Lietuvos demografinė situacija, globalizacijos sparta ir vis didėjanti lietuvių diaspora pasaulyje nuolat kelia vieną iš opiausių politinių bei teisinių klausimų – dvigubos (arba daugybinės) pilietybės galimybes. 2026 metais dviguba pilietybė išlieka ne tik įstatymų leidėjų diskusijų objektu, bet ir tūkstančių užsienio lietuvių asmeninių išgyvenimų ašimi. Nors modernus pasaulis tampa vis atviresnis, Lietuvos Respublikos Konstitucija išlaiko griežtą poziciją pilietybės klausimu, formuodama unikalią teisinę realybę tiems, kurie nori išlaikyti oficialų ryšį su tėvyne, neprarasdami savo naujosios gyvenamosios valstybės paso.
Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime dabartinę teisinę bazę, 2024 metų referendumo atgarsius, Pilietybės įstatyme numatytas išimtis 2026 metais, pilietybės atkūrimo procedūras bei alternatyvas, kurios siūlomos užsienyje gyvenantiems tautiečiams.
Konstitucinis barjeras ir 2024 m. referendumo pamokos
Norint suprasti 2026 metų pilietybės politikos realijas, būtina atsigręžti į neseną istoriją. 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyko antrasis privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Šiuo referendumu buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, leidžiant Lietuvos piliečiams, įgijusiems euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių pilietybę, išsaugoti ir lietuvišką pasą.
Referendumo rezultatai buvo dviprasmiški ir sukėlė daug emocijų. Iš vienos pusės, visuomenės palaikymas buvo milžiniškas – net 74,19 proc. balsavusiųjų pasisakė „už“ Konstitucijos keitimą. Tačiau referendumas neįvyko dėl itin aukštos kartelės, taikomos pirmajam Konstitucijos skirsniui. Kad pakeitimas būtų priimtas, „už“ turėjo balsuoti absoliuti dauguma visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių – tai yra daugiau nei 1,19 milijono žmonių. Nors užsienio ir vietos lietuviai aktyviai mobilizavosi ir surinko per 927 tūkstančius teigiamų balsų, šio skaičiaus nepakako.
Ši situacija lėmė, kad 2025 ir 2026 metais Lietuvos teisinė sistema priversta veikti pagal senąsias, griežtas taisykles. Pagrindinė taisyklė išlieka nepakitusi: Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatyme numatytus retus išimtinius atvejus. Tai reiškia, kad asmuo, savanoriškai priėmęs kitos šalies (pavyzdžiui, JAV, Jungtinės Karalystės ar Norvegijos) pilietybę, automatiškai netenka Lietuvos pilietybės, nebent jis patenka į vieną iš siaurų išimčių kategorijų.
Kam leidžiama dviguba pilietybė 2026 metais? Pagrindinės išimtys
Nors bendroji taisyklė draudžia daugybinę pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnis numato baigtinį sąrašą išimčių. 2026 metais šios išimtys yra vienintelis teisėtas kelias turėti du pasus. Teisininkai ir Migracijos departamento specialistai pastebi, kad daugelis žmonių vis dar nežino, jog jie ar jų vaikai gali atitikti šiuos kriterijus.
1. Išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Viena iš dažniausiai taikomų išimčių yra skirta asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.), ir jų palikuonims (vaikams, anūkams, proanūkiams). Svarbu suprasti teisinę termino „išvyko“ reikšmę. Tai neapima asmenų, kurie po Antrojo pasaulinio karo liko gyventi tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Įstatymas numato, kad asmuo turėjo išvykti nuolat gyventi į kitą valstybę, esančią už buvusios SSRS ribų. Jei jūsų prosenelis, senelis ar tėvas emigravo į JAV, Pietų Ameriką, Australiją ar Vakarų Europą tarp 1918 ir 1990 metų, jūs turite teisę atkurti Lietuvos pilietybę neatsisakydami dabartinės.
