Globalizacijos laikais retai kuri Lietuvos įmonė veikia visiškai izoliuotoje rinkoje, naudodama tik eurus. Prekių importas iš Kinijos, paslaugų eksportas į JAV, komandiruotės į Jungtinę Karalystę ar net paprasčiausias programinės įrangos prenumeratos pirkimas iš užsienio tiekėjų – visa tai neišvengiamai susiduria su viena esmine finansine dedamąja: užsienio valiuta. Nors verslininkai dažnai koncentruojasi į komercinį valiutos keitimo kursą (tą, kurį siūlo bankas konvertuojant pinigus), buhalterijoje egzistuoja visiškai kita realybė. Tai – buhalterinis valiutos kursas.
Šis rodiklis nėra tik techninis skaičius, kurį „kažkaip“ reikia įrašyti į apskaitos programą. Nuo teisingo valiutos kurso nustatymo priklauso jūsų įmonės pelno ar nuostolio ataskaita, mokėtino PVM dydis, pelno mokestis ir netgi finansinių ataskaitų tikrumas. Klaidingai interpretuojant valiutų kursų fiksavimo taisykles, galima ne tik iškreipti realų įmonės vaizdą, bet ir prisišaukti mokestinių baudų riziką. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip veikia buhalterinis valiutos kursas, kokie reglamentai jį apibrėžia Lietuvoje ir kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
Kas iš tikrųjų yra buhalterinis valiutos kursas?
Paprastai tariant, buhalterinis valiutos kursas yra oficialus santykis, kuriuo užsienio valiuta išreikšta operacija yra perskaičiuojama į nacionalinę valiutą – eurą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pagrindinis atskaitos taškas yra Europos Centrinis Bankas (ECB). Tačiau čia prasideda niuansai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas buhalteris ir vadovas.
Buhalterinis kursas skiriasi nuo komercinio banko kurso. Komercinis kursas apima banko maržą (skirtumą tarp „perku“ ir „parduodu“), o buhalterinis kursas yra orientacinis, nustatytas centrinio banko, ir skirtas vienodai finansinei atskaitomybei užtikrinti. Jei įmonė sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą į apskaitą įtrauktų pagal savo komercinio banko tos dienos kursą, finansinės ataskaitos taptų nepalyginamos su kitomis įmonėmis, nes kiekvienas bankas taiko skirtingus įkainius.
Teisinis reglamentavimas: 22-asis VAS
Lietuvoje pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis valiutines operacijas, yra 22-asis Verslo apskaitos standartas (VAS) „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“. Šis standartas aiškiai nurodo, kad visi sandoriai, sudaryti užsienio valiuta, pirminio pripažinimo metu apskaitoje turi būti registruojami eurais, taikant sandorio dienos oficialų valiutos kursą.
Tai skamba paprastai, tačiau praktikoje kyla klausimas: kas yra „sandorio diena“? Ar tai sąskaitos išrašymo data? Prekių gavimo data? O gal apmokėjimo data? Tikslus šio momento nustatymas yra kritinis, nes valiutų rinkos svyruoja kasdien, o didelių sandorių atveju net ir dešimtosios procento dalys gali reikšti tūkstantinius skirtumus.
„Sandorio dienos“ dilema: kurį kursą rinktis?
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pradedantieji buhalteriai arba verslo valdymo sistemas savarankiškai konfigūruojantys verslininkai – neteisingas datos parinkimas. Lietuvoje galioja taisyklė, kad naudojamas Europos Centrinio Banko paskelbtas orientacinis euro ir užsienio valiutos santykis. Svarbu žinoti, kad ECB kursus skelbia kiekvieną darbo dieną apie 16:00 val. Lietuvos laiku.
Todėl, fiksuojant ūkinę operaciją, dažniausiai vadovaujamasi šia logika:
- Jei operacija atliekama šiandien, o šiandienos kursas dar nepaskelbtas (arba apskaitos politika numato naudoti dienos pradžios duomenis), taikomas paskutinis paskelbtas kursas. Dažniausiai tai reiškia vakarykštį kursą.
- Buhalterinės programos paprastai automatiškai importuoja Lietuvos banko (kuris retransliuoja ECB duomenis) skelbiamus kursus. Svarbu užtikrinti, kad šis importas vyktų be trikdžių.
Data vs. Momentas
22-asis VAS numato, kad operacija registruojama pagal jos atlikimo datą. Pavyzdžiui, jei prekes perkate iš JAV:
- Prekių nuosavybė pereina jums pagal „Incoterms“ sąlygas (tarkime, EXW – iš gamyklos) gegužės 10 d.
- Sąskaita faktūra išrašyta gegužės 12 d.
- Prekės fiziškai atvyksta į sandėlį gegužės 20 d.
