Lietuvos gamta – tikras rojus žvejams. Ežerų, upių ir Baltijos jūros pakrantės gausa vilioja tiek patyrusius meškeriotojus, tiek tuos, kurie dar tik atranda šį nuostabų laisvalaikio praleidimo būdą. Tačiau, kad žvejyba teiktų džiaugsmą ir nekenktų gamtai, būtina laikytis nustatytų taisyklių. Kiekvienais metais jos gali šiek tiek kisti, todėl svarbu žinoti aktualią 2025 metų tvarką. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime svarbiausius Mėgėjų žvejybos taisyklių aspektus, galiojančius 2025 metais, kad jūsų žūklė būtų ne tik sėkminga, bet ir teisėta.
Atsakingas požiūris į žvejybą yra ne tik pareiga, bet ir investicija į ateitį. Laikydamiesi taisyklių, mes prisidedame prie žuvų išteklių gausinimo, vandens telkinių švaros palaikymo ir užtikriname, kad šiuo malonumu galės mėgautis ir ateities kartos. Tad skirkime laiko susipažinti su 2025 metų reikalavimais.
Kam Reikalingas Žvejo Bilietas ir Leidimas 2025 m.?
Vienas esminių reikalavimų – turėti galiojantį dokumentą, suteikiantį teisę žvejoti. Daugeliu atvejų tai yra žvejo mėgėjo bilietas. Jo reikia visiems asmenims nuo 16 iki 65 metų, žvejojantiems valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriems neišnuomoti ar nesuteikta teisė naudoti žvejybos plotą.
- Vaikai iki 16 metų gali žvejoti nemokamai.
- Asmenys, sulaukę 65 metų, taip pat gali žvejoti nemokamai.
- Neįgalieji, pateikę atitinkamą pažymėjimą, taip pat yra atleidžiami nuo mokesčio už žvejo bilietą.
Žvejo bilietus galima įsigyti labai patogiai:
- Elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Tai greičiausias ir populiariausias būdas.
- „Perlo“ terminaluose.
- Kai kuriose parduotuvėse, teikiančiose tokią paslaugą.
Galima rinktis skirtingos trukmės bilietus: metinius, mėnesinius, savaitės ar net dviejų dienų. Kainos priklauso nuo galiojimo trukmės. Turėti bilietą su savimi (nebūtinai atspausdintą, užtenka elektroninės versijos telefone ar kito dokumento, patvirtinančio įsigijimą) žvejybos metu yra privaloma.
Kai kuriais atvejais vietoj bilieto reikalingas žvejo mėgėjo leidimas (kortelė). Tai taikoma:
- Žvejybai išnuomotose vandens telkiniuose (privačiuose ežeruose, tvenkiniuose). Sąlygas ir kainas nustato telkinio nuomotojas.
- Specializuotai limituotai žvejybai (pvz., lašišų, šlakių, margųjų upėtakių tam tikruose upių ruožuose ar ežeruose). Šios kortelės yra riboto kiekio, jas reikia įsigyti iš anksto per ALIS sistemą konkrečiai dienai ir vietai.
Prieš vykstant žvejoti į konkretų vandens telkinį, visada verta pasitikslinti, ar jis nėra išnuomotas ir ar jam netaikomi specialūs reikalavimai, kuriems reikalinga žvejybos kortelė.
Leidžiami ir Draudžiami Žvejybos Įrankiai bei Būdai
Taisyklės griežtai reglamentuoja, kokius įrankius ir kiek jų galima naudoti mėgėjų žvejyboje. Pagrindinis principas – žvejyba turi būti aktyvi ir neskatinanti masinio žuvų naikinimo.
Leidžiami Įrankiai:
- Meškerės: Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankius (pvz., meškeres, spiningus, skritulius). Bendras kabliukų skaičius ant visų naudojamų įrankių vienu metu negali viršyti 6 vienetų. Išimtis – poledinė žūklė, kai bendras kabliukų skaičius gali būti 12, jei naudojamos dirbtinės muselės ar avižėlės. Vėžiaujant leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.
- Kabliukai: Galima naudoti vienšakius, dvišakius ar trišakius kabliukus. Trišakis kabliukas laikomas vienu kabliuku. Žvejojant gyva žuvele kaip masalu, galima naudoti ne didesnį kaip trišakį kabliuką.
- Masalai: Leidžiama naudoti natūralius (sliekai, uodo trūklio lervos, augaliniai masalai, žuvelės ir kt.) ir dirbtinius masalus (blizgės, vobleriai, silikoniniai masalai, muselės ir kt.). Svarbu atkreipti dėmesį į masalui naudojamų žuvelių kilmę ir dydį – negalima naudoti saugomų ar draudžiamų gaudyti žuvų jauniklių.
