žmogų, kuris nebegali savimi pasirūpinti. Tai didžiulės atsakomybės ir pasiaukojimo reikalaujantis kelias. Tačiau aiškus proceso išmanymas, teisinių reikalavimų supratimas ir žinojimas, kur kreiptis pagalbos, gali šį kelią gerokai palengvinti. Svarbiausia visame tame – veikti išimtinai globojamojo interesais, išsaugant jo orumą ir suteikiant jam kuo kokybiškesnį bei saugesnį gyvenimą.