Darbe praleidžiame didžiąją dalį savo aktyvaus laiko, todėl galimybė gauti papildomą apmokamą laisvą dieną skamba lyg tikra svajonė. O kas, jei pasakytume, kad daugeliui tėvų Lietuvoje tai ne svajonė, o įstatymu garantuota teisė? Turbūt esate girdėję terminus „tėvadienis“ ar „mamadienis“. Nors šie žodžiai tapo neatsiejama mūsų kasdienės kalbos dalimi, svarbu suprasti, kas iš tiesų slypi po jais, kokios yra tikslios taisyklės ir kaip kiekvienas dirbantis tėtis ar mama gali pasinaudoti šia puikia lengvata. Šis išsamus gidas padės atsakyti į visus klausimus, išsklaidys populiariausius mitus ir suteiks praktinių patarimų, kaip 2025 metais sėkmingai planuoti ir gauti Jums priklausantį papildomą poilsio laiką.
Gyvenimo tempas nuolat greitėja, o pareigų sąrašas, atrodo, niekada netrumpėja. Suderinti profesinį gyvenimą su šeimos poreikiais, ypač auginant mažamečius vaikus, yra tikras menas. Būtent todėl valstybė, suprasdama šiuos iššūkius, Darbo kodekse yra numačiusi specialią priemonę, skirtą padėti dirbantiems tėvams. Tai – papildomos poilsio dienos, kurios suteikia neįkainojamą galimybę daugiau laiko praleisti su savo atžalomis, nuvežti jas pas gydytoją nesiaukojant atostogų ar tiesiog kartu atsipūsti nuo kasdienės rutinos. Pamirškite painiavą ir netikrumą – metas išsiaiškinti viską apie „tėvadienius“ ir „mamadienius“ kartą ir visiems laikams.
Kas iš tiesų yra „tėvadienis“ ir kam jis priklauso?
Pirmiausia, išsiaiškinkime terminus. Nors buitinėje kalboje įprasta sakyti „tėvadienis“ ar „mamadienis“, Lietuvos Respublikos Darbo kodekse tokio termino nerasite. Oficialus ir teisinis pavadinimas yra papildoma poilsio diena (arba papildomas poilsio laikas). Šis pavadinimas yra tikslesnis, nes teisė į šią lengvatą nėra priskiriama išskirtinai tėčiui ar mamai – ja gali pasinaudoti vienas iš tėvų (ar globėjų) šeimos pasirinkimu.
Taigi, kas ir pagal kokius kriterijus gali pretenduoti į šią papildomą laisvą dieną? Viskas yra aiškiai apibrėžta Darbo kodekso 138 straipsnyje. Teisė į papildomą poilsio laiką priklauso nuo dviejų esminių faktorių: vaikų skaičiaus ir jų amžiaus. Taip pat yra numatytos specialios sąlygos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.
Pagrindinės sąlygos lengvatai gauti:
- Darbuotojai, auginantys du vaikus iki dvylikos metų. Jei Jūsų šeimoje auga du vaikai, kuriems dar nėra suėję 12 metų, vienam iš tėvų (jūsų šeimos sutarimu) priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį.
- Darbuotojai, auginantys vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šeimoms, auginančioms vaiką su negalia (iki 18 metų), taip pat suteikiama teisė į vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį. Šiuo atveju vaikų skaičius šeimoje nėra svarbus – pakanka vieno neįgalaus vaiko.
- Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų. Gausioms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau atžalų iki 12 metų amžiaus, valstybė numato dar didesnę pagalbą – jiems suteikiamos net dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį.
Svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus ribas. Kai tik vyriausiam iš dviejų vaikų sukanka 12 metų, teisė į papildomą poilsio dieną pagal šį punktą išnyksta (nebent šeimoje yra dar du jaunesni vaikai). Lygiai taip pat, kai trys ar daugiau vaikų turinčioje šeimoje vyriausias vaikas pasiekia 12 metų amžių, dienų skaičius perskaičiuojamas pagal likusių nepilnamečių vaikų skaičių. Jei lieka du vaikai iki 12 metų – priklausys viena diena per mėnesį. Jei lieka tik vienas – teisė į papildomą poilsį pagal šiuos kriterijus išnyksta.
Kiek laisvų dienų Jums priklauso ir kaip jas naudoti? Lankstumas ir planavimas
Suprasti, kiek dienų priklauso – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip galima jomis pasinaudoti. Laimei, per pastaruosius metus Darbo kodeksas buvo atnaujintas, suteikiant tėvams kur kas daugiau lankstumo planuojant savo poilsio laiką.
