Finansiniai sunkumai yra viena labiausiai stresą keliančių gyvenimo situacijų. Kai skolos auga greičiau nei gaunamos pajamos, palūkanos kaupiasi nenumaldomu greičiu, o kreditorių skambučiai bei antstolių laiškai tampa slegiančia kasdienybe, daugelis žmonių jaučiasi atsidūrę visiškoje aklavietėje. Tačiau svarbu suprasti, kad net ir iš pažiūros beviltiškos finansinės situacijos turi sprendimo būdus. Lietuvos Respublikos įstatymai numato civilizuotą, teisiškai reglamentuotą išeitį – fizinių asmenų bankrotą.
Fizinio asmens bankrotas anaiptol nėra bausmė ar gėdos antspaudas, kaip kartais klaidingai manoma visuomenėje. Tai yra valstybės suteikiama galimybė sąžiningiems, tačiau į sunkią finansinę padėtį patekusiems piliečiams grįžti į visavertį gyvenimą, atkurti savo mokumą ir, praėjus nustatytam procesui, atsikratyti nepakeliamos skolų naštos. Visgi, šis procesas nėra prieinamas visiems norintiems tiesiog išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo. Įstatymas numato aiškius filtrus ir reikalavimus.
Šiame straipsnyje detaliai ir suprantamai aptarsime, kokios yra pagrindinės fizinių asmenų bankroto sąlygos, kokius reikalavimus būtina atitikti, kokios skolos negali būti nurašomos ir kaip žingsnis po žingsnio atrodo pasiruošimas šiam svarbiam gyvenimo etapui.
Kas iš tiesų yra asmeninis bankrotas?
Teisine prasme, fizinių asmenų bankrotas – tai teismo tvarka vykdomas procesas, kurio tikslas yra atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ar kito individualia veikla besiverčiančio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą ir paties skolininko interesų apsaugą. Skirtingai nei įmonių bankroto atveju, kur pagrindinis tikslas dažnai yra likviduoti verslą ir išparduoti turtą, fizinio asmens bankroto filosofija orientuota į reabilitaciją – žmogaus sugrąžinimą į aktyvią ekonomiką.
Procesas prasideda nuo kreipimosi į teismą ir baigiasi teismo sprendimu baigti bankroto bylą bei nurašyti likusias nepadengtas skolas. Tačiau tarp šių dviejų taškų yra kelerių metų laikotarpis, per kurį asmuo privalo gyventi pagal griežtą, teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Tai reiškia, kad asmuo negali tiesiog paskelbti bankroto ir kitą dieną prabusti be skolų – jis turi įdėti maksimalias pastangas, kad dalis skolų būtų grąžinta, o jo išlaidos būtų griežtai kontroliuojamos.
Pagrindinės fizinių asmenų bankroto sąlygos
Kad teismas priimtų pareiškimą ir iškeltų fizinio asmens bankroto bylą, asmuo privalo atitikti dvi esmines įstatyme numatytas sąlygas. Šios sąlygos veikia kaip saugikliai, neleidžiantys piktnaudžiauti sistema. Panagrinėkime jas detaliau.
1. Nemokumo riba: Kada skolos tampa per didelės?
Pirma ir pati objektyviausia sąlyga yra susijusi su asmens pradelstų įsipareigojimų dydžiu. Pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymą, asmuo laikomas nemokiu ir gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tik tada, kai jo pradelsti įsipareigojimai (skolos, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję) viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).
Šis dydis nėra statinis – jis kinta kaskart, kai valstybėje padidinama minimali mėnesinė alga. Pavyzdžiui, jei MMA yra nustatyta ties 924 eurų riba, minimali pradelstų skolų suma, leidžianti kreiptis dėl bankroto, būtų 23 100 eurų (25 x 924 Eur). Svarbu atkreipti dėmesį, kad į šią sumą įskaičiuojamos ne tik pagrindinės skolos bankams ar greitųjų kreditų bendrovėms, bet ir nesumokėti mokesčiai valstybei (VMI, Sodra), skolos už komunalines paslaugas, telekomunikacijų paslaugas, fiziniams asmenims negrąžintos paskolos, taip pat susikaupę delspinigiai ir baudos.
