Terminuota darbo sutartis: (Ne)planuotas finalas. Kaip nutraukti teisėtai ir kokios jūsų teisės?

Terminuota darbo sutartis daugeliui atrodo lyg aiškus ir saugus susitarimas: yra pradžia, yra pabaiga, viskas aišku. Tačiau gyvenimas dažnai pakoreguoja planus. Galbūt darbuotojas sulaukia svajonių pasiūlymo, o gal darbdavys supranta, kad projektas, kuriam buvo pasamdytas specialistas, baigsis anksčiau. Ką tada? Ar terminuota sutartis yra geležinis narvas, iš kurio negalima išeiti anksčiau laiko? O gal tai tiesiog susitarimas su savais niuansais?

Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas yra įmanomas, tačiau jis kardinaliai skiriasi nuo neterminuotos sutarties pabaigos. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato kelis scenarijus, kaip terminuotas santykis gali baigtis anksčiau laiko – tiek darbuotojo, tiek darbdavio, tiek abiejų šalių iniciatyva. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime kiekvieną iš jų, aptarsime kompensacijų mechanizmus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

Terminuota sutartis – kas tai ir kodėl ji svarbi?

Prieš gilinantis į nutraukimo subtilybes, svarbu aiškiai suprasti, kas yra terminuota darbo sutartis. Pagal DK 67 straipsnį, tai yra darbo sutartis, sudaroma **tam tikram laikui arba tam tikrų užduočių įvykdymui**. Tai reiškia, kad jos pabaiga yra iš anksto apibrėžta vienu iš dviejų būdų:

• Konkrečia data (pvz., sutartis galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.).
• Konkrečiu įvykiu (pvz., kol grįš nuolatinis darbuotojas iš vaiko priežiūros atostogų; kol bus baigtas X projektas; iki sezoninio darbo pabaigos).

Darbo kodeksas riboja tokių sutarčių naudojimą. Jos negali būti sudaromos nuolatinio pobūdžio darbui, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Pavyzdžiui, DK 68 straipsnis nurodo, kad maksimalus terminas tai pačiai darbo funkcijai atlikti negali viršyti 2 metų (su tam tikromis išimtimis), o skirtingoms funkcijoms – 5 metų.

Būtent šis **termino apibrėžtumas** ir yra esminis skirtumas, lemiantis visas nutraukimo ir pasibaigimo ypatybes.

Scenarijus Nr. 1: Standartinis finalas – sutarties termino pabaiga (Pasibaigimas)

Pirmiausia turime atskirti du terminus: sutarties **pasibaigimas** ir sutarties **nutraukimas**. Tai nėra sinonimai.

Sutarties pasibaigimas (DK 69 str.) įvyksta tada, kai tiesiog sueina sutartyje numatytas terminas arba įvyksta sąlyga (pvz., grįžta pavaduojamas darbuotojas). Tai yra natūrali ir planuota sutarties pabaiga.

Kaip tai vyksta? Tiesiog. Jei nei viena šalis nepareiškia noro tęsti santykių (ir jei darbo santykiai faktiškai nesitęsia), sutartis laikoma pasibaigusia. Darbdavys privalo paskutinę darbo dieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju: sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Jokie specialūs įspėjimai ar išeitinės išmokos šiuo atveju nepriklauso, nes tai nebuvo atleidimas, o tiesiog sutarto termino pabaiga.

Mitas: „Negali atleisti, kai sergu“ – terminuotoms sutartims tai negalioja

Čia slypi vienas didžiausių skirtumų nuo neterminuotos sutarties. Pagal DK 60 str. 3 dalį, terminuota darbo sutartis **pasibaigia suėjus terminui, net jei darbuotojas tuo metu serga (yra laikinai nedarbingas) arba atostogauja**.

Neterminuotos sutarties atveju darbdavys negali atleisti sergančio darbuotojo savo iniciatyva (išskyrus retas išimtis). Tačiau terminuotos sutarties atveju tai nėra „atleidimas“ – tai yra sutarties pabaiga. Jei jūsų sutartis baigiasi spalio 31 d., o jūs nuo spalio 25 d. turite nedarbingumo lapelį, sutartis vis tiek baigsis spalio 31 d. Darbdavys privalės su jumis atsiskaityti tą dieną, o „Sodra“ tęs ligos išmokos mokėjimą, kol pasveiksite.