Anksčiau galiojo griežta taisyklė, kad papildoma diena turi būti išnaudojama būtent tą mėnesį, už kurį ji priklauso. Dabar tvarka yra gerokai palankesnė darbuotojui. Tėvai gali pasirinkti vieną iš kelių variantų:
- Standartinis variantas: viena diena per mėnesį. Tai populiariausias ir paprasčiausias būdas. Pavyzdžiui, galite pasirinkti kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį kaip savo „tėvadienį“ ar „mamadienį“ ir taip džiaugtis ilgaisiais savaitgaliais.
- Sumavimas per tris mėnesius. Tai ypač patogus pakeitimas, leidžiantis sukaupti laisvas dienas. Jei auginate du vaikus ir Jums priklauso viena diena per mėnesį, galite per tris mėnesius sukaupti tris laisvas dienas ir jas išnaudoti iš karto. Tai puiki išeitis planuojant trumpas atostogas, svarbias šeimos šventes ar tiesiog ilgesnį poilsį. Svarbiausia – susitarti su darbdaviu dėl konkretaus grafiko ir išnaudoti sukauptas dienas per tą trijų mėnesių laikotarpį.
- Skaldymas dalimis. Dar viena naujovė – galimybė laisvą dieną išnaudoti ne visą iš karto, o skaidyti ją dalimis. Pavyzdžiui, galite neimti visos laisvos dienos, o tiesiog kelis kartus per mėnesį išeiti iš darbo keliomis valandomis anksčiau. Bendras anksčiau išeitų valandų skaičius per mėnesį neturi viršyti Jūsų darbo dienos trukmės. Tai idealus sprendimas, kai reikia nuvežti vaiką į būrelį, apsilankyti pas gydytoją ar sutvarkyti kitus trumpus reikalus, dėl kurių neverta imti viso laisvadienio.
Būtina pabrėžti, kad konkretus papildomų poilsio dienų panaudojimo grafikas yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Nors teisė į laisvadienį yra garantuota įstatymu, jo paėmimo laikas turi būti suderintas su įmonės poreikiais ir darbo specifika. Todėl atviras ir išankstinis bendravimas su tiesioginiu vadovu ar personalo skyriumi yra raktas į sklandų procesą. Rekomenduojama sudaryti preliminarų grafiką ilgesniam laikui, pavyzdžiui, pusmečiui ar metams į priekį, tačiau jį visada galima koreguoti pagal kintančias aplinkybes.
Apmokėjimas ir finansiniai aspektai: ar „tėvadienis“ kainuoja?
Vienas dažniausių klausimų, neraminančių tėvus – ar šios papildomos laisvos dienos yra apmokamos? Atsakymas yra vienareikšmiškas ir džiuginantis: taip, visos papildomos poilsio dienos, suteikiamos pagal Darbo kodekso 138 straipsnį, yra apmokamos. Už šias dienas darbuotojui yra mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Tai reiškia, kad finansiškai Jūs neprarandate абсолютно nieko. Tai nėra atostogos savo sąskaita ar nemokamos atostogos. Tai yra visaverė, apmokama poilsio diena, kurią valstybė garantuoja kaip socialinę paramą šeimoms. Jūsų mėnesio atlyginimas dėl pasinaudojimo „tėvadieniu“ ar „mamadieniu“ nesumažės.
Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai
Aplink „tėvadienius“ sklando daugybė mitų, kurie neretai klaidina ir neleidžia pasinaudoti visomis galimybėmis. Išsklaidykime populiariausius iš jų.
Mitas Nr. 1: „Tėvadienis“ – tik tėčiams, o „mamadienis“ – tik mamoms
Netiesa. Kaip jau minėjome, įstatymas nepriskiria šios teisės konkrečiai lyčiai. Tai yra šeimos teisė. Tėvai tarpusavyje turi nuspręsti, kuris iš jų (jei abu dirba ir atitinka sąlygas) pasinaudos šia lengvata. Vieną mėnesį laisvadienį gali imti mama, kitą – tėtis. Svarbiausia, kad per tą patį mėnesį už tuos pačius vaikus papildomu poilsiu nepasinaudotų abu tėvai.
Mitas Nr. 2: Jei vienas iš tėvų nedirba, kitas praranda teisę į laisvadienį
Dažniausiai netiesa. Jei vienas iš tėvų yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, arba, pavyzdžiui, yra vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, dirbantis tėtis ar mama nepraranda teisės į papildomą poilsio dieną. Įstatymas numato, kad lengvata negali pasinaudoti tas iš tėvų, kuris ir taip nedirba pagal darbo sutartį (išskyrus tam tikras išimtis, susijusias su savarankišku darbu). Taigi, jei Jūsų sutuoktinis (-ė) nedirba, Jūs, kaip dirbantis asmuo, galite drąsiai teikti prašymą laisvadieniui gauti.