2. Tremtiniai ir politiniai kaliniai
Asmenys, kurie buvo prievarta ištremti iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. dėl politinių, socialinių ar kilmės motyvų, bei visi jų palikuonys turi besąlygišką teisę į dvigubą pilietybę. Ši išimtis yra istorinio teisingumo atkūrimo dalis, leidžianti Sibiro ir kitų atšiaurių SSRS regionų tremtinių šeimoms sugrįžti į Lietuvos teisinę erdvę.
3. Vaikai, įgiję pilietybę gimdami
Tai itin aktuali išimtis jaunoms emigrantų šeimoms. Jei vaiko gimimo metu bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas automatiškai įgyja Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio šalyje jis gimė. Jei ta užsienio valstybė (pvz., Airija, JAV, Jungtinė Karalystė) vaikui gimimo momentu (arba vėliau, bet iki 18 metų amžiaus) taip pat suteikia savo pilietybę, toks vaikas dvigubą pilietybę gali išlaikyti visą gyvenimą. Jam nereikės rinktis vienos pilietybės sulaukus pilnametystės, kaip būdavo reikalaujama ankstesnėse įstatymo redakcijose.
4. Įvaikinimas ir santuoka
Lietuvos įstatymai numato lankstumą įvaikinimo atvejais. Jei Lietuvos piliečiai įvaikina užsienietį vaiką (iki 18 metų), jis įgyja Lietuvos pilietybę ir gali išlaikyti savo turimą. Analogiškai, jei Lietuvos pilietį vaiką įvaikina užsienio piliečiai, jis nepraranda Lietuvos pilietybės. Kalbant apie santuoką, dviguba pilietybė galima tik tuo itin retu atveju, kai sudarius santuoką su kitos valstybės piliečiu, ta užsienio valstybė pilietybę sutuoktiniui suteikia automatiškai (ipso facto), be jokio asmens prašymo.
5. Ypatingi nuopelnai ir išimties tvarka
Prezidentas turi diskrecijos teisę suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka užsienio valstybės piliečiui už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Tokie asmenys gali išlaikyti savo turimą pilietybę. Nuopelnais laikoma reikšminga veikla, kuria asmuo prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Griežtėjanti atsakomybė: baudos už nepranešimą apie įgytą kitą pilietybę
2026 metais ypatingas dėmesys skiriamas teisinės prievolės vykdymui. Pilietybės įstatymas įpareigoja kiekvieną Lietuvos pilietį, įgijusį kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius apie tai raštu pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos ambasadai užsienyje. Ši prievolė galioja absoliučiai visiems – net ir tiems, kurie pagal įstatymą turi teisę turėti dvigubą pilietybę (pavyzdžiui, tremtinių palikuonims).
Praktikoje vis dar gajus mitas, kad valstybė „nesužinos“ apie įgytą kitą pasą. Tačiau duomenų mainai tarp valstybių ir modernios informacinės sistemos daro šį procesą vis skaidresnį. Administracinių nusižengimų kodeksas už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą numato griežtas sankcijas – baudas nuo 300 iki 850 eurų. Be to, neteisėtai slepiant kitos šalies pilietybę ir toliau naudojantis Lietuvos pasu, gali kilti rimtų teisinių problemų kirtus sieną ar tvarkant turtinius reikalus.
Pilietybės atkūrimo procesas: nuo ko pradėti?
Matant augantį susidomėjimą – Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais pilietybę atkuriančių asmenų skaičius kasmet auga dešimtimis procentų – svarbu suprasti praktinę šio proceso pusę. Pilietybės atkūrimo procedūra yra kruopštus ir dokumentų reikalaujantis procesas.
- Archyviniai dokumentai: Pagrindinis uždavinys – įrodyti, kad asmuo ar jo protėviai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tam prireiks Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) arba Lietuvos valstybės istoriniame archyve (LVIA) saugomų dokumentų: senų tarpukario pasų, karinės tarnybos įrašų, turto aktų ar gimimo metrikų.