Spąstai: kai terminuota sutartis virsta neterminuota

Ką daryti, jei terminas suėjo, bet jūs ir toliau einate į darbą, o darbdavys ir toliau moka algą? DK 68 str. 5 d. numato aiškiai: jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi po to, kai terminas suėjo, ir nei viena šalis nepareikalavo jos nutraukti, sutartis **automatiškai laikoma tapusia neterminuota**.

Scenarijus Nr. 2: Civilizuotas būdas – šalių sutarimas (DK 54 str.)

Tai pats paprasčiausias, greičiausias ir mažiausiai konfliktiškas būdas pabaigti bet kokią darbo sutartį, įskaitant terminuotą. Jei tiek darbuotojas, tiek darbdavys sutinka, kad darbo santykius reikia baigti, jie gali tai padaryti bet kada.

Kaip tai veikia:

1. Viena šalis (darbuotojas ar darbdavys) raštu pateikia pasiūlymą nutraukti sutartį šalių sutarimu. Pasiūlyme dažniausiai nurodoma siūloma data ir kitos sąlygos (pvz., kompensacija, jei dėl jos tariamasi).
2. Kita šalis turi per 5 darbo dienas raštu atsakyti.
3. Jei kita šalis sutinka, sudaromas **rašytinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo**.

Šiame susitarime šalys privalo aptarti esmines sąlygas:

• Nuo kurios datos sutartis nutraukiama.
• Kokia kompensacija (išeitinė išmoka) mokama, jei dėl jos susitariama (įstatymas to nereikalauja, tai derybų klausimas).
• Kaip bus atsiskaitoma už nepanaudotas atostogas.
• Kitus svarbius klausimus (pvz., konfidencialumo įsipareigojimų tąsa, jei taikoma).

Tai lankstus būdas, leidžiantis išsiskirti gražiuoju ir susitarti dėl abiem pusėms priimtinų sąlygų.

Scenarijus Nr. 3: Darbuotojo iniciatyva – „Noriu išeiti anksčiau“ (DK 56 str.)

Dažnai manoma, kad pasirašęs terminuotą sutartį, darbuotojas yra „įkalintas“ iki jos pabaigos. Tai netiesa. Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą sutartį savo valia, tačiau procedūros skiriasi priklausomai nuo priežasčių.

A. Nutraukimas be svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d.)

Jei tiesiog radote geresnį darbą, nusprendėte pakeisti karjeros kryptį ar tiesiog nebenorite dirbti – galite išeiti.

• Įspėjimo terminas: Privalote raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš **20 kalendorinių dienų**.
• Kompensacija: Jokia išeitinė išmoka jums nepriklauso. Gausite tik atlyginimą už išdirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
• Darbdavio teisės: Darbdavys gali sutikti jus išleisti ir anksčiau (pvz., po 5 dienų), bet negali versti dirbti ilgiau nei 20 dienų nuo jūsų prašymo pateikimo.

B. Nutraukimas dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 2 d.)

Įstatymas numato situacijas, kai darbuotojas gali nutraukti terminuotą sutartį per žymiai trumpesnį terminą ir dar gauti išeitinę išmoką. Tai vadinamosios „svarbios priežastys“.

• Įspėjimo terminas: Privalote raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš **3 darbo dienas**.

Svarbios priežastys yra aiškiai apibrėžtos:

1. Liga ar neįgalumas: Darbuotojas suserga arba jam nustatomas neįgalumas, ir tai **trukdo jam tinkamai atlikti savo darbo funkciją** (būtina medikų išvada).
2. Prastova: Darbuotojui paskelbta prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba daugiau nei 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
3. Vėluojantis atlyginimas: Darbdavys daugiau nei du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Svarbiausias skirtumas: Nutraukiant sutartį dėl šių priežasčių (išskyrus ligą/neįgalumą), darbdavys privalo išmokėti darbuotojui **išeitinę išmoką**. Jos dydis priklauso nuo sutarties trukmės:

• Jei sutartis galiojo iki 1 metų: 0,5 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio.
• Jei sutartis galiojo ilgiau nei 1 metus: 1 mėnesio VDU dydžio.

C. Nutraukimas dėl darbdavio pažeidimų (DK 56 str. 3 d.)

Jei darbdavys šiurkščiai pažeidžia darbo sutartį, darbo teisės normas, taiko smurtą, priekabiavimą ir pan., darbuotojas taip pat gali inicijuoti nutraukimą.

• Įspėjimo terminas: 3 darbo dienos.
• Išeitinė išmoka: Priklauso išeitinė išmoka (0,5 arba 1 mėn. VDU, priklausomai nuo sutarties trukmės).