Mitas Nr. 3: Nepanaudotos dienos tiesiog „sudega“
Iš dalies tiesa, bet su svarbia išimtimi. Jei pasirinkote standartinį modelį (viena diena per mėnesį) ir per tą mėnesį dienos nepanaudojote, ji nepersikelia į kitą mėnesį, nebent su darbdaviu susitarėte kitaip. TAČIAU, būtent tam ir atsirado galimybė sumuoti dienas per 3 mėnesių laikotarpį. Jei iš anksto susitarsite su darbdaviu dėl sumavimo, Jūsų dienos niekur nedings – jas galėsite panaudoti vėliau, bet neperžengiant trijų mėnesių ribos.
Mitas Nr. 4: Darbdavys gali tiesiog atsisakyti suteikti „tėvadienį“
Netiesa. Suteikti papildomą poilsio dieną darbuotojui, kuris atitinka įstatyme numatytus kriterijus, yra darbdavio pareiga, o ne teisė. Darbdavys negali Jums atsakyti, motyvuodamas darbų gausa ar darbuotojų trūkumu. Vienintelis dalykas, dėl kurio tariamasi – tai konkretus laisvadienio paėmimo laikas ir grafikas. Jei darbdavys kategoriškai atsisako suteikti Jums priklausančią laisvą dieną, tai yra darbo teisės pažeidimas.
Praktiniai žingsniai: kaip gauti Jums priklausantį laisvadienį?
Procesas yra gana paprastas ir nereikalauja didelių pastangų. Štai ką Jums reikia padaryti:
- Pasiruoškite dokumentus. Jums reikės pateikti darbdaviui vaikų gimimo liudijimų kopijas (arba vieno vaiko, jei auginate neįgalų vaiką, ir neįgalumą patvirtinančio dokumento kopiją). Šie dokumentai yra įrodymas, kad atitinkate įstatymo reikalavimus. Paprastai juos užtenka pateikti vieną kartą, pradedant naudotis lengvata.
- Parašykite prašymą. Turite parašyti laisvos formos prašymą darbdaviui. Prašyme nurodykite, kad, remiantis LR Darbo kodekso 138 str., prašote Jums suteikti papildomą poilsio dieną (ar dienas). Taip pat nurodykite, kokiu būdu norėsite ja naudotis (kas mėnesį, sumuojant ar skaidant dalimis). Jei jau žinote konkretų grafiką, galite jį iš karto ir pateikti.
- Suderinkite su darbdaviu. Aptarkite savo prašymą ir norimą grafiką su tiesioginiu vadovu. Būkite pasiruošę kompromisams dėl konkrečių datų, jei tai būtina sklandžiam darbų organizavimui.
Viskas! Pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus, Jums tereikia laikytis suderėto grafiko ir mėgautis papildomu laiku su šeima.
Ką daryti, jei kyla nesutarimų su darbdaviu?
Nors dauguma darbdavių supranta ir gerbia darbuotojų teises, kartais, deja, pasitaiko ir nesusipratimų ar net piktnaudžiavimo atvejų. Jei Jūsų darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti Jums priklausantį „tėvadienį“ ar kitaip varžo Jūsų teises, svarbu nepasiduoti.
Pirmiausia, pabandykite problemą išspręsti taikiai. Dar kartą ramiai pasikalbėkite su vadovu ar personalo skyriaus specialistu, mandagiai primindami apie Darbo kodekso nuostatas. Kartais nesusipratimai kyla tiesiog iš nežinojimo.
Jei tai nepadeda, galite pateikti oficialų raštišką prašymą ir paprašyti raštiško atsakymo su atsisakymo motyvais. Jei darbdavys ir toliau atsisako vykdyti savo pareigą, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). VDI specialistai suteiks nemokamą konsultaciją, paaiškins Jūsų teises ir, esant reikalui, pradės tyrimą dėl galimo darbo teisės pažeidimo. Nebijokite ginti savo ir savo šeimos teisių – įstatymas yra Jūsų pusėje.
Apibendrinant, „tėvadienis“ ar „mamadienis“ yra ne prabanga, o svarbi socialinė garantija, skirta padėti dirbantiems tėvams kurti tvirtesnį ryšį su vaikais ir lengviau derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus. Žinodami savo teises, aiškiai suprasdami sąlygas ir lanksčias panaudojimo galimybes, galite maksimaliai išnaudoti šią valstybės teikiamą pagalbą. Juk laikas, praleistas su šeima, yra pati vertingiausia investicija.