Kai kalbame apie nacionalinį saugumą, dažniausiai įsivaizduojame kariuomenę, tankus ar sudėtingas kibernetinio saugumo sistemas. Tačiau pirmoji ir dažnai pati svarbiausia gynybinė linija yra kur kas arčiau žemės – tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai nėra tik uniformuoti pareigūnai, tikrinantys pasus oro uoste ar prie užkardos. Šiandieninė VSAT yra sudėtingas, aukštosiomis technologijomis ginkluotas organizmas, veikiantis ne tik kaip fizinis barjeras, bet ir kaip intelektuali sistema, analizuojanti grėsmes dar prieš joms pasiekiant Lietuvos teritoriją.
Lietuvos geopolitinė padėtis šią tarnybą paverčia unikalia visame Europos Sąjungos (ES) kontekste. Mes saugome ne tik savo kiemą – mes saugome vieną ilgiausių ir sudėtingiausių ES išorės sienų ruožų su Rusijos Federacija ir Baltarusija. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip pasikeitė VSAT vaidmuo pastaraisiais metais, su kokiais nematomais iššūkiais susiduria pareigūnai ir kodėl „pasienietis” šiandien yra viena dinamiškiausių profesijų teisėsaugoje.
Nuo „žalios sienos“ iki išmaniosios stebėsenos: technologinis šuolis
Dar prieš dešimtmetį valstybės sienos apsauga daugeliui asocijavosi su kinologu, vokiečių aviganiu ir pėdsakų juosta smėlyje. Nors šie elementai išlieka svarbūs (apie tarnybinius šunis kalbėsime vėliau), šiandienos pasienis labiau primena mokslinės fantastikos filmo scenarijų nei tradicinę sargybą.
VSAT įvykdė milžinišką transformaciją diegdama sienos stebėjimo sistemas. Kas tai yra? Tai šimtus kilometrų besitęsiantis jutiklių, termovizorinių kamerų ir seisminių daviklių tinklas. Šios sistemos leidžia fiksuoti judėjimą bet kokiomis oro sąlygomis – ar tai būtų rūkas virš Nemuno, ar pūga Medininkuose. Operatorius, sėdintis šiltame stebėjimo centre, ekrane mato ne tik tai, kad kažkas juda, bet ir gali identifikuoti objektą: žmogus, gyvūnas ar transporto priemonė.
Dronai ir bepilotė aviacija
Vienas ryškiausių pokyčių – bepiločių orlaivių (dronų) integracija į kasdienę tarnybą. VSAT pareigūnai šiandien yra ir pilotai. Dronai naudojami ne tik sienos pažeidėjams persekioti sunkiai prieinamose vietovėse (pelkėse, miškų tankmėse), bet ir kontrabandos gabenimo užkardymui. Kontrabandininkai taip pat modernėja – cigarečių dėžės skraidinamos galingais dronais, todėl pasienyje vyksta nuolatinė „dronų kova“, kurioje naudojamos ir radioelektroninės kovos priemonės, skirtos perimti arba nutupdyti nelegalius orlaivius.
Geopolitinis lūžis: migrantų krizė ir fizinis barjeras
Negalima kalbėti apie šiuolaikinę VSAT, nepaminint 2021 metų, kurie tapo lūžio tašku tarnybos istorijoje. Iki tol pagrindinė grėsmė buvo ekonominė (kontrabanda), tačiau hibridinė ataka, organizuota Baltarusijos režimo, viską pakeitė. Tūkstančiai neteisėtų migrantų, stumiamų į Lietuvos teritoriją, privertė tarnybą perorientuoti savo veiklos strategiją iš esmės.
Ši krizė atskleidė ne tik pareigūnų pasirengimą, bet ir infrastruktūros spragas, kurios buvo žaibiškai lopomos. Lietuva per rekordiškai trumpą laiką įrengė fizinį barjerą – koncertinos vielos užtvarą ir aukštą metalinę tvorą. Tačiau fizinis barjeras yra tik viena medalio pusė. Svarbiausia buvo žmogiškasis faktorius ir teisinė bazė.
VSAT pareigūnams teko (ir tenka) laviruoti tarp griežtos valstybės sienos apsaugos ir humanitarinių principų. Tai reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinio tvirtumo. Tarnybos pareigūnai tapo pirmaisiais liudininkais, kaip migracija naudojama kaip politinio spaudimo įrankis. Ši patirtis pavertė Lietuvos pasieniečius vienais didžiausių ekspertų ES valdant hibridines krizes – jų patirtimi dabar remiasi kolegos iš Suomijos, Lenkijos ir Latvijos.
