Kasdieniniame gyvenime nuolat susiduriame su susitarimais. Perkate kavos puodelį – sudarote pirkimo-pardavimo sutartį. Naudojatės mobiliojo ryšio paslaugomis – veikia paslaugų teikimo sutartis. Įsidarbinate – pasirašote darbo sutartį. Nors dažnai apie tai nesusimąstome, sutartys yra neatsiejama mūsų socialinio ir ekonominio gyvenimo dalis, tarsi nematomi siūlai, jungiantys mus įsipareigojimais ir teisėmis. Bet kas iš tikrųjų yra sutartis ir kodėl ji tokia svarbi? Šiame straipsnyje panagrinėsime sutarties esmę, jos rūšis, sudarymo ypatumus, vykdymo principus bei pasekmes, kylančias jos nesilaikant.
Kas yra sutartis ir kodėl ji svarbi?
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) sutartį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kito asmens ar asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprasčiau tariant, sutartis – tai teisinis pažadas, įpareigojantis jo šalis elgtis tam tikru būdu.
Sutarčių svarba yra milžiniška. Jos užtikrina teisinį tikrumą ir stabilumą santykiuose tarp žmonių, įmonių ir net valstybių. Be sutarčių komercinė veikla būtų chaotiška, asmeniniai susitarimai neturėtų teisinės galios, o ginčus spręsti būtų nepalyginamai sudėtingiau. Sutartis aiškiai apibrėžia šalių teises ir pareigas, nustato atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą ir sukuria mechanizmą, kaip ginti savo pažeistas teises.
Vienas pamatinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas. Jis reiškia, kad asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai) turi teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, pasirinkti sutarties partnerį ir savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Žinoma, ši laisvė nėra absoliuti – ją riboja įstatymai, siekiant apsaugoti silpnesniąją šalį (pvz., vartotoją), užtikrinti sąžiningą konkurenciją ar kitus viešuosius interesus.
Pagrindiniai sutarčių tipai Lietuvoje
Sutarčių įvairovė yra didžiulė, jos klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus. Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose yra reglamentuojama daugybė konkrečių sutarčių rūšių. Aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių:
- Pirkimo-pardavimo sutartis: Bene pati populiariausia sutartis. Viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Tai gali būti tiek kasdienis apsipirkimas parduotuvėje, tiek nekilnojamojo turto ar automobilio įsigijimas. Pastariesiems sandoriams dažnai taikomi griežtesni formos reikalavimai (pvz., notarinė forma perkant nekilnojamąjį turtą).
- Nuomos sutartis: Viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tai gali būti buto, automobilio, įrangos ar žemės nuoma. Svarbu atskirti nuo panaudos sutarties, kur daiktas perduodamas naudotis neatlygintinai.
- Rangos sutartis: Viena šalis (rangovas) įsipareigoja pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį atlikti tam tikrą darbą savo rizika ir perduoti jo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai tipinė statybos, remonto, projektavimo darbų sutartis.
- Paslaugų sutartis: Viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines ar kitokias) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pavyzdžiai: teisinės, medicinos, konsultavimo, mokymo, ryšio paslaugos.
- Darbo sutartis: Ši sutartis turi ypatingą statusą, nes ją detaliai reglamentuoja ne tik Civilinis, bet ir Darbo kodeksas. Darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
- Paskolos sutartis: Viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita.
- Dovanojimo sutartis: Viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybėn arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Svarbu atkreipti dėmesį į formos reikalavimus (pvz., notarinė forma dovanojant nekilnojamąjį turtą ar didesnės vertės sumas).
- Preliminarioji sutartis: Tai nėra pagrindinė sutartis, o susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje joje aptartomis sąlygomis. Ji įpareigoja šalis per nustatytą terminą sudaryti pagrindinę sutartį. Dažnai naudojama nekilnojamojo turto rinkoje.