Draudžiami Įrankiai ir Būdai:
Griežtai draudžiama naudoti įrankius ir būdus, kurie daro didelę žalą žuvų ištekliams ir vandens ekosistemai:
- Tinkliniai įrankiai (statomi ar traukiami tinklai,브레დniai ir pan.).
- Akustiniai, elektriniai ar sprogstamieji prietaisai žuvims vilioti ar naikinti.
- Užtvaros, duriamieji įrankiai (pvz., žeberklai, išskyrus povandeninę žūklę su tam skirtais prietaisais ir leidimu).
- Žvejyba užkabinamuoju būdu, kai žuvis gaudoma kabliuku kabinant už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą prie žiočių.
- Naudoti daugiau įrankių ar kabliukų nei leidžiama.
- Žvejoti tam tikrose vietose: arčiau nei 100 m nuo pažymėtų žuvitakių, arčiau nei 50 m nuo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių (nebent taisyklėse nurodyta kitaip), laivų keliuose, rezervatuose (jei nėra specialaus leidimo).
Svarbu prisiminti, kad už draudžiamų įrankių naudojimą ar žvejybą draudžiamais būdais gresia ne tik piniginės baudos, bet ir įrankių bei net valties konfiskavimas, taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą.
Žuvų Dydžiai, Kiekiai ir Draudimo Laikotarpiai 2025 m.
Siekiant apsaugoti žuvų išteklius, ypač jų neršto metu ir kol jaunikliai pasieks reprodukcinį amžių, nustatyti minimalūs leidžiami paimti žuvų dydžiai ir maksimalūs per vieną žvejybą leidžiami sugauti kiekiai (normos). Taip pat tam tikroms rūšims tam tikru metu galioja visiški žvejybos draudimai.
Minimalūs Leidžiami Paimti Žuvų Dydžiai:
Žuvis matuojama nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Jei sugauta žuvis yra mažesnė nei nurodytas dydis, ją privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, stengiantis kuo mažiau ją sužaloti.
- Lydeka (Esox lucius): 50 cm
- Starkis (Sander lucioperca): 45 cm
- Šamas (Silurus glanis): 62 cm
- Salatis (Leuciscus aspius): 52 cm
- Kiršlys (Thymallus thymallus): 29 cm (taikomi papildomi regioniniai ir laiko apribojimai)
- Margasis upėtakis (Salmo trutta fario): 30 cm (taikomi papildomi regioniniai ir laiko apribojimai)
- Menkė (Gadus morhua): 35 cm (Baltijos jūroje)
- Otas (Pleuronectes platessa): 25 cm (Baltijos jūroje)
- Ungurys (Anguilla anguilla): Žvejyba draudžiama visus metus.
- Lašiša (Salmo salar) ir Šlakys (Salmo trutta trutta): Taikomi specialūs reikalavimai, dažniausiai žvejyba galima tik su žvejybos kortelėmis tam skirtuose ruožuose ir laiku, minimalus dydis – 60 cm arba pagal kortelės sąlygas.
Pastaba: Tai yra bendrieji dydžiai, kai kuriuose vandens telkiniuose ar tam tikrais laikotarpiais gali galioti griežtesni reikalavimai. Visada pasitikrinkite konkrečias taisykles telkiniui, kuriame planuojate žvejoti.
Sugavimo Normos (Kiekiai):
Per vieną žvejybą (parą) vienam žvejui leidžiama sugauti ir paimti ne daugiau kaip:
- 3 vnt. lydekų.
- 3 vnt. starkių.
- 1 vnt. šamo.
- 3 vnt. salačių.
- 1 vnt. lašišos ar šlakio (tik turint atitinkamą kortelę).
- 1 vnt. margojo upėtakio (tam skirtuose telkiniuose ir laiku).
- 5 kg bendro kitų žuvų (kurios nėra limituojamos vienetais ir kurių dydis atitinka reikalavimus) svorio. Jei pagaunama viena žuvis, sverianti daugiau nei 5 kg, ją leidžiama paimti, tačiau daugiau kitų žuvų tą dieną imti nebegalima.
Svarbu: Jei sugautas laimikis viršija nustatytas normas (tiek pagal vienetus, tiek pagal svorį), viršijanti dalis turi būti nedelsiant paleista atgal.
