Gyvename informacijos amžiuje, tačiau paradoksalu, kad būtent teisinėje erdvėje dažniausiai vadovaujamės ne faktais, o nuogirdomis. „Kaimynas sakė, kad galima“, „Facebook grupėje rašė, kad draudžiama“ – tokie argumentai neretai tampa mūsų sprendimų pagrindu. Tačiau Lietuvos teisinė bazė yra dinamiška, paini ir dažnai numato išimtis ten, kur tikimės griežtų taisyklių, arba griežtus draudimus ten, kur jaučiamės visiškai laisvi. Tema „ar galima“ apima ne tik sausus įstatymus, bet ir kasdienes situacijas: nuo konflikto su darbdaviu iki tvoros statybos sodo sklype.
Šiame straipsnyje mes nersime giliai į pačius populiariausius, kontraversiškiausius ir daugiausiai diskusijų sukeliančius klausimus. Išnagrinėsime situacijas, kurios balansuoja ant legalumo ribos, ir sugriausime mitus, kurie Lietuvoje gajūs jau dešimtmečius. Ar tikrai esate savo kiemo šeimininkas? Ar turite teisę filmuoti pareigūną? Ar darbdavys gali jus atleisti, kai sergate? Pasinerkime į teisinį detektyvą.
Ar galima atleisti darbuotoją biuletenio metu?
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų darbo teisės srityje. Visuomenėje vyrauja mitas, kad „biuletenis“ (nedarbingumo pažymėjimas) yra absoliutus skydas, saugantis nuo bet kokių darbdavio veiksmų. Tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, bendroji taisyklė iš tiesų sako, kad darbdavys negali įteikti įspėjimo apie atleidimą ir negali atleisti darbuotojo laikinojo nedarbingumo metu. Tačiau, kaip ir visur teisėje, egzistuoja „bet“. Šis draudimas galioja tik tada, kai atleidimas inicijuojamas darbdavio valia be darbuotojo kaltės (pvz., etato naikinimas) arba dėl darbuotojo kaltės.
Kada atleisti visgi galima?
- Šalių susitarimu: Jei jūs patys sutinkate išeiti iš darbo ir pasirašote susitarimą, nedarbingumo statusas tam netrukdo.
- Mirties atveju: Deja, bet darbo santykiai nutrūksta savaime.
- Terminuota sutartis: Jei jūsų terminuota sutartis baigiasi būtent tą dieną, kai sergate, darbdavys turi teisę nutraukti santykius suėjus terminui. Liga nepratęsia terminuotos sutarties galiojimo automatiškai.
- Likvidavimas: Jei įmonė bankrutuoja ar yra likviduojama, joks nedarbingumas neapsaugos nuo atleidimo.
Svarbu žinoti ir tai, kad jei nedarbingumas tęsiasi nepagrįstai ilgai, darbdavys tam tikrais atvejais gali pradėti ieškoti būdų, kaip spręsti situaciją, tačiau tai reikalauja griežto teisinio reglamentavimo laikymosi. Todėl atsakymas į klausimą „ar galima atleisti sergantį?“ yra: dažniausiai ne, bet aklai pasikliauti šiuo saugikliu, ignoruojant įmonės situaciją ar sutarties tipą, neverta.
Ar galima filmuoti policijos pareigūnus tarnybos metu?
Susidūrimas su policija dažnai sukelia stresą, o išmanusis telefonas rankoje tampa savigynos priemone. Tačiau ar tai legalu? Ar pareigūnas gali pareikalauti išjungti kamerą ar net atimti telefoną?
Trumpas atsakymas – taip, filmuoti galima. Viešoje vietoje vykdantis tarnybines pareigas pareigūnas yra viešasis asmuo. Lietuvos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad pareigūnų veiksmai yra vieši, todėl visuomenė turi teisę juos fiksuoti, siekiant užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.
Kur yra ribos?
Nors filmuoti „galima“, tai nereiškia, kad galite daryti bet ką. Štai kur prasideda problemos:
- Trukdymas darbui: Jei kišate telefoną pareigūnui į veidą, stumdote jį, neleidžiate atlikti sulaikymo ar apžiūros, tai traktuojama kaip pasipriešinimas pareigūnui (ANK 506 str.). Už tai gresia bauda.
- Privatumas vs. Viešumas: Galite filmuoti patį procesą, bet jei vaizdo įraše matomi tretieji asmenys (pvz., nukentėjusieji, nepilnamečiai), tokio įrašo viešinimas socialiniuose tinkluose (Facebook, YouTube) gali pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Filmuoti savo gynybai – galima. Viešinti be sutikimo ir be „viešojo intereso“ pagrindimo – rizikinga.
- Specialiosios operacijos: Jei vyksta slapta operacija ar zona aptverta „STOP“ juosta, patekimas į ją ir filmavimas gali būti draudžiamas.
Ar galima statyti tvorą be kaimyno sutikimo?
Tai – klasikinis lietuviškų „karų“ objektas. Nuosavybė Lietuvoje yra šventa, bet ji baigiasi ten, kur prasideda kaimyno teisė į saulę. Klausimas „ar galima tvertis tvorą?“ priklauso nuo tvoros aukščio, skaidrumo ir vietos.
Statybos techninis reglamentas (STR) numato gana aiškias taisykles, kurias visgi daugelis ignoruoja:
- Iki 1-2 metrų aukščio: Dažniausiai tokiai tvorai nereikia statybos leidimo, jei ji statoma savo sklype. Tačiau, jei tvora statoma ant sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas. Be sutikimo tvorą galite statyti tik atsitraukę nuo ribos tiek, koks yra tvoros aukštis (arba pagal insoliacijos reikalavimus), kad nemestumėte šešėlio.
- Aklina tvora: Jei norite aklina tvora (be tarpų) atsitverti nuo kaimyno pietinėje pusėje, greičiausiai gausite neigiamą atsakymą. Teisės aktai saugo sklypų apšvietimą (insoliaciją). Be kaimyno sutikimo akliną tvorą galima statyti tik tam tikru atstumu nuo ribos.
- Sodo bendrijos: Čia galioja specifinės taisyklės. Sodininkų bendrijų įstatymas dažnai reglamentuoja, kad tvora tarp sklypų turi būti ažūrinė (kiaura), kad neužstotų šviesos augalams. Norint kitokios – vėlgi, reikia kaimyno parašo.
Taigi, atsakymas: galima, bet tik jei statote griežtai savo sklypo viduje, nepažeisdami atstumų. Jei norite statyti ties riba – be kaimyno parašo (o geriausia – notarinio sutikimo, kad vėliau, pasikeitus kaimynui, nekiltų bėdų) neapsieisite.
Ar galima kirsti medžius savo privačioje žemėje?
Daugelis žemės savininkų klaidingai mano: „Mano žemė – mano medis, darau ką noriu“. Tai vienas brangiausiai kainuojančių mitų. Lietuvoje medžių kirtimas yra griežtai reglamentuotas Aplinkos apsaugos įstatymo, net ir privačioje valdoje.
Viskas priklauso nuo medžio statuso. Medžiai skirstomi į saugotinus ir nesaugotinus. Savivaldybės nustato kriterijus (dažniausiai pagal kamieno skersmenį tam tikrame aukštyje ir medžio rūšį), kurie medžiai yra saugotini.
- Vaismedžiai: Juos savo sode kirsti galima be leidimo (išskyrus retas išimtis istoriniuose parkuose).
- Dideli ąžuolai, pušys, beržai: Jei medis yra tam tikro storio (pvz., miesto teritorijoje dažnai saugomi medžiai nuo 12–20 cm skersmens), jo kirtimui būtinas leidimas. Nukirtus tokį medį savavališkai, gresia tūkstantinės baudos ir žalos gamtai atlyginimas.
- Miško žemė: Jei jūsų sklypas registre įvardintas kaip miškas, ten galioja Miškų įstatymas. Kirtimai galimi tik su miškotvarkos projektu ir leidimu.
Todėl prieš griebiantis pjūklo, būtina pasitikrinti savivaldybėje arba aplinkos apsaugos departamente, ar konkretus medis nėra priskirtas saugotiniems želdiniams.
Ar galima grąžinti prekę, jei ji tiesiog nepatiko?
Vartotojų teisės Lietuvoje yra gana stiprios, tačiau ir čia verslininkai dažnai manipuliuoja pirkėjų nežinojimu, o pirkėjai – piktnaudžiauja savo teisėmis. Klausimas „ar galima grąžinti?“ turi dvi puses: pirkimą internetu ir pirkimą fizinėje parduotuvėje.
Pirkimas internetu
Čia taisyklė auksinė: galima grąžinti beveik viską per 14 dienų be jokios priežasties. Tai vadinama „atvėsimo laikotarpiu“. Nesvarbu, ar batai netiko, ar tiesiog spalva gyvai atrodo kitaip. Išimtys taikomos tik higienos prekėms, greitai gendantiems produktams ar pagal individualų užsakymą pagamintiems daiktams.
Pirkimas fizinėje parduotuvėje
Čia situacija keblesnė. Civilinis kodeksas numato prekių, kurios yra negrąžinamos, sąrašą (jei jos yra kokybiškos). Tai reiškia, kad jei nusipirkote kokybišką telefoną, išpakavote jį ir nusprendėte, kad jis jums „nelimpa“, pardavėjas neprivalo jo priimti atgal. Į negrąžinamų prekių sąrašą patenka:
- Elektros prietaisai ir elektronika;
- Žaislai ir žaidimai;
- Kosmetika ir parfumerija;
- Apatinis trikotažas;
- Knygos.
Daugelis didžiųjų prekybos tinklų priima prekes geranoriškai, kaip rinkodaros dalį, tačiau teisiškai jie to daryti neprivalo, jei prekė yra iš „negrąžinamų“ sąrašo ir neturi defektų.
Ar galima važiuoti per geltoną šviesoforo signalą?
Kelių eismo taisyklės (KET) geltoną signalą apibrėžia kaip draudžiamąjį. Tačiau praktikoje matome ką kita – geltona dažnai interpretuojama kaip „labai skubiai žalia“. Tad