Prekių įsigijimas iš trečiųjų šalių (tokių kaip JAV, Kinija, Jungtinė Karalystė ar Japonija) jau tapo kasdienybe. Tačiau kartu su patraukliomis kainomis ar unikaliu asortimentu ateina ir prievolė, kuri daugeliui pirkėjų vis dar kelia nemenką stresą – tai prekių deklaravimas muitinėje. Nuo tada, kai Europos Sąjungoje buvo panaikinta PVM lengvata mažos vertės siuntoms, deklaruoti tenka praktiškai kiekvieną pirkinį, atkeliaujantį už ES ribų.
Šio proceso tikslas – užtikrinti, kad valstybė gautų jai priklausančius mokesčius (PVM ir, jei taikoma, muitą), o į šalį nepatektų draudžiami ar nesaugūs produktai. Nors iš pirmo žvilgsnio muitinės sistemos ir reikalaujami kodai gali atrodyti kaip sudėtingas labirintas, perpratus pagrindinius principus, savarankiškas deklaracijos pildymas tampa visiškai įveikiama užduotimi. Šiame straipsnyje pateikiame aiškų, praktišką pavyzdį ir žingsnių seką, kaip teisingai deklaruoti siuntą.
Kada muitinės deklaracija yra privaloma ir ko jai reikia?
Muitinės deklaraciją pildyti būtina visoms prekėms, kurios yra įvežamos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš ne ES šalių. Tai galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Priklausomai nuo siuntos vertės, skiriasi taikomi mokesčiai:
- Siuntos iki 150 eurų: apmokestinamos importo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris Lietuvoje standartiniu atveju siekia 21 proc. Muitas tokioms siuntoms netaikomas.
- Siuntos, kurių vertė viršija 150 eurų: apmokestinamos ir importo PVM, ir muitu. Muito tarifas priklauso nuo konkrečios prekės kategorijos (TARIC kodo) ir gali svyruoti nuo 0 iki kelių dešimčių procentų.
Prieš pradedant pildyti deklaraciją Lietuvos muitinės portale (dažniausiai naudojama išmanioji muitinės deklaracijų apdorojimo sistema arba supaprastinta vartotojo sąsaja privatiems asmenims i.Muitas), būtina pasiruošti šiuos dokumentus ir duomenis:
- Prekės įsigijimo dokumentą: tai gali būti komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice), užsakymo patvirtinimas iš el. parduotuvės arba „PayPal“, banko išrašas, įrodantis sumokėtą sumą.
- Siuntos gabenimo dokumentą: sekimo numerį (Tracking number) ir transporto įmonės (Lietuvos pašto, DHL, FedEx, UPS ir kt.) suteiktą siuntos deklaravimo numerį arba pranešimą apie gautą siuntą.
- Prekės aprašymą ir vertę: tikslų supratimą, kas yra siuntoje, iš ko daiktas pagamintas ir kam jis skirtas.
Pagrindinės muitinės deklaracijos sąvokos, kurias būtina žinoti
Kad pildymo pavyzdys būtų suprantamas, pirmiausia aptarkime kelis terminus, su kuriais susidursite kiekviename žingsnyje. Teisingas šių duomenų suvedimas lemia, ar deklaracija bus patvirtinta sėkmingai, ar ją atmes muitinės pareigūnas.
TARIC (prekės) kodas
Tai dešimties ženklų skaitmeninis kodas, pagal kurį muitinės sistema atpažįsta prekę ir pritaiko jai atitinkamus mokesčių tarifus bei apribojimus. Pavyzdžiui, medvilniniai marškinėliai, išmanusis telefonas ir maisto papildai turės visiškai skirtingus kodus. Teisingą kodą galima rasti Lietuvos muitinės TARIC valdymo sistemoje, tačiau pildant supaprastintą deklaraciją privatiems asmenims, sistema dažnai leidžia pasirinkti prekių kategoriją pagal aiškius žodinius aprašymus.
Muitinės vertė
Daugelis daro klaidą manydami, kad mokesčiai skaičiuojami tik nuo daikto kainos. Muitinės vertę sudaro prekės kaina, gabenimo (siuntimo) išlaidos ir draudimas (jei siunta buvo drausta) iki ES sienos peržengimo vietos. Jei sąskaitoje nurodyta, kad siuntimas nemokamas, muitinės verte bus laikoma tik prekės kaina.