Scenarijus Nr. 4: Darbdavio iniciatyva – „Esate atleidžiamas“

Čia situacija pati sudėtingiausia ir reikalauja daugiausia atidumo. Darbdavio galimybės atleisti darbuotoją, dirbantį pagal terminuotą sutartį, yra gerokai siauresnės nei neterminuotos sutarties atveju.

A. Atleidimas dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.)

Šis pagrindas galioja visoms sutartims vienodai. Jei darbuotojas padaro šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbdavys turi teisę jį atleisti.

Kas yra šiurkštus pažeidimas? Tai, pavyzdžiui:

• Pasirodymas darbe neblaiviam ar apsvaigusiam.
• Vagystė, turto sugadinimas.
• Neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
• Smurtas, priekabiavimas.
• Kiti pažeidimai, numatyti DK ar vidinėse tvarkose.

Procedūra: Darbdavys privalo griežtai laikytis procedūros – užfiksuoti pažeidimą, pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo raštu, įvertinti situaciją ir priimti sprendimą (įsakymą) dėl atleidimo.

Išmokos: Atleidžiant dėl kaltės, jokia išeitinė išmoka nepriklauso. Sumokamas tik atlyginimas už išdirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

B. Atleidimas be darbuotojo kaltės: du skirtingi keliai

Štai čia ir prasideda didieji terminuotos sutarties ypatumai. Dauguma girdėję apie atleidimą dėl etatų mažinimo ar restruktūrizacijos (DK 57 str.). Tačiau terminuotoms sutartims šis straipsnis taikomas labai ribotai.

1. „Standartinis“ atleidimas (DK 57 str.) – beveik netaikomas

DK 57 straipsnis (atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), kuris apima tokias priežastis kaip darbo funkcijos nereikalingumas, etatų mažinimas, veiklos restruktūrizavimas, **terminuotoms darbo sutartims paprastai NĖRA taikomas**.

Yra viena reta išimtis (DK 68 str. 6 d.): jei terminuota sutartis buvo sudaryta **ilgiau nei 2 metams** (pvz., 3 metų projektui), tuomet *tik po 2 metų* darbuotojui pradedamos taikyti tos pačios garantijos kaip ir dirbantiems pagal neterminuotas sutartis, įskaitant galimybę būti atleistam pagal DK 57 str. su visomis iš to išplaukiančiomis išeitinėmis išmokomis ir įspėjimo terminais.

Taip pat šis straipsnis taikomas bankroto atveju. Bet įprastam, trumpesniam nei 2 metų kontraktui, DK 57 str. nėra aktualus.

2. Specialusis kelias: Darbdavio valia (DK 59 str.) – svarbiausias straipsnis!

Tai yra pagrindinis įrankis, kurį Darbo kodeksas suteikia darbdaviui, norinčiam anksčiau laiko nutraukti terminuotą sutartį **be jokios darbuotojo kaltės**.

DK 59 straipsnis sako, kad darbdavys gali nutraukti terminuotą sutartį prieš jos terminą **dėl bet kokios priežasties (arba net nenurodant priežasties)**, tačiau sumokėdamas už tai kainą.

Štai kokios yra taisyklės:

• Įspėjimo terminas: Darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš **3 darbo dienas**.
• Kompensacija (Išeitinė išmoka): Tai esminė dalis. Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui (VDU) už **likusį sutarties galiojimo laiką**.
• Kompensacijos „lubos“: Ši kompensacija **negali būti didesnė nei 2 mėnesių** darbuotojo VDU.

Panagrinėkime pavyzdžiais:

Pavyzdys 1: Sudaryta sutartis 12 mėnesių. Darbuotojas atleidžiamas pagal DK 59 str. po 4 mėnesių. Iki sutarties pabaigos liko 8 mėnesiai. Rezultatas: Darbuotojas gauna 3 darbo dienų įspėjimą ir išeitinę kompensaciją, lygią 2 mėnesių VDU (nes likęs laikas (8 mėn.) viršija nustatytas „lubas“ (2 mėn.)).

Pavyzdys 2: Sudaryta sutartis 6 mėnesiams. Darbuotojas atleidžiamas pagal DK 59 str. po 5 mėnesių. Iki sutarties pabaigos liko 1 mėnuo. Rezultatas: Darbuotojas gauna 3 darbo dienų įspėjimą ir išeitinę kompensaciją, lygią 1 mėnesio VDU (nes likęs laikas (1 mėn.) yra mažesnis už „lubas“ (2 mėn.)).

