Lietuva – ežerų ir upių kraštas, o žvejyba daugeliui yra ne tik hobis ar laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir gili tradicija, gyvenimo būdas. Platus vandenų tinklas vilioja išbandyti laimę tiek patyrusius žvejus, tiek pradedančiuosius. Tačiau tam, kad ši veikla teiktų džiaugsmą, o žuvų ištekliai nebūtų nuskurdinti, būtina laikytis nustatytų taisyklių. Mėgėjų žvejybos taisyklės yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis šią veiklą Lietuvos vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje. Jų žinojimas ir laikymasis yra kiekvieno atsakingo meškeriotojo pareiga. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos turėtumėte žinoti prieš leisdamiesi į žvejybą.
Kam Reikalingas Žvejo Bilietas ar Leidimas?
Pirmas ir bene svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti – daugeliu atvejų mėgėjų žvejybai reikalingas leidimas. Egzistuoja keli leidimų tipai:
- Žvejo mėgėjo bilietas: Tai pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, kurie nėra išnuomoti ar priskirti limituotai žvejybai. Šie bilietai gali būti įvairios trukmės: 2 dienų, mėnesio ar metiniai. Jie galioja visoje Lietuvoje, išskyrus privačius ar išnuomotus telkinius bei tuos, kur organizuojama limituota žvejyba.
- Žvejo kortelė (limituotai žvejybai): Tam tikruose vandens telkiniuose, dažniausiai tuose, kur gausu vertingų žuvų (pvz., lašišų, šlakių, upėtakių) ar siekiama specialiai reguliuoti žvejybos intensyvumą, reikalinga speciali žvejo kortelė. Šios kortelės yra brangesnės, jų skaičius dažnai ribotas, ir jos suteikia teisę žvejoti konkrečiame vandens telkinyje ar jo dalyje tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, lašišų ir šlakių žvejybai Neryje, Vilnioje, Žeimenoje, Šventojoje ir kitose upėse reikalingos būtent tokios kortelės.
- Leidimas žvejoti privačiame ar išnuomotame vandens telkinyje: Jei vandens telkinys yra privatus arba išnuomotas (pvz., komerciniams tvenkiniams), žvejybos sąlygas nustato jo savininkas ar nuomininkas. Tokiu atveju reikia įsigyti jo išduodamą leidimą arba laikytis nustatytos tvarkos. Žvejo mėgėjo bilietas tokiuose telkiniuose dažniausiai negalioja.
Svarbu paminėti, kad yra ir išimčių, kuomet žvejo bilieto nereikia. Nemokamai žvejoti gali:
- Vaikai iki 16 metų.
- Asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
- Neįgalieji (pateikus pažymėjimą).
Šios lengvatos galioja tik valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kur nevykdoma limituota žvejyba. Limituotos žvejybos telkiniuose ar privačiuose/išnuomotuose vandenyse leidimo gali reikėti visiems, nebent taisyklės numato kitaip.
Žvejo bilietus ir korteles patogiausia įsigyti elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) arba fizinėse prekybos vietose (pvz., „Perlo” terminaluose, kai kuriose žvejybos reikmenų parduotuvėse).
Leidžiami Žvejybos Įrankiai ir Būdai
Mėgėjų žvejybos taisyklės griežtai apibrėžia, kokius įrankius ir būdus galima naudoti. Svarbiausi apribojimai:
- Meškerių skaičius: Vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjiškus žvejybos įrankius (pvz., meškeres). Bendras kabliukų skaičius ant visų naudojamų įrankių negali viršyti 6 vienetų. Žvejojant iš valties leidžiama naudoti tiek pat įrankių. Išimtis – žvejyba nuo ledo, kuomet bendras kabliukų skaičius gali siekti 12, jei naudojamos avižėlės.
- Kabliukai: Galima naudoti vienšakius, dvišakius ar trišakius kabliukus. Žvejojant gyva žuvele kaip masalu, leidžiama naudoti ne daugiau kaip du trišakius kabliukus. Dirbtiniam masalui leidžiama turėti ne daugiau kaip tris trišakius kabliukus.
- Masalai: Leidžiama naudoti įvairius natūralius (sliekai, lervos, augaliniai masalai) ir dirbtinius masalus (blizgės, vobleriai, guminukai). Yra apribojimų dėl gyvos žuvelės naudojimo – negalima naudoti tų rūšių žuvų mailiaus, kurias tuo metu draudžiama gaudyti arba kurioms nustatytas minimalus leidžiamas dydis.
- Specializuoti būdai: Povandeninė žvejyba leidžiama tik tam specialiai skirtuose vandens telkiniuose ir tik turint žvejo mėgėjo bilietą bei laikantis papildomų reikalavimų (pvz., draudžiama naudoti akvalangus, žvejoti tamsiu paros metu). Vėžiauti galima tik tam tikru laikotarpiu (paprastai vasarą) ir tik specialiais įrankiais (bučiukais, samtukais).