Incoterms sąlygos
Tai tarptautinės prekybos taisyklės, nurodančios, kas atsakingas už transportavimą ir mokesčius. Perkant el. parduotuvėse dažniausiai susidursite su dviem sąlygomis: DAP (Delivered At Place) – kai pirkėjas pats privalo susimokėti importo mokesčius savo šalyje, ir DDP (Delivered Duty Paid) – kai mokesčius pardavimo metu jau išskaičiavo pardavėjas (pavyzdžiui, per IOSS sistemą).
Muitinės deklaracijos pildymo pavyzdys: Žingsnis po žingsnio
Įsivaizduokime realią situaciją: fizinis asmuo iš JAV el. parduotuvės įsigijo odinę rankinę, kurios kaina – 120 JAV dolerių, o siuntimo išlaidos siekė 30 JAV dolerių. Bendras užsakymas – 150 USD. Kadangi bendra suma neviršija 150 eurų ribos (atsižvelgiant į valiutų kursą), bus pildoma supaprastinta H7 tipo deklaracija (skirta mažos vertės siuntoms).
Štai kaip atrodo pildymo eiga Lietuvos muitinės portale:
1 žingsnis: Prisijungimas ir naujos deklaracijos kūrimas
Vartotojas prisijungia prie „i.Muitas“ sistemos per Elektroninius valdymo vartus (naudodamasis m. parašu, Smart-ID ar bankininkyste). Patekus į asmeninę paskyrą, pasirenkama paslauga „Siuntų deklaravimo sistema privatiems asmenims“. Spaudžiamas mygtukas „Kurti naują deklaraciją“.
2 žingsnis: Siuntos bendrųjų duomenų įvedimas
Šioje skiltyje sistema reikalauja nurodyti pagrindinius identifikatorius, kuriuos gavote iš vežėjo:
- Vežėjo pavadinimas: pvz., AB „Lietuvos paštas“ arba „DHL Lietuva“.
- Siuntos sekimo numeris (Tracking ID): įrašomas unikalus numeris (pvz., RE123456789US).
- Laikinojo saugojimo deklaracijos numeris: jį pranešime pateikia vežėjas. Tai kodas, rodantis, kad siunta jau yra atvykusi į sandėlį ir laukia įforminimo.
3 žingsnis: Siuntėjo ir gavėjo duomenys
Kadangi esate prisijungę per Elektroninius valdymo vartus, jūsų (gavėjo) duomenys – vardas, pavardė, adresas ir asmens kodas – sistemoje dažniausiai užsipildo automatiškai. Jei reikalinga, suvedamas EORI kodas (privatiems asmenims, siunčiantiems asmeniniam naudojimui, jis dažniausiai nėra privalomas, jei pildoma supaprastinta forma).
Skiltyje „Siuntėjas“ tiksliai perrašomi duomenys iš sąskaitos-faktūros: įmonės pavadinimas (arba asmens vardas), adresas ir šalis (šiuo atveju – Jungtinės Amerikos Valstijos).
4 žingsnis: Prekės aprašymas ir TARIC kodo parinkimas
Tai pati atsakingiausia dalis. Sistemoje spaudžiama „Pridėti prekių poziciją“. Mūsų pavyzdyje deklaruojama odinė rankinė:
- Prekės aprašymas: įrašoma „Moteriška odinė rankinė“ (geriausia rašyti lietuviškai, aiškiai, vengiant bendrinių žodžių, tokių kaip „dovana“ ar „daiktas“).
- Klasifikavimas: sistema privatiems asmenims siūlo medžio struktūros katalogą. Pasirenkama: Tekstilė ir drabužiai -> Kelioniniai reikmenys, rankinės -> Rankinės iš natūralios odos. Sistema automatiškai priskiria reikiamą TARIC kodą (pvz., 4202 21 00 00).
5 žingsnis: Vertės ir mokesčių apskaičiavimas
Laukelyje „Prekės kaina“ įrašoma suma, nurodyta sąskaitoje. Kadangi pirkome doleriais, pasirenkama valiuta USD. Sistema pati automatiškai pritaiko tą dieną galiojantį oficialų Lietuvos banko nustatytą muitinės valiutos kursą ir perskaičiuoja sumą į eurus.
Askiroje eilutėje įrašomos siuntimo išlaidos (30 USD). Jei siuntimas buvo įskaičiuotas į prekės kainą, pažymima varnele „Siuntimo išlaidos įskaičiuotos“.
| Pozicija | Suma (USD) | Suma (EUR, pavyzdinis kursas 1.10) | Mokesčio tarifas | Mokėtina suma (EUR) |
|---|---|---|---|---|
| Prekės vertė | 120.00 USD | 109.09 EUR | Muitas 0% (iki 150 EUR) | 0.00 EUR |
| Siuntimo išlaidos | 30.00 USD | 27.27 EUR | – | – |
| Muitinės vertė (bazė) | 150.00 USD | 136.36 EUR | Importo PVM 21% | 28.64 EUR |
6 žingsnis: Dokumentų prisegimas ir pateikimas
Kad muitinės pareigūnas įsitikintų duomenų teisingumu, prie deklaracijos būtina prisegti patvirtinančius failus. Mūsų pavyzdyje įkeliama PDF formatu išsaugota el. parduotuvės sąskaita bei banko pavedimo arba „PayPal“ išrašas, kuriame matyti nurašyta 150 USD suma.