Draudimai Žvejoti Neršto Metu:
Siekiant užtikrinti sėkmingą žuvų dauginimąsi, jų neršto metu taikomi žvejybos draudimai:
- Lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
- Starkius draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.
- Salačius draudžiama gaudyti nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.
- Kiršlius draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
- Marguosius upėtakius draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
- Vėžius (siauražnyplius ir plačiažnyplius) draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Plačiažnyplius vėžius daugelyje telkinių gaudyti draudžiama apskritai.
- Lašišas ir šlakius draudžiama gaudyti didžiojoje dalyje upių nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. (išskyrus specializuotą žvejybą su kortelėmis tam skirtuose ruožuose, kur draudimai gali skirtis).
Taip pat nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. daugelyje vandens telkinių draudžiama žvejoti naudojant masalui gyvą žuvelę.
Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. galioja draudimas žvejoti Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias ir kai kurias kitas išimtis.
Specifiniai Reikalavimai Skirtinguose Vandens Telkiniuose
Nors bendrosios taisyklės galioja visoje Lietuvoje, kai kuriems vandens telkiniams ar teritorijoms taikomi papildomi arba specifiniai reikalavimai.
Kuršių Marios ir Baltijos Jūra:
Žvejojant Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje galioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, tačiau atkreipkite dėmesį į menkių, otų dydžius. Taip pat mariose galioja papildomi sezoniniai draudimai tam tikrose zonose dėl paukščių migracijos ar žuvų susitelkimo vietų. Žvejojant jūroje toliau nuo kranto gali reikėti laikytis atskirų, Jūros žvejybos taisyklių.
Nemuno Deltos Regioninis Parkas:
Ši teritorija ypač svarbi žuvų migracijai ir nerštui. Čia galioja griežtesni sezoniniai draudimai, ypač pavasarį (pvz., minėtas draudimas nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. daugelyje kanalų ir senvagių). Visada pasitikrinkite konkrečias parko taisykles.
Lašišinės Upės:
Upėse, kur vyksta lašišų ir šlakių migracija bei nerštas (pvz., Vilnia, Žeimena, Šventoji, Minija, Jūra ir kt.), galioja specialūs režimai. Didesnę metų dalį čia reikalingos žvejybos kortelės, taikomi griežtesni įrankių apribojimai (pvz., tik dirbtiniai masalai, vienšakiai kabliukai be užkarpėlių), galioja ilgesni draudimo laikotarpiai.
Saugomos Teritorijos:
Rezervatuose žvejyba dažniausiai draudžiama. Kitose saugomose teritorijose (nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose) gali galioti papildomi apribojimai, susiję su žvejybos vietomis, laiku ar būdais. Pavyzdžiui, gali būti draudžiama plaukioti motorinėmis valtimis ar statyti automobilius arčiau nei nurodytas atstumas nuo vandens telkinio.
Privatūs Vandens Telkiniai:
Jei vandens telkinys yra privatus ar išnuomotas, žvejybos sąlygas (įskaitant kainą, leidžiamus įrankius, dydžius, kiekius ir draudimus) nustato jo savininkas ar nuomotojas. Tokiuose telkiniuose valstybinis žvejo bilietas negalioja – reikia įsigyti savininko/nuomotojo leidimą.
Poledinė Žūklė: Saugumas ir Taisyklės
Nors šiuo metu (2025 m. gegužę) poledinė žūklė neaktuali, svarbu paminėti pagrindinius reikalavimus, kurie galios ateinantį žiemos sezoną.
- Saugumas Pirmiausia: Griežtai draudžiama žvejoti ant ledo, jei jo storis nesiekia 7 cm. Prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti jo tvirtumu. Rekomenduojama turėti smaigus.
- Įrankiai: Leidžiama naudoti žiemines meškerėles su avižėlėmis, blizgutėmis, velniukais, taip pat skritulius ar vėliavėles. Bendras kabliukų skaičius gali siekti 12, jei naudojamos avižėlės ar dirbtinės muselės.
- Eketeės: Eketės diametras neturi viršyti 25 cm.
- Kiti Draudimai: Galioja tie patys dydžių, kiekių ir rūšių draudimai kaip ir žvejojant atvirame vandenyje.
Invazinės Rūšys – Ką Daryti Sugavus?
Lietuvos vandenyse plinta ir invazinės žuvų rūšys, kurios daro žalą vietinėms ekosistemoms. Dažniausiai sutinkamas invazinis grundalas rubuilis (nuodėgulis). Jei pagaunate tokią žuvį:
- Jos negalima paleisti atgal į tą patį ar kitą vandens telkinį.