Tačiau neužtenka vien tik turėti didelių skolų. Teismas taip pat vertina asmens gaunamas pajamas ir turimą turtą. Jei asmuo turi pradelstų skolų už 30 000 eurų, bet per mėnesį uždirba 5 000 eurų ir valdo brangų nekilnojamąjį turtą, kurį pardavus būtų galima nesunkiai padengti įsipareigojimus, teismas tokio asmens nelaikys nemokiu. Nemokumas konstatuojamas tada, kai asmuo objektyviai nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų iš turimo turto ar gaunamų pajamų protingu laikotarpiu.
2. Asmens sąžiningumas – kritinis faktorius
Antroji, subjektyvesnė, bet teismų praktikoje kur kas dažniau analizuojama sąlyga yra asmens sąžiningumas. Tai yra absoliutus pamatas fizinio asmens bankroto procese. Įstatymas aiškiai nurodo, kad bankrotas skirtas tik sąžiningiems skolininkams. Jei asmuo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų, teismas atsisakys iškelti bankroto bylą, o jei nesąžiningumas paaiškės jau iškėlus bylą – ji bus nutraukta, nepaliekant galimybės nurašyti skolų.
Ką teismai laiko nesąžiningumu? Praktikoje tai apima labai platų veiksmų spektrą. Pirmiausia, tai tyčinis turto slėpimas arba perleidimas. Pavyzdžiui, asmuo, suprasdamas, kad greitai nebegalės grąžinti paskolų, padovanoja savo butą ar automobilį artimiems giminaičiams. Toks veiksmas akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus ir yra traktuojamas kaip grubus nesąžiningumas.
Kitas dažnas nesąžiningumo pavyzdys – neatsakingas ir beatodairiškas skolinimasis. Jei asmuo, jau turėdamas daug skolų ir mažas pajamas, toliau ėmė greituosius kreditus prabangos prekėms, kelionėms ar net lošimams, žinodamas, kad neturės iš ko jų grąžinti, teismas tai įvertins neigiamai. Taip pat nesąžiningu laikomas kredito įstaigų klaidinimas pateikiant suklastotas pažymas apie pajamas siekiant gauti paskolą.
Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad paprastas neatsargumas ar finansinio raštingumo stoka ne visada prilyginama nesąžiningumui. Jei žmogus ėmė paskolas tikėdamasis jas grąžinti, turėjo stabilų darbą, bet vėliau jį prarado, susirgo ar susidūrė su nenumatytomis šeiminėmis aplinkybėmis, jo nemokumas bus pripažintas atsiradusiu dėl objektyvių priežasčių. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į žmogaus išsilavinimą, patirtį ir veiksmų motyvus skolinimosi metu.
Kokios skolos nėra nurašomos po bankroto?
Vienas didžiausių mitų, susijusių su fizinių asmenų bankrotu, yra įsitikinimas, jog po teismo sprendimo išnyksta absoliučiai visos skolos. Deja, taip nėra. Įstatymų leidėjas, gindamas viešąjį interesą ir pažeidžiamiausių visuomenės narių teises, nustatė aiškias išimtis, kuomet skolos lieka net ir sėkmingai baigus bankroto procesą.
- Alimentai ir vaiko išlaikymas: Skolos, atsiradusios dėl pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, niekada nėra nurašomos. Tai prioritetinis įsipareigojimas, kurį asmuo privalės vykdyti ir po bankroto.
- Žala, padaryta nusikalstama veika: Jei asmuo buvo nuteistas už nusikaltimą ir teismas priteisė atlyginti nukentėjusiajam turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalojus žmogų ar įvykdžius vagystę), ši skola liks visam gyvenimui, kol nebus pilnai padengta.
- Baudos valstybei: Administracinės baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos už mokestinius nusižengimus ar kitas administracines nuobaudas nėra nurašomos ir po bankroto bylos baigimo turės būti sumokėtos valstybei.
- Žala dėl suluošinimo ar gyvybės atėmimo: Skolos asmenims, kuriems priteistas atlyginimas už jų sveikatos sužalojimą arba maitintojo gyvybės atėmimą, išlieka ir turi būti tenkinamos.