Teisingiausia būtų fiksuoti pirminį įsipareigojimą ir atsargas gegužės 10 d. kursu, nes būtent tada perėjo rizika ir nuosavybė. Tačiau praktikoje, siekiant paprastumo, dažnai vadovaujamasi sąskaitos išrašymo data, jei ji artima operacijos datai. Visgi, didelės vertės sandoriuose „Incoterms“ ir nuosavybės perėjimo momento ignoravimas gali iškreipti savikainą.
Valiutų kursų svyravimai: pelnas, kurio negavote, ir nuostolis, kurio nepatyrėte
Buhalterinis valiutos kursas nėra statiškas. Jis sukuria vieną įdomiausių ir kartais klaidžiausių reiškinių finansinėje apskaitoje – valiutų kursų pasikeitimo įtaką. Tai situacija, kai dėl valiutos kurso pokyčio tarp operacijos užfiksavimo ir apmokėjimo atsiranda skirtumas.
Pavyzdys:
Įsivaizduokite, kad sausio 1 d. pardavėte paslaugų klientui JAV už 10 000 USD. Tą dieną kursas buvo 1 EUR = 1,10 USD. Jūsų apskaitoje atsiranda gautina suma: 10 000 / 1,10 = 9 090,91 EUR. Tai yra jūsų pajamos.
Klientas atsiskaito vasario 1 d. Tą dieną doleris sustiprėjo, ir kursas tapo 1 EUR = 1,05 USD. Į banko sąskaitą įkrenta 10 000 USD, bet perskaičiavus tądien galiojančiu kursu, tai yra: 10 000 / 1,05 = 9 523,81 EUR.
Skirtumas: 9 523,81 – 9 090,91 = 432,90 EUR.
Šis 432,90 EUR skirtumas apskaitoje registruojamas kaip valiutos kurso pokyčio pelnas. Tai yra finansinės veiklos pajamos. Jei kursas būtų pasikeitęs priešingai, turėtumėte sąnaudas (nuostolį). Svarbu suprasti, kad šis pelnas ar nuostolis yra realus mokestine prasme – nuo pelno teks mokėti pelno mokestį, o nuostolis sumažins apmokestinamąjį pelną.
Komandiruotės: specifinė valiutų aritmetika
Viena sudėtingiausių sričių, kurioje buhalterinis valiutos kursas sukelia daugiausia galvos skausmo – darbuotojų komandiruotės į užsienį. Čia susiduria avansiniai mokėjimai, faktinės išlaidos, dienpinigiai ir atsiskaitymai kortelėmis.
Pagal galiojančius teisės aktus ir VAS rekomendacijas, komandiruočių sąnaudų fiksavimas turi specifinę taisyklę, susijusią su avansais. Tai vadinama „istorinio kurso“ principu tam tikrais atvejais.
Avansai ir faktinės išlaidos
Jei darbuotojui prieš komandiruotę išmokamas avansas eurais (konvertuojant į valiutą) arba tiesiogiai užsienio valiuta, komandiruotės sąnaudos dažnai pripažįstamos pagal avanso išmokėjimo dienos kursą. Kodėl? Nes įmonė pinigus „išleido“ tą dieną.
Tačiau, jei darbuotojas naudoja įmonės kortelę ir moka už viešbutį ar transportą tiesiogiai, paprastai fiksuojama operacijos data. Dar sudėtingiau, kai darbuotojas moka savo asmenine kortele. Tokiu atveju kompensuojant išlaidas, reikia atsižvelgti į tai, kokį kursą pritaikė darbuotojo bankas (pagal pateiktą išrašą) arba, jei išrašo nėra, taikyti oficialų buhalterinį kursą pagal čekio datą.
Patarimas: Įmonės apskaitos politikoje būtina labai aiškiai apibrėžti, kaip skaičiuojamos komandiruočių išlaidos valiuta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturėtų preteksto kvestionuoti pasirinkto metodo.
Perkainojimas: metų pabaigos „šluota“
Net jei per metus visi sandoriai buvo uždaryti, įmonės balanse gali likti valiutinių straipsnių: pinigų likutis USD sąskaitoje, neapmokėtos skolos tiekėjams Kinijoje ar negautos pirkėjų skolos iš Jungtinės Karalystės. Atėjus finansinių metų pabaigai (dažniausiai gruodžio 31 d.), privaloma atlikti valiutinių straipsnių perkainojimą.
Tai reiškia, kad visi likučiai užsienio valiuta yra perskaičiuojami pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos oficialų buhalterinį kursą. Šis veiksmas parodo realią turto ir įsipareigojimų vertę balanso sudarymo dieną.
- Jei turite skolą (mokėtiną sumą) ir valiuta pabrango euro atžvilgiu – patirsite neigiamą įtaką (reikės daugiau eurų skolai padengti).
- Jei turite turtą (pirkėjų skolą jums) ir valiuta pabrango – patirsite teigiamą įtaką (gausite daugiau eurų vertės).