- Emigracijos fakto įrodymas: Norint išlaikyti dvigubą pilietybę, nepakanka įrodyti lietuvišką kilmę. Reikia įrodyti, kad protėvis išvyko iki 1990 m. kovo 11 d. Tam tinka laivų keleivių sąrašai, užsienio valstybių natūralizacijos dokumentai, Raudonojo Kryžiaus pažymos.
- Dokumentų legalizavimas: Visi užsienyje išduoti dokumentai (gimimo, santuokos liudijimai) turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, bei išversti į lietuvių kalbą sertifikuotų vertėjų.
- MIGRIS sistema: 2026 metais visas procesas vykdomas skaitmenizuotai. Prašymai teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Įkėlus skaitmenines dokumentų kopijas, vėliau privalu pateikti originalus.
Nors valstybės institucijos dirba efektyviai, dėl didelio prašymų kiekio ir detalaus archyvinių duomenų vertinimo, sprendimo priėmimas gali užtrukti nuo 4 iki 12 mėnesių, o sudėtingais atvejais – ir ilgiau.
Teismų praktika 2025–2026 metais: istoriniai niuansai
Teismų praktika pilietybės bylose tampa vis labiau niuansuota. Pastaraisiais metais Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo ne vieną rezonansinę bylą, susijusią su asmenimis, gimusiais emigracijoje tarpukariu. Pavyzdžiui, kyla ginčų dėl 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos taikymo, kurioje jau tada buvo įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas. Buvo atvejų, kai Migracijos departamentas atsisakė atkurti pilietybę Pietų Afrikos Respublikoje ar JAV gimusiems litvakų palikuonims, motyvuodamas, kad jų tėvams priėmus užsienio pilietybę dar prieš 1940 m., patys vaikai Lietuvos pilietybės neįgijo.
Vis dėlto teismai formuojasi palankią praktiką pareiškėjams, nurodydami, kad pilietybės netekimas tarpukariu negalėjo įvykti savaime be oficialaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar kito pareigūno sprendimo. Jei archyvuose nėra oficialaus akto apie pilietybės atėmimą, laikoma, kad asmuo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. išlaikė. Tai atveria duris tūkstančiams palikuonių sėkmingai užbaigti atkūrimo procesą.
Alternatyvų paieškos: „Lietuvio korta“ (Diasporos pasas)
Po to, kai 2024 m. referendumas nepasiekė reikiamos balsų daugumos, Seime ir diasporos organizacijose 2025–2026 metais aktyviai diskutuojama apie alternatyvas. Viena ryškiausių iniciatyvų – „Lietuvio kortos“ arba vadinamojo Diasporos paso įteisinimas.
Kas tai yra? Tai specialus statusas, kuris būtų suteikiamas lietuvių kilmės asmenims, praradusiems Lietuvos pilietybę dėl to, kad priėmė kitos valstybės pilietybę. Nors šis dokumentas nesuteiktų balsavimo teisės politiniuose rinkimuose ar galimybės laisvai judėti Šengeno erdvėje lygiavertėmis ES piliečiui sąlygomis, jis užtikrintų svarbiausius emocinius ir praktinius ryšius su tėvyne.
Planuojama, kad „Lietuvio korta“ suteiktų teisę:
- Supaprastinta tvarka atvykti ir neribotą laiką gyventi bei dirbti Lietuvoje.
- Gauti valstybės teikiamas švietimo lengvatas (studijuoti Lietuvos universitetuose valstybės finansuojamose vietose).
- Naudotis tam tikromis socialinėmis ir sveikatos apsaugos paslaugomis.
- Palengvintai užsiimti verslu ir investuoti Lietuvoje.
Nors šis dokumentas nepakeičia tikrosios pilietybės, daugeliui užsienio lietuvių tai taptų kompromisiniu variantu, leidžiančiu išlaikyti pagarbų santykį su Lietuvos valstybe nepažeidžiant Konstitucijos ribojimų.