- Sugautų grundalų kiekis neribojamas ir neįskaičiuojamas į bendrą 5 kg laimikio normą.
- Privaloma juos paimti iš vandens telkinio.
Taip pat labai svarbu nenaudoti invazinių rūšių žuvelių kaip masalo gyva žuvele, kad jos nepasklistų į naujus vandens telkinius.
Aplinkosauga, Kontrolė ir Baudos
Mėgėjų žvejybos taisyklių laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai. Jie turi teisę tikrinti žvejų dokumentus (bilietus, leidimus), naudojamus įrankius, sugautą laimikį, taip pat transporto priemones ir valtis.
Žvejai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, pateikti dokumentus ir daiktus patikrinimui.
Už taisyklių pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos – baudos. Baudų dydžiai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo:
- Žvejyba be bilieto ar leidimo: bauda nuo 10 iki 60 eurų.
- Leidžiamo įrankių ar kabliukų skaičiaus viršijimas: bauda nuo 10 iki 60 eurų.
- Nustatyto dydžio nesiekiančių žuvų ėmimas: bauda nuo 10 iki 60 eurų (taip pat teks atlyginti žalą gamtai už kiekvieną žuvį).
- Leidžiamo kiekio viršijimas: bauda nuo 10 iki 60 eurų (taip pat teks atlyginti žalą gamtai).
- Žvejyba draudžiamu laiku ar draudžiamoje vietoje: bauda nuo 60 iki 120 eurų.
- Žvejyba draudžiamais įrankiais ar būdais: bauda nuo 120 iki 300 eurų, su įrankių ir laimikio konfiskavimu. Gali būti konfiskuojama ir valtis ar net automobilis, jei jis naudotas pažeidimui daryti.
Be baudų, pažeidėjams tenka atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri apskaičiuojama pagal specialius įkainius už kiekvieną neteisėtai sugautą ar paimtą žuvį (nepriklausomai nuo jos dydžio). Šios sumos gali būti labai didelės, ypač už vertingas ar saugomas žuvis.
Taip pat svarbu prisiminti pareigą palaikyti švarą žvejybos vietoje – visas šiukšles privaloma susirinkti ir išsivežti.
Pagrindiniai 2025 Metų Akcentai ir Patarimai
Remiantis dabartine informacija, 2025 metais esminių Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimų, lyginant su 2024 metais, neįvyko. Taisyklės išlieka stabilios, tačiau visada verta sekti Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento skelbiamą informaciją, nes gali atsirasti lokalūs ar laikini pakeitimai dėl specifinių sąlygų (pvz., žuvų ligų protrūkių, staigaus išteklių sumažėjimo).
Keli patarimai sėkmingai ir atsakingai žvejybai 2025 metais:
- Planuokite iš Anksto: Prieš vykdami žvejoti, pasidomėkite konkretaus telkinio taisyklėmis, ypač jei tai saugoma teritorija ar lašišinis ruožas. Įsigykite bilietą ar kortelę laiku.
- Turėkite Matuoklę: Visada turėkite su savimi matavimo įrankį, kad galėtumėte tiksliai pamatuoti sugautą žuvį.
- Praktikuokite „Pagavai-Paleisk“: Net jei žuvis atitinka dydį ir neviršijate normos, pagalvokite apie jos paleidimą, ypač jei tai stambi, reprodukcijai svarbi patelė. Mokykitės tinkamai elgtis su žuvimi, kad paleidimo šansai būtų kuo didesni (naudokite kabliukus be užkarpėlių, šlapias rankas, specialius čiuptuvus, neatplėškite kabliuko jėga).
- Būkite Gamtos Draugas: Nepalikite šiukšlių, nekurkite laužų neleistinose vietose, nevažinėkite transportu arčiau vandens nei leidžiama, nekelkite triukšmo.
- Praneškite apie Pažeidimus: Pastebėję brakonieriavimo ar kitų aplinkosaugos pažeidimų atvejus, praneškite AAD telefonu 112.
Pabaigai
Žvejyba – tai ne tik laimikis, bet ir laikas gamtoje, ramybė, bendravimas su bendraminčiais. Laikydamiesi 2025 metų žvejybos taisyklių, mes ne tik išvengsime nemalonumų su aplinkosaugos pareigūnais, bet ir parodysime pagarbą gamtai, kuri mums dovanoja šį malonumą. Būkime sąmoningi, atsakingi ir tausokime Lietuvos vandenų turtus.
Linkime sėkmingos ir įspūdingos žvejybos 2025 metais! Nei žvyno, nei uodegos!