Šis perkainojimas yra „popierinis“ (ne, pinigai fiziškai nejuda), tačiau jis daro tiesioginę įtaką tų metų finansiniam rezultatui. Įmonės vadovams tai dažnai būna staigmena: „Dirbome pelningai, bet dėl dolerio kurso kritimo metų gale rodomas nuostolis“. Todėl finansų vadovai privalo stebėti atviras valiutines pozicijas artėjant metų pabaigai.
Buhalterinis vs. Muitinės kursas
Importuojant prekes iš trečiųjų šalių, susiduriama su dar viena sąvoka – muitinės valiutos kursu. Svarbu jų nepainioti. Muitinė, skaičiuodama importo PVM ir muitus, vadovaujasi savo nustatyta tvarka (dažniausiai fiksuojamas tam tikras kursas savaitei ar mėnesiui, priklausomai nuo reguliavimo).
Tačiau įmonės apskaitoje prekių savikaina (be mokesčių) registruojama pagal buhalterinį (ECB/LB) kursą, o ne muitinės kursą. Muitinės apskaičiuotas PVM ir muitas įtraukiami į apskaitą pagal muitinės deklaracijos duomenis. Dėl šio skirtumo dažnai kyla painiava, kai buhalterinėje programoje bandoma „sutampinti“ visus skaičius. Reikia prisiminti: prekės vertė – pagal ECB kursą, mokesčiai – pagal muitinės deklaraciją.
Rizikos valdymas ir apsidraudimas (Hedging)
Supratus, kaip giliai buhalterinis kursas veikia įmonės rezultatus, kyla natūralus klausimas: kaip apsisaugoti? Jei jūsų įmonės pelno marža yra 5%, o valiuta per mėnesį svyruoja 3%, jūs rizikuojate prarasti didžiąją dalį pelno vien dėl kursų pokyčių.
Didelės įmonės naudoja išvestines finansines priemones (angl. hedging) – ateities sandorius (forwards) ar apsikeitimo sandorius (swaps). Apskaitoje tai sukuria papildomą sudėtingumo lygį, nes reikia vertinti ne tik valiutą, bet ir paties išvestinio instrumento vertės pokytį. Tačiau net ir mažoms įmonėms verta žinoti paprastą taisyklę: stenkitės subalansuoti valiutines įplaukas ir išlaidas. Jei perkate doleriais, stenkitės ir parduoti doleriais arba laikyti rezervą doleriais, nekonvertuojant jo į eurus be reikalo. Taip išvengsite nuolatinio perskaičiavimo rizikos.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Apibendrinant ilgametę buhalterių ir auditorių praktiką, galima išskirti keletą esminių klaidų, susijusių su valiutos kursais:
- Sąskaitos data vietoje operacijos datos: Ypač metų sandūroje tai gali perkelti sąnaudas ar pajamas į neteisingus metus.
- Neteisingas dešimtainių tikslumas: Valiutų kursai turi būti naudojami tokio tikslumo, kokį skelbia LB (paprastai 4–5 skaičiai po kablelio). Apvalinimas „iš akies“ didelėse sumose sukuria reikšmingas paklaidas.
- PVM skaičiavimas valiuta: Lietuvos PVM įstatymas reikalauja, kad PVM sąskaitose faktūrose, net jei jos išrašytos užsienio valiuta, PVM suma būtų nurodyta ir eurais arba konvertuota pagal teisingą kursą. To nepadarius, pirkėjas gali prarasti teisę į PVM atskaitą.
- Kredinių sąskaitų (Credit Notes) kursai: Kai tikslinama ankstesnė sąskaita, kyla klausimas, kokį kursą taikyti – pirminės sąskaitos ar kreditinės sąskaitos išrašymo dienos? Paprastai, jei tai yra klaidos taisymas, naudojamas pirminis kursas. Jei tai apyvartos nuolaida suteikta vėliau – gali būti taikomas nuolaidos suteikimo dienos kursas. Tai „pilka zona“, reikalaujanti atidaus verslo apskaitos standartų skaitymo.
Išvados
Buhalterinis valiutos kursas yra nematomas, bet galingas mechanizmas, veikiantis jūsų verslo finansinius rezultatus. Tai nėra tik techninis konvertavimas – tai procesas, reikalaujantis tikslumo, teisinio išmanymo ir strateginio požiūrio. Teisingas valiutinių operacijų registravimas užtikrina skaidrumą investuotojams, ramybę bendraujant su VMI ir tikslų vaizdą vadovams apie tai, kiek įmonė iš tikrųjų uždirba.
Investicija į kokybišką buhalterinės apskaitos sistemą, kuri automatiškai ir teisingai atnaujina valiutų kursus iš oficialių šaltinių, atsiperka labai greitai. Tačiau jokia sistema nepakeis kompetentingo finansininko, suprantančio, kad už kiekvieno kurso pokyčio slypi realūs pinigai.