Pasirengimas bankroto procesui: Nuo ko pradėti?
Nusprendus siekti fizinio asmens bankroto, negalima tiesiog nueiti į teismą ir paduoti laisvos formos prašymą. Tai sudėtingas, kruopštumo ir tikslumo reikalaujantis procesas, prasidantis dar gerokai prieš peržengiant teismo slenkstį.
Kreditorių informavimas
Pirmasis oficialus ir įstatymo reikalaujamas žingsnis yra visų kreditorių raštiškas informavimas. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pareiškimo padavimo teismui, skolininkas privalo išsiųsti registruotus laiškus visiems asmenims ir įmonėms, kuriems jis yra skolingas. Šiame pranešime turi būti aiškiai nurodyta asmens ketinimas kelti bankroto bylą.
Šio reikalavimo tikslas – suteikti kreditoriams paskutinę galimybę susitarti su skolininku taikiai, pavyzdžiui, restruktūrizuojant skolą, atidedant mokėjimo terminus ar sumažinant palūkanas. Jei per šį mėnesį kompromiso nerandama arba kreditoriai į pranešimą nereaguoja, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Būtina išsaugoti pašto kvitus, nes jie teismui bus pateikiami kaip įrodymas, jog procedūros buvo laikytasi.
Pareiškimo teismui rengimas
Pasibaigus įspėjimo terminui, ruošiamas detalus pareiškimas apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą. Tai nėra vieno puslapio dokumentas. Pareiškime turi būti išsamiai ir chronologiškai aprašyta, kaip asmuo tapo nemokus, kokios priežastys (ligos, darbo netekimas, verslo nesėkmė) lėmė finansinį krachą. Ši dalis yra kritinė vertinant asmens sąžiningumą.
Kartu su pareiškimu teismui teikiamas didelis paketas dokumentų: pažymos iš Registrų centro apie turimą ar per pastaruosius kelerius metus turėtą ir perleistą turtą, bankų sąskaitų išrašai, VMI ir Sodros pažymos, darbo sutartys, teismų ar antstolių dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimus. Taip pat teikiama detali informacija apie visus kreditorius (jų pavadinimai, adresai, tikslios skolų sumos). Dažnai šiame etape pasitelkiami teisininkai ar bankroto administratoriai, kurie padeda surinkti visą reikiamą informaciją ir užtikrina, kad teismui pateiktas vaizdas būtų aiškus ir teisiškai argumentuotas.
Mokumo atkūrimo planas: Kaip atrodys jūsų gyvenimas?
Jei teismas įvertina, kad asmuo yra nemokus ir sąžiningas, priimama nutartis iškelti bankroto bylą. Tuomet prasideda svarbiausias etapas – mokumo atkūrimo plano rengimas ir vykdymas. Pagal standartinę praktiką, šis planas sudaromas 3 metams (išimtiniais atvejais jis gali būti trumpesnis).
Planas – tai išsamus biudžeto projektas, kuriame numatoma, koks turtas bus parduotas, kokios pajamos bus gaunamos ir kaip jos bus paskirstytos. Visą šį laikotarpį asmens gyvenimas bus griežtai struktūruotas. Teismas nustato mėnesinę sumą, vadinamąsias būtinas išlaidas, kuri paliekama skolininkui pragyventi. Ši suma skirta būsto nuomai ar išlaikymui, maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui, sveikatos priežiūrai ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
Visos asmens pajamos, kurios viršija teismo patvirtintą būtinųjų išlaidų sumą, yra nukreipiamos į specialią bankroto administratoriaus atidarytą sąskaitą ir skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankroto administravimo išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo trejus metus neturės finansinės prabangos – jis negalės išlaidauti brangioms atostogoms, kaupti santaupų ar pirkti nebūtinų prabangos prekių.
Be to, mokumo atkūrimo plane numatomas ir asmens turto realizavimas. Jei skolininkas turi turto, kuris nėra būtinas jo ir jo šeimos minimaliems poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, antras automobilis, žemės sklypas, sodyba), šis turtas bankroto administratoriaus bus parduotas, o gautos lėšos atiteks kreditoriams. Vienintelis turtas, kurio stengiamasi neparduoti, yra vienintelis asmens gyvenamasis būstas, tačiau ir čia yra niuansų – jei būstas neproporcingai didelis ir brangus, jį gali tekti parduoti, nupenkat mažesnį.