Atlikus patikrinimą (sistema pati parodo, jei liko neužpildytų privalomų laukų), spaudžiama „Pateikti deklaraciją“. Sumokami apskaičiuoti mokesčiai (šiuo atveju 28,64 EUR) tiesiogiai per sistemą arba el. bankininkystę. Muitinei įforminus deklaraciją, informacija perduodama vežėjui, ir siunta atiduodama pristatymui.
Dažniausiai daromos klaidos: kaip jų išvengti?
Net ir turint pildymo pavyzdį, lengva pasiklysti specifiniuose reikalavimuose. Štai kelios kritinės klaidos, kurias dažnai daro pradedantieji:
1. Siuntimo išlaidų nuslėpimas arba neįtraukimas. Jei sąskaitoje nurodyta prekė už 50 eurų ir siuntimas už 20 eurų, PVM turi būti skaičiuojamas nuo 70 eurų. Bandymas nuslėpti siuntimo išlaidas, kai jos aiškiai matomos ant pakuotės ar vežėjo dokumentuose, laikomas pažeidimu. Muitinė gali pareikalauti patikslinti deklaraciją, o tai prailgins procesą.
2. Neteisingas prekės aprašymas. Tokie terminai kaip „buitinė technika“, „atsarginės dalys“ ar „įvairios prekės“ yra per daug preliminarūs. Muitinės pareigūnui turi būti aišku, kas yra viduje. Vietoj „drabužiai“ rašykite „vyriškos megztos kelnės“, vietoj „elektronika“ – „automobilinis vaizdo registratorius“.
3. Sąskaitos ir mokėjimo išrašo neatitikimas. Jei pritaikius nuolaidos kodą sumokėjote mažiau, nei nurodyta standartinė prekės kaina, deklaracijoje nurodykite faktinę sumokėtą sumą, tačiau būtinai prisekite dokumentą, kuriame matosi pritaikyta nuolaida. Jei skaičiai deklaracijoje ir banko išraše nesutaps, deklaracija bus atmesta.
4. Sąvokų „Dovana“ interpretavimas. Daugelis mano, kad jei siuntėjas (pavyzdžiui, giminaitis iš JAV) ant pakuotės užrašė „Gift“ (dovana), mokesčių mokėti nereikia. Fizinių asmenų siunčiamos dovanos kitam fiziniam asmeniui neapmokestinamos tik tuo atveju, jei jų vertė neviršija 45 eurų, o siuntimas yra nekomercinio pobūdžio. Viršijus šią sumą, deklaravimas ir mokesčių mokėjimas yra privalomas bendra tvarka.
Savarankiškas deklaravimas vs. tarpininkų paslaugos
Gavus pranešimą apie atvykusią siuntą, visuomet iškyla klausimas: pildyti pačiam ar patikėti šį darbą vežėjui (pavyzdžiui, Lietuvos paštui ar kurjerių tarnybai)?
Jei pasirinksite tarpininką, sutaupysite laiko, tačiau tai kainuos papildomai. Kurjerių tarnybų tarpininkavimo mokestis už vienos siuntos deklaravimą privataus asmens vardu paprastai svyruoja nuo 10 iki 30 eurų, priklausomai nuo įmonės tarifų. Jei jūsų prekės vertė nedidelė (pvz., 20 eurų), mokėti 15 eurų tarpininkui ekonomiškai neapsimoka.
Naudojantis šiuo pildymo pavyzdžiu ir skyrus 15–20 minučių laiko „i.Muitas“ sistemoje, procesą galima atlikti visiškai nemokamai – sumokėsite tik valstybei priklausančius importo mokesčius. Savarankiškas kelias yra idealus pasirinkimas standartiniams pirkiniams, turintiems aiškias sąskaitas-faktūras.
Kreiptis į profesionalius muitinės tarpininkus verta tuomet, kai įvežamos specifinės, licencijuojamos prekės, viršijamos didelės komercinės vertės arba pildomos sudėtingos tranzito bei laikinojo įvežimo procedūros, reikalaujančios gilių teisės aktų žinių.