Kodėl Lietuvos pilietybė tokia geidžiama?
Statistika rodo, kad norinčiųjų atkurti Lietuvos pilietybę skaičius nemažėja. To priežastys yra tiek emocinės, tiek labai pragmatiškos. Pirmiausia, Lietuvos pasas reiškia pilnavertę Europos Sąjungos pilietybę. Tai atveria teisę laisvai gyventi, dirbti ir mokytis visose 27 ES valstybėse narėse bei EEE šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje) be jokių vizų ar darbo leidimų.
Antra, Lietuvos pasas yra vienas galingiausių pasaulyje kelionių dokumentų, leidžiantis be vizos keliauti į daugiau nei 180 pasaulio šalių, įskaitant JAV (pagal ESTA programą), Kanadą, Japoniją, Australiją ir Naująją Zelandiją. Pietų Amerikos šalyse (Brazilijoje, Argentinoje) ar Pietų Afrikoje gyvenantiems lietuvių palikuonims šis pasas yra neįkainojamas įrankis, garantuojantis asmeninį ir ekonominį saugumą.
Galiausiai, geopolitiniai neramumai Europoje, ypač besitęsiantis karas Ukrainoje, skatina žmones ieškoti „plano B“. Pilietybės atkūrimas tampa būdu užtikrinti saugų prieglobstį sau ir savo vaikams Europos Sąjungos valstybėje.
Dažniausi mitai apie pilietybės atkūrimą
Konsultuojant užsienio lietuvius 2026 metais, teisininkai vis dar susiduria su giliai įsišaknijusiais mitais:
- „Mano senelis buvo lietuvis, todėl aš automatiškai esu pilietis.“ Kilmė nesuteikia pilietybės automatiškai. Pilietybė turi būti formaliai atkurta pateikus prašymą Migracijos departamentui, o procesas reikalauja svarių įrodymų.
- „Galiu tiesiog nuslėpti antrąjį pasą.“ Kaip jau minėta anksčiau, tai yra neteisėta, užtraukia finansines baudas ir gali lemti baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą arba melagingos informacijos pateikimą valstybės institucijoms.
- „Dokumentų neįmanoma rasti, nes archyvai sudegė per karą.“ Nors dalis dokumentų išties dingo, Lietuvos valstybės archyvai yra vieni geriausiai išsilaikiusių Rytų Europoje. Skaitmenizavus didžiąją dalį fondų, net ir menkiausi įrašai (pavyzdžiui, žemės mokesčių knygos, parapijų metrikos) gali būti pakankamas įrodymas teisinei procedūrai pradėti.
Ateities perspektyvos ir reziumė
2026 metai Lietuvos dvigubos pilietybės politikoje yra stabilizacijos, bet kartu ir paieškų metas. Supratus, kad Konstitucijos keitimas per referendumą yra sunkiai įgyvendinamas iššūkis dėl itin aukštos balsų kartelės, dėmesys pereina prie Pilietybės įstatymo išimčių taikymo plėtimo teismų praktikoje ir alternatyvių ryšio išlaikymo būdų („Lietuvio korta“) kūrimo.
Tiems, kurie šiandien svarsto galimybę atkurti Lietuvos pilietybę, svarbiausia rekomendacija – neatidėlioti. Teisinė bazė, nors ir reikli, vis dar palanki tiems, kurie atitinka emigracijos iki 1990 m. kovo 11 d. kriterijus. Profesionalus darbas su genealogais ieškant archyvinių dokumentų, tikslus teisinių reikalavimų išmanymas ir kantrybė yra raktas į sėkmingą Lietuvos – ir Europos Sąjungos – paso gavimą. Dviguba pilietybė 2026 metais išlieka privilegija, reikalaujančia pastangų, bet suteikianti neįkainojamų galimybių.