Struktūra: kaip veikia VSAT mechanizmas?
VSAT nėra monolitas; ji suskirstyta į strateginius padalinius – rinktines, kurių kiekviena turi savo specifinę atsakomybės zoną ir unikalius iššūkius.
- Vilniaus pasienio rinktinė: Atsakinga už vieną jautriausių ruožų su Baltarusija, įskaitant sostinės oro uostą. Čia srautai didžiausi, o geopolitinė įtampa jaučiama stipriausiai.
- Varėnos pasienio rinktinė: Saugomas ruožas pasižymi sudėtingu reljefu, dideliais miškų masyvais (Dzūkijos miškai), kas sudaro palankias sąlygas tiek nelegaliai migracijai, tiek kontrabandai.
- Pagėgių pasienio rinktinė: Tai siena su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi). Didžioji dalis sienos eina Nemuno upe, todėl čia itin svarbūs kateriai, laivai ir stebėjimas ant vandens. Be to, ši rinktinė prižiūri unikalų reiškinį – Rusijos tranzitinius traukinius, vykstančius į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją.
- Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė: Vienintelė rinktinė, sauganti ne tik sausumos sieną (Neringoje), bet ir teritorinius vandenis bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Jų arsenale – modernūs laivai, galintys vykdyti gelbėjimo operacijas.
Be teritorinių padalinių, egzistuoja ir specialiosios paskirties skyriai (SPS). Tai – VSAT „specukai“. Puikiai ginkluoti, fiziškai paruošti ir apmokyti reaguoti į ginkluotus konfliktus, įkaitų dramas ar masinius neramumus pasienyje. Kilus realiai karinei grėsmei, VSAT tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, o šie specialieji būriai būtų pirmieji, stoję į kovą pasienio ruože.
Kaip tapti pasieniečiu? Karjeros kelias ir Pasieniečių mokykla
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad darbas pasienyje yra tik dokumentų tikrinimas būdelėje. Realybė yra visai kitokia. Tai dinamiška, daugialypė karjera, siūlanti plačias galimybes – nuo kinologo ar laivo kapitono iki kriminalinės žvalgybos tyrėjo ar IT specialisto.
Kelias į tarnybą prasideda Pasieniečių mokykloje, esančioje Medininkuose. Tai modernus mokymo centras, kurio bazė prilygsta geriausioms Europos teisėsaugos mokykloms. Kursantai čia mokosi ne tik teisės aktų ar šaudybos. Didelis dėmesys skiriamas:
- Užsienio kalboms: Anglų, rusų ir kitų kalbų mokėjimas yra būtinas bendraujant su keliautojais.
- Psichologijai: Gebėjimas „nuskaityti“ žmogaus elgesį, atpažinti stresą ar melą yra kritinis įgūdis tikrinant asmenis.
- Fiziniam pasirengimui ir savigynai: Pasienietis privalo gebėti apginti save ir kitus.
- Šengeno teisynui: Tai sudėtinga taisyklių sistema, reglamentuojanti judėjimą visoje ES.
Baigus mokyklą, garantuojama darbo vieta. Be to, valstybė siūlo socialines garantijas, kurios dažnai lenkia privatų sektorių: ankstyvesnė pensija, apmokamos atostogos, medicininė priežiūra ir galimybė studijuoti toliau. Svarbu paminėti, kad karjeros laiptai VSAT yra atviri – eilinio grandies pareigūnas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gali tapti karininku ir vadovauti užkardai ar skyriui.
Kinologija: keturkojai pareigūnai tarnyboje
Lietuvos VSAT kinologijos centras yra vertinamas kaip vienas stipriausių regione. Tarnybinis šuo pasienyje nėra tik „augintinis“ ar talismanas. Tai yra specialioji priemonė, kurios kol kas negali pakeisti jokia technologija. Kodėl?
Nors termovizorius gali pamatyti šilumą, jis negali užuosti pėdsakų, paliktų prieš kelias valandas. Šuo gali sekti pažeidėją kilometrus per mišką, pelkę ar tankius krūmynus. VSAT šunys yra mokomi sulaikyti bėgančius pažeidėjus (gynybos funkcija), ieškoti narkotikų, sprogmenų ar ginklų. Taip pat jie nepakeičiami ieškant dingusių žmonių pasienio ruože.