Ši norma yra savotiškas kompromisas: darbdavys gauna lankstumą atsisakyti darbuotojo, jei jo nebereikia (pvz., projektas sustojo), o darbuotojas gauna greitą ir aiškią kompensaciją už sutarties netikėtą nutraukimą.

Ypatingos apsaugos grupės: ar taisyklės galioja visiems?

Darbo kodeksas numato papildomas garantijas tam tikroms darbuotojų grupėms. Tačiau terminuotų sutarčių atveju šios garantijos veikia kitaip.

Nėščiosios darbuotojos (DK 61 str.)

• Darbo sutartis su nėščia darbuotoja **negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva (DK 57 str.) ar darbdavio valia (DK 59 str.)**.
• BET! Ši apsauga negalioja sutarties **pasibaigimui**. Jei nėščios darbuotojos terminuota sutartis baigiasi (sueina terminas), ji pasibaigia lygiai taip pat, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui. Darbdavys neprivalo jos pratęsti.
• Išimtis: jei sutartis sudaryta pavadavimo laikotarpiui ir sueina terminas (grįžta pavaduojamas darbuotojas), sutartis baigiasi.

Darbuotojai, auginantys vaikus

Panašios taisyklės galioja ir darbuotojams, esantiems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, taip pat auginantiems vaiką iki 3 metų. Su jais negalima nutraukti sutarties pagal DK 57 str. ar DK 59 str., tačiau sutartis **pasibaigia**, jei sueina jos terminas.

Ginčai ir neteisėtas atleidimas: kur kreiptis?

Ką daryti, jei manote, kad buvote atleistas neteisėtai? Pavyzdžiui, darbdavys atleido pagal DK 59 str., bet nesumokėjo priklausančios kompensacijos, arba atleido dėl kaltės, nors jokio pažeidimo nepadarėte.

Tokiais atvejais kelias vienas – **Darbo ginčų komisija (DGK)** prie Valstybinės darbo inspekcijos.

• Terminas: Turite kreiptis į DGK per **vieną mėnesį** nuo tos dienos, kai sužinojote (ar turėjote sužinoti) apie savo teisių pažeidimą (t. y., nuo atleidimo dienos).
• Procesas: DGK nagrinėja ginčą nemokamai ir palyginti greitai.
• Ko galima reikalauti:
  • Pripažinti atleidimą neteisėtu.
  • Prisiteisti išeitinę išmoką ir kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (jei reikalaujama grąžinti į darbą).
  • Prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį ar kompensaciją už atostogas.
  • Prisiteisti neturtinę žalą (retais atvejais).

Terminuotų sutarčių atveju grąžinimas į darbą yra sudėtingas, nes kol vyksta ginčas, sutarties terminas dažnai jau būna pasibaigęs. Tokiu atveju dažniausiai reikalaujama kompensacijos.

Apibendrinimas: svarbiausi akcentai

Terminuota darbo sutartis nėra nei gėris, nei blogis – tai įrankis, turintis savas taisykles. Svarbiausia yra žinoti esminius skirtumus nuo neterminuotos sutarties:

1. Pasibaigimas vs. Nutraukimas: Sutartis gali **pasibaigti** natūraliai suėjus terminui (net jei sergate ar atostogaujate) arba būti **nutraukta** anksčiau laiko.
2. Šalių sutarimas (DK 54 str.): Visada geriausias ir lanksčiausias būdas išsiskirti.
3. Darbuotojo išėjimas (DK 56 str.): Galima išeiti įspėjus prieš 20 kalendorinių dienų (be išmokos) arba prieš 3 darbo dienas dėl svarbių priežasčių (su išmoka).
4. Darbdavio atleidimas (DK 59 str.): Svarbiausias skirtumas. Darbdavys gali atleisti bet kada be priežasties, įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėdamas kompensaciją už likusį sutarties laiką (bet ne daugiau kaip 2 mėn. VDU).
5. Apsaugos: Garantijos nėščiosioms ar tėvams saugo nuo *ankstyvo nutraukimo* (DK 59 str.), bet ne nuo sutarties *pasibaigimo* suėjus terminui.

Prieš pasirašydami terminuotą sutartį, visada įvertinkite ne tik jos privalumus (aiškumas, konkretus projektas), bet ir ypatybes, susijusias su jos pabaiga. O jei jau patekote į nutraukimo situaciją – žinokite savo teises ir nedvejodami ginkite jas Darbo ginčų komisijoje.