- Draudžiami būdai: Griežtai draudžiama žvejoti naudojant elektros srovę, sprogstamąsias ar nuodingąsias medžiagas, duriamuosius įrankius (pvz., žeberklus, išskyrus povandeninę žvejybą), tinklinius traukiamuosius ar statomuosius įrankius (išskyrus vėžiavimui skirtus bučiukus ar specialius leidimus turinčius žvejus verslininkus). Taip pat draudžiama užtverti daugiau nei pusę upės pločio, naudoti daugiau įrankių nei leidžiama.
Sugavimų Limita ir Dydžio Reikalavimai
Siekiant apsaugoti žuvų išteklius ir užtikrinti jų atsikūrimą, nustatyti ne tik leidžiamų sugauti žuvų kiekiai, bet ir minimalūs jų dydžiai. Žuvis matuojama nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
Svarbiausi dydžio apribojimai (gali nežymiai keistis, todėl verta pasitikslinti naujausiose taisyklėse):
- Lydeka: 50 cm
- Sterkas: 45 cm
- Šamas: 75 cm
- Margasis upėtakis: 30 cm (konkrečiuose telkiniuose gali būti didesnis limitas arba „pagavai-paleisk” principas)
- Kiršlys: 29 cm (dažnai galioja „pagavai-paleisk” principas)
- Lašiša: 65 cm
- Šlakys: 65 cm
- Vėgėlė: 45 cm (vidaus vandenyse), 40 cm (Kuršių mariose)
- Otas (Baltijos jūroje): 30 cm
- Menkė (Baltijos jūroje): 35 cm
Jei sugauta žuvis yra mažesnė nei nustatytas minimalus dydis, ją privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, stengiantis kuo mažiau sužaloti.
Sugavimo normos (vienam žvejui per vieną žvejybą):
- Lydekos: 3 vnt.
- Sterkai: 3 vnt.
- Šamai: 1 vnt.
- Lašišos ir šlakiai (turint kortelę): 1 vnt. per dieną, bet ne daugiau nei nurodyta kortelėje per visą jos galiojimo laiką.
- Margieji upėtakiai ir kiršliai: Dažnai taikomas „pagavai-paleisk” principas arba labai ribotas kiekis (pvz., 1 vnt.), priklausomai nuo telkinio.
- Vėgėlės: 5 vnt.
- Bendras kitų žuvų svoris: Paprastai iki 5 kg, išskyrus grundalus ir stintas Kuršių mariose ar Baltijos jūroje, kuriems gali būti taikomos didesnės normos arba jos visai netaikomos.
Svarbu atsiminti, kad sugavus maksimalų leidžiamą tam tikros rūšies žuvų kiekį ar pasiekus bendrą leistiną svorio normą, žvejybą privaloma baigti arba toliau žvejoti tik laikantis principo „pagavai-paleisk”. Limituotos žvejybos telkiniuose gali būti nustatytos kitokios, dažnai griežtesnės, normos.
Draudimų Laikotarpiai (Neršto Metas)
Vienas svarbiausių žuvų išteklių apsaugos elementų – draudimai žvejoti tam tikras rūšis jų neršto metu. Šie laikotarpiai nustatomi tam, kad žuvys galėtų netrukdomai daugintis.
Pagrindiniai draudimai Lietuvoje:
- Lydekas: Draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
- Sterkus: Draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. (Kuršių mariose terminas gali skirtis).
- Kiršlius: Draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
- Marguosius upėtakius: Draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
- Lašišas ir šlakius: Gaudymo sezonas paprastai trunka nuo sausio 1 d. iki spalio 15 d., tačiau konkrečios datos ir draudimai gali skirtis priklausomai nuo upės ir turimos kortelės. Neršto metu (ruduo) jų žvejyba yra griežtai draudžiama daugelyje upių.
- Vėgėles: Draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.
- Vėžius (plačiažnyplius ir siauražnyplius): Draudžiama gaudyti jų neršto ir kiauto keitimo metu (paprastai rudenį ir pavasarį). Leidžiamas gaudymo sezonas dažniausiai būna vasarą (birželio-liepos mėn., pasitikslinti kasmet).
Svarbu ne tik negaudyti draudžiamų rūšių žuvų nurodytu laiku, bet ir vengti žvejybos vietų, kur jos aktyviai neršia, net jei gaudomos kitos žuvys. Atsitiktinai sugavus žuvį draudžiamu laikotarpiu, ją būtina nedelsiant paleisti.
Specialios Taisyklės ir Saugomos Teritorijos
Be bendrųjų taisyklių, egzistuoja ir specifiniai reikalavimai tam tikrose teritorijose ar vandens telkiniuose:
- Saugomos teritorijos: Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose gali galioti papildomi apribojimai ar draudimai. Pavyzdžiui, kai kuriose rezervatų zonose žvejyba gali būti visiškai uždrausta, o parkuose – leidžiama tik tam tikrose vietose ar tik turint specialų parko leidimą.