Kinologo darbas – tai gyvenimo būdas. Pareigūnas su savo šunimi praleidžia ne tik darbo valandas; dažniausiai šuo gyvena kartu su pareigūnu namuose. Šis ryšys užtikrina, kad kritinėje situacijoje tandemas veiks kaip vienas organizmas.
Tarptautinis bendradarbiavimas: FRONTEX ir Lietuva
Lietuvos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Tai reiškia, kad VSAT veikla yra glaudžiai integruota į bendrą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) sistemą. Tai neša dvigubą naudą.
Pirma, krizės atveju (kaip matėme per migrantų antplūdį), į Lietuvą atvyksta pareigūnai iš kitų ES šalių, atsiveždami savo techniką (sraigtasparnius, automobilius su termovizoriais). Tai rodo europinį solidarumą.
Antra, Lietuvos pasieniečiai nuolat vyksta į misijas užsienyje. Mūsų pareigūnai saugo Graikijos salas, Italijos pakrantes ar Ispanijos pasienį. Tai suteikia neįkainojamos tarptautinės patirties, plečia akiratį ir leidžia parvežti geriausias praktikas į Lietuvą. Dalyvavimas FRONTEX misijose – tai prestižas ir įrodymas, kad Lietuvos VSAT pareigūnai yra aukščiausios kvalifikacijos profesionalai.
Teisinė atsakomybė ir pareigūnų galios
Piliečiams svarbu suprasti, kokias galias turi VSAT pareigūnai. Jos neapsiriboja tik pasienio kontrolės punktais (PKP). Pasienio teisinio režimo zonoje (kuri tęsiasi į šalies gilumą tam tikrą atstumą nuo sienos) pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, tikrinti dokumentus ir apžiūrėti automobilius.
Tačiau VSAT funkcijos plečiasi ir į visą šalies teritoriją, kai kalbama apie nelegalią migraciją. Mobiliosios grupės gali vykdyti patikrinimus keliuose, siekiant nustatyti asmenis, neteisėtai esančius šalyje. Svarbu žinoti, kad pasieniečiai turi teisę panaudoti prievartą, specialiąsias priemones (antrankius, dujas, elektrošoką) ir net šaunamąjį ginklą įstatymo numatytais atvejais, gindami save, valstybės sieną ar trečiuosius asmenis.
Visgi, su didelėmis galiomis ateina ir didelė atsakomybė. Pareigūnų veiksmai yra griežtai reglamentuoti, o bet koks piktnaudžiavimas tarnyba yra griežtai baudžiamas. Imuniteto valdyba aktyviai dirba siekdama užkirsti kelią korupcijai, kuri, deja, istoriškai buvo opi problema pasienyje, ypač susijusi su kontrabanda. Šiandienos VSAT – tai skaidrumo siekianti organizacija, kurioje „susitarti“ tampa vis sunkiau ir rizikingiau.
Ateities iššūkiai: ko laukti?
VSAT laukia dar daugiau iššūkių. Planuojamas visiškas išorės sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas, dar didesnė dirbtinio intelekto integracija duomenų analizėje. Pavyzdžiui, ateities sistemos galės automatiškai analizuoti vaizdo medžiagą ir perspėti apie neįprastą elgesį dar prieš įvykstant pažeidimui.
Taip pat keičiasi ir kelionių kontrolė. Įsigaliojanti ES atvykimo ir išvykimo sistema (EES) reiškia, kad pasų štampavimas taps istorija – viskas bus skaitmenizuota, naudojant biometrinius duomenis. Tai pareikalaus iš pasieniečių naujų įgūdžių dirbant su sudėtingomis IT sistemomis.
Galiausiai, geopolitinis nestabilumas regione niekur nedingsta. VSAT turi būti nuolatinėje parengtyje ne tik dėl migracijos, bet ir dėl galimų karinių provokacijų. Tarnyba vis labiau artėja prie karinio standarto, o bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene tampa kasdienybe, o ne išimtimi per pratybas.
Apibendrinant, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra gyvybiškai svarbi Lietuvos valstybingumo arterija. Tai, kas vyksta pasienyje, tiesiogiai veikia kiekvieno Lietuvos piliečio saugumą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pasienietis – tai ne šlagbaumo saugotojas, o modernus, intelektualus ir pasiryžęs ginti tėvynę pareigūnas, stovintis tarp mūsų ramaus gyvenimo ir išorės grėsmių.