Bankroto administratoriaus vaidmuo
Fizinio asmens bankrotas neįsivaizduojamas be bankroto administratoriaus. Tai teismo paskirtas profesionalas, kuris atlieka tarpininko ir prižiūrėtojo funkcijas tarp skolininko, kreditorių ir teismo. Jo vaidmuo prasideda vos iškėlus bylą ir tęsiasi iki pat pabaigos.
Administratorius nėra skolininko asmeninis advokatas – jis privalo ginti visų pusių interesus. Jis perima asmens turto valdymą, tikrina visus finansinius dokumentus, organizuoja kreditorių susirinkimus, parduoda turtą ir paskirsto gautas lėšas kreditoriams. Taip pat administratorius nuolat stebi, ar skolininkas laikosi teismo patvirtinto plano, ar deda pastangas dirbti ir gauti pajamų.
Už savo darbą bankroto administratorius gauna atlygį, kuris išmokamas iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų arba parduoto turto. Būtent todėl asmuo privalo turėti bent minimalų pajamų šaltinį, nes priešingu atveju bankroto procedūra gali tapti neįgyvendinama dėl lėšų trūkumo administratoriaus darbui apmokėti.
Fizinio asmens bankroto pasekmės ir mitai
Visuomenėje sklando daugybė mitų apie gyvenimą po bankroto. Dažnai manoma, kad bankrutavusiam žmogui visam gyvenimui užkertamas kelias gauti banko kortelę, įsidarbinti ar keliauti. Tai netiesa.
Bankroto metu asmuo gali dirbti, sudaryti darbo sutartis ir gauti atlyginimą. Jis taip pat nėra ribojamas išvykti į užsienį, tačiau apie keliones, ypač jei jos susijusios su išlaidomis ar ilgesniu išvykimu (pavyzdžiui, darbu užsienyje), privalu informuoti bankroto administratorių, kadangi tai tiesiogiai veikia pajamų ir išlaidų balansą. Keliauti ieškant geriau apmokamo darbo netgi skatinama, nes tai padidina galimybes grąžinti daugiau skolų kreditoriams.
Viena iš realių ir ilgalaikių pasekmių yra poveikis asmens kredito istorijai. Informacija apie asmens bankrotą įrašoma į tokias sistemas kaip „Creditinfo” ir saugoma dešimt metų po bankroto bylos baigimo. Tai reiškia, kad ilgą laiką po bankroto gauti naują paskolą būstui įsigyti ar vartojimo kreditą bus itin sudėtinga, o neretai – ir neįmanoma. Bankai tokį klientą vertina kaip aukštos rizikos subjektą. Tačiau turint omenyje, kad į bankrotą kreipiasi žmonės, kurie ir taip nebegali aptarnauti esamų skolų, ši pasekmė tėra natūralus ir neišvengiamas finansinės higienos etapas.
Ar bankrotas reiškia finansinę pabaigą?
Nepaisant griežtų apribojimų ir trejus metus trunkančio finansinio „pasninko”, fizinio asmens bankrotas daugeliui žmonių tampa ne pabaiga, o nauja pradžia. Sėkmingai įvykdžius mokumo atkūrimo planą, teismas priima sprendimą nurašyti likusias nepadengtas skolas (išskyrus tas, kurios nurašomos negali būti, kaip minėta anksčiau).
Žmogus atleidžiamas nuo skambučių iš skolų išieškojimo agentūrų, sustabdomi antstolių veiksmai ir areštai, nustojamos skaičiuoti palūkanos bei delspinigiai. Tai suteikia didžiulį psichologinį palengvėjimą ir leidžia pradėti kurti savo gyvenimą bei finansus nuo tuščio lapo. Svarbiausia – pasimokyti iš praeities klaidų, įvertinti savo galimybes ir ateityje asmeninius finansus valdyti atsakingai, su asmeniniu biudžetu ir ilgalaikiu planavimu.