- Kuršių marios ir Baltijos jūra: Šiuose telkiniuose taikomos specifinės taisyklės dėl leidžiamų įrankių (pvz., dugninių meškerių skaičius), minimalių žuvų dydžių (pvz., menkė, otas) ir sugavimo normų. Žvejybai Baltijos jūros priekrantėje dažnai reikalingas atskiras žvejo mėgėjo bilietas nei vidaus vandenims.
- Nemuno delta: Dėl ypatingos ekologinės svarbos ir žuvų migracijos kelių čia taip pat gali būti taikomi specifiniai apribojimai, ypač pavasarį ir rudenį.
- Lašišinės upės: Upėse, kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai (Neris, Vilnia, Žeimena, Šventoji, Minija ir kt.), galioja itin griežtos taisyklės: reikalingos specialios kortelės, dažnai ribojamas masalų tipas (pvz., draudžiami natūralūs masalai), nustatyti privalomi paleisti dydžiai („pagavai-paleisk”), privaloma žymėti paimamas žuvis.
- Žvejyba nuo ledo: Žiemos žvejybai taikomos tos pačios pagrindinės taisyklės dėl leidimų, normų ir dydžių, tačiau yra papildomų saugumo reikalavimų (pvz., draudžiama žvejoti arčiau nei 50 m nuo hidroelektrinių) ir specifikos dėl įrankių (leidžiama daugiau kabliukų su avižėlėmis).
- Naktinė žvejyba: Naktinė žvejyba (nuo saulės laidos iki patekėjimo) nėra draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., povandeninė žvejyba, žvejyba tam tikrose saugomose teritorijose ar lašišinėse upėse tam tikru metu).
Atsakomybė už Pažeidimus
Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę tikrinti žvejų dokumentus, sugautas žuvis, naudojamus įrankius. Nustačius pažeidimą, gresia:
- Bauda: Jos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo – nuo įspėjimo ar nedidelės baudos už žvejybą be bilieto iki kelių šimtų ar net tūkstančių eurų baudų už šiurkščius pažeidimus (draudžiami įrankiai, viršytos normos, žvejyba draudžiamu metu ar draudžiamoje vietoje).
- Įrankių ir laimikio konfiskavimas: Pareigūnai gali konfiskuoti žvejybos įrankius, kuriais padarytas pažeidimas, ir neteisėtai sugautas žuvis.
- Žalos gamtai atlyginimas: Už neteisėtai sugautas žuvis, ypač saugomas ar tam tikro dydžio, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Žalos įkainiai yra gerokai didesni nei rinkos kaina ir gali siekti šimtus eurų už vieną žuvį (pvz., lašišą, šamą, starkį).
Todėl nežinojimas ar taisyklių ignoravimas gali ne tik sugadinti žvejybos malonumą, bet ir brangiai kainuoti.
Atsakingos Žvejybos Principai
Taisyklės yra privalomas minimumas, tačiau tikras gamtos mylėtojas ir atsakingas žvejys dažnai vadovaujasi ir nerašytomis etikos normomis:
- Pagavai-paleisk: Vis labiau populiarėjantis principas, ypač gaudant plėšriąsias ar retesnes žuvis. Jei neketinate žuvies vartoti maistui, atsargiai ją paleiskite. Išmokite tinkamai elgtis su žuvimi – naudokite graibštą su tinkleliu be mazgų, stenkitės kuo greičiau atkabinti kabliuką (naudokite reples), nelaikykite žuvies ilgai iškeltos iš vandens, ypač karštą dieną, paleiskite ją švelniai.
- Tausokite mažas žuvis: Net jei žuvis pasiekė minimalų leistiną dydį, pagalvokite, ar verta ją imti. Didesnės žuvys yra vertingesnės reprodukcijai.
- Laikykitės tvarkos: Nepalikite šiukšlių prie vandens telkinių – susirinkite ne tik savo, bet ir rastas kitų paliktas šiukšles.
- Gerbkite kitus žvejus ir gamtą: Netriukšmaukite, nepalikinėkite automobilių neleistinose vietose, nežalokite pakrantės augalijos.
Pabaigai
Žvejyba Lietuvoje gali suteikti nepamirštamų akimirkų ir puikų laimikį, tačiau tik tada, kai elgiamės atsakingai ir laikomės nustatytų taisyklių. Jos sukurtos ne tam, kad apsunkintų žvejų gyvenimą, o tam, kad apsaugotų mūsų vandenų turtus ateities kartoms. Prieš kiekvieną žvejybą pasidomėkite galiojančiomis taisyklėmis, įsigykite reikiamus leidimus ir mėgaukitės šiuo nuostabiu pomėgiu nekenkdami gamtai. Linkime sėkmingos ir atsakingos žvejybos!