Be šių, egzistuoja daugybė kitų sutarčių tipų: vežimo, draudimo, pavedimo, komiso, franšizės, jungtinės veiklos (partnerystės) ir kt. Kiekviena jų turi savo specifiką ir teisinį reguliavimą.
Kaip sudaroma sutartis? Procesas ir formos reikalavimai
Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių jos sąlygų. Klasikinis sutarties sudarymo modelis apima du etapus:
- Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta): Tai vienos šalies (oferento) pasiūlymas kitai šaliai (akceptantui) sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Oferta turi būti pakankamai apibrėžta ir išreikšti oferento ketinimą būti įsipareigojusiam akcepto atveju. Pasiūlymas gali būti adresuotas konkrečiam asmeniui arba viešai (viešoji oferta – pvz., prekės su kaina parduotuvės lentynoje).
- Pasiūlymo priėmimas (akceptas): Tai kitos šalies sutikimas su gauta oferta be jokių išlygų. Akceptas turi visiškai atitikti ofertą. Jei atsakyme į ofertą yra pakeitimų ar papildymų, tai laikoma ne akceptu, o nauja oferta (kontraoferta). Akceptas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (pvz., prekės apmokėjimas kasoje).
Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip. Svarbu, kad šalys susitartų dėl esminių sutarties sąlygų. Kiekvienam sutarties tipui įstatymai gali nustatyti skirtingas esmines sąlygas (pvz., pirkimo-pardavimo sutarčiai – daiktas ir kaina), tačiau bet kuriuo atveju esmine laikoma sąlyga dėl sutarties dalyko, taip pat visos kitos sąlygos, kurias viena iš šalių nurodo kaip būtinas susitarti.
Sutartims gali būti keliami ir tam tikri formos reikalavimai:
- Žodinė forma: Leidžiama daugumai kasdienių, nedidelės vertės sandorių, kurie įvykdomi sudarymo metu (pvz., perkant prekes parduotuvėje).
- Rašytinė forma: Privaloma įstatymų nustatytais atvejais (pvz., sudarant sandorius tarp juridinių asmenų, kai sandorio suma viršija tam tikrą ribą, fizinių asmenų sandoriams, jei suma viršija 1500 eurų, išskyrus tuos, kurie įvykdomi sudarymo metu, nekilnojamojo turto nuomos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui sutartims, draudimo, preliminariosioms sutartims ir kt.). Rašytinė forma gali būti paprasta (pakanka šalių parašų) arba notarinė.
- Notarinė forma: Privaloma sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo (kai suma viršija 14 500 eurų), vedybų sutartis, steigiant hipoteką ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Notaras patvirtina šalių parašų tikrumą, jų veiksnumą ir tai, kad sutarties turinys atitinka įstatymus. Notarinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią.
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja elektroninės sutartys, sudaromos naudojant informacines technologijas (pvz., perkant internetu). Joms taikomi tie patys bendrieji sutarčių sudarymo principai, tačiau yra ir specifinių reikalavimų, susijusių su šalių identifikavimu, valios išreiškimo būdais (pvz., elektroninis parašas) ir informacijos pateikimu.
Sutarties sąlygos: ką būtina žinoti?
Sutarties turinį sudaro jos sąlygos, dėl kurių šalys susitarė. Kaip minėta, sąlygos skirstomos į:
- Esminės: Sąlygos, be kurių sutartis negali būti laikoma sudaryta (dalykas, kaina tam tikrose sutartyse, ir tos, kurias viena šalis laiko būtinomis).
- Įprastinės: Sąlygos, kurios, nors ir nėra tiesiogiai aptartos šalių, yra numanomos pagal įstatymus ar nusistovėjusią praktiką (pvz., prekės kokybės reikalavimai, jei jie neaptarti).
- Atsitiktinės: Sąlygos, kurias šalys įtraukia savo nuožiūra, siekdamos papildomai sureguliuoti savo santykius (pvz., specifinės atsiskaitymo tvarkos, netesybų numatymas).
Kilus ginčui dėl sutarties turinio, svarbus tampa sutarčių aiškinimas. CK nustato taisykles, kaip turi būti aiškinamos sutartys. Pirmiausia atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, o ne tik į pažodinę teksto reikšmę. Vertinamas sutarties esmė ir tikslas, šalių derybos, tarpusavio santykių praktika, vėlesnis elgesys po sutarties sudarymo. Jei sutarties sąlyga neaiški, ji aiškinama ją pasiūliusios šalies nenaudai ir naudingiau kitai šaliai. Vartojimo sutartyse neaiškios sąlygos visada aiškinamos vartotojo naudai.
Ypatingas dėmesys skiriamas nesąžiningoms sutarties sąlygoms, ypač vartojimo ir prisijungimo sutartyse (kai viena šalis parengia standartines sąlygas, o kita gali tik sutikti arba ne). Nesąžiningomis laikomos sąlygos, kurios, pažeisdamos sąžiningumo reikalavimus, sukuria aiškią šalių teisių ir pareigų neatitiktį vartotojo ar kitos prisijungiančios šalies nenaudai. Tokios sąlygos gali būti pripažintos negaliojančiomis teismo tvarka.
Sutarties vykdymas: pareigos ir principai
Sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (lot. pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis). Tai reiškia, kad šalys privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir sąžiningai.
Pagrindiniai sutarčių vykdymo principai:
- Tinkamas vykdymas: Prievolė turi būti įvykdyta pagal sutarties ir įstatymų reikalavimus – nustatytu laiku, vietoje, būdu ir kokybe.
- Sąžiningumas, protingumas ir teisingumas: Šalys turi bendradarbiauti, padėti viena kitai įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas, nekurti nereikalingų kliūčių.
- Ekonomiškumas: Prievolė turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu būdu.
Jei sutartyje nenurodytas vykdymo terminas, prievolė turi būti įvykdyta per protingą laiką. Jei nenurodyta vykdymo vieta, ji nustatoma pagal įstatyme numatytas taisykles (pvz., piniginė prievolė vykdoma kreditoriaus gyvenamojoje/buveinės vietoje).
Kas atsitinka, jei sutartis nevykdoma?
Sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas (kai pažeidžiamos sutarties sąlygos dėl termino, kokybės, apimties ar kt.) yra sutarties pažeidimas, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes pažeidusiai šaliai – civilinę atsakomybę.
Pagrindinės teisinės priemonės, kurias gali naudoti nukentėjusi šalis:
- Reikalavimas įvykdyti prievolę natūra: Versti skolininką atlikti tai, ką jis įsipareigojo (perduoti daiktą, sumokėti pinigus, atlikti darbą), jei tai įmanoma.
- Nuostolių atlyginimas: Nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti visus dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius (tiesiogines išlaidas, turto sumažėjimą, negautas pajamas).
- Netesybos (bauda, delspinigiai): Jei sutartyje numatyta, pažeidusi šalis privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą (baudą) arba mokėti periodinius mokėjimus už kiekvieną pradelstą dieną (delspinigius). Netesybos yra iš anksto šalių nustatytas nuostolių dydis, kurio nereikia įrodinėti.
- Palūkanos: Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti skaičiuojamos palūkanos (sutartinės arba įstatyminės).
- Sutarties nutraukimas: Esant esminiam sutarties pažeidimui, nukentėjusi šalis gali turėti teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Svarbu paminėti, kad atsakomybė už sutarties neįvykdymą paprastai yra kaltė (nebent įstatymai ar sutartis numato griežtąją atsakomybę, t.y., be kaltės). Tačiau šalis gali būti atleista nuo atsakomybės, jei įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, numatyti sudarymo metu ir užkirsti joms kelio.
Sutarties keitimas ir nutraukimas
Gyvenimo aplinkybės keičiasi, todėl kartais atsiranda poreikis pakeisti arba nutraukti jau sudarytą sutartį. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Šalių susitarimu: Tai pats paprasčiausias ir priimtiniausias būdas. Šalys gali laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties pabaigos. Toks susitarimas turi atitikti tą pačią formą, kokia buvo nustatyta pačiai sutarčiai.
- Vienašališkai: Vienašališkai keisti ar nutraukti sutartį galima tik įstatymų ar pačios sutarties numatytais atvejais. Dažniausiai tai siejama su esminiu kitos šalies padarytu pažeidimu arba kitomis svarbiomis priežastimis. Pavyzdžiui, nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį, jei nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kuris yra jo pareiga.
- Teismo sprendimu: Sutartis gali būti pakeista ar nutraukta teismo tvarka, jei viena šalis ją iš esmės pažeidė, arba kitais įstatymų numatytais atvejais (pvz., esant esminiam aplinkybių pasikeitimui, kurio šalys negalėjo numatyti).
Sutarties nutraukimas paprastai galioja į ateitį, t.y., šalys atleidžiamos nuo tolimesnių įsipareigojimų vykdymo, tačiau lieka galioti nuostatos dėl ginčų sprendimo, atsakomybės ir atsiskaitymų už tai, kas jau įvykdyta iki nutraukimo.
Praktiniai patarimai sudarant ir vykdant sutartis
Sutartis yra svarbus juridinis dokumentas, todėl ją sudarant ir vykdant reikėtų elgtis apdairiai:
- Atidžiai skaitykite: Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, ypač jei ji susijusi su didelėmis sumomis ar ilgalaikiais įsipareigojimais, atidžiai perskaitykite visas jos sąlygas. Įsitikinkite, kad suprantate savo teises ir pareigas.
- Neaiškumai? Klauskite!: Jei kažkas neaišku, nedvejodami klauskite kitos šalies arba pasikonsultuokite su teisininku. Geriau išsiaiškinti viską iš anksto, nei vėliau ginčytis dėl interpretacijų.
- Derėkitės dėl sąlygų: Atminkite sutarties laisvės principą. Jei įmanoma, derėkitės dėl jums palankesnių sąlygų. Nebijokite siūlyti pakeitimų.
- Rašytinė forma – patikimiau: Net jei įstatymas nereikalauja, svarbesnius susitarimus stenkitės įforminti raštu. Tai padės išvengti nesusipratimų ir bus tvirtas įrodymas ginčo atveju.
- Saugokite sutarties egzempliorių: Pasirašę sutartį, pasilikite sau jos originalą ar kopiją kartu su visais priedais ir pakeitimais.
- Vykdykite sąžiningai: Laikykitės savo įsipareigojimų, nustatytų terminų ir tvarkos.
- Fiksuokite pažeidimus: Jei kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį, rinkite įrodymus (susirašinėjimą, aktus, nuotraukas) ir nedelsdami raštu reikškite pretenzijas.
- Kreipkitės pagalbos: Jei kyla rimtų ginčų ar manote, kad jūsų teisės pažeistos, kreipkitės į teisininkus. Profesionalus patarimas gali padėti rasti geriausią sprendimą ir apginti jūsų interesus.
Išvados
Sutartis yra fundamentalus teisinis institutas, be kurio neįsivaizduojami šiuolaikiniai visuomeniniai ir ekonominiai santykiai. Ji suteikia aiškumo, stabilumo ir teisinės apsaugos mechanizmą. Nors kasdien sudarome daugybę sutarčių apie tai net nesusimąstydami, svarbu suvokti jų reikšmę ir atsakingai žiūrėti į prisiimamus įsipareigojimus. Atidus sutarties sąlygų skaitymas, savo teisių ir pareigų žinojimas, sąžiningas vykdymas ir, esant reikalui, savalaikis kreipimasis pagalbos padeda išvengti daugelio problemų ir užtikrina sklandžius bei teisingus santykius tarp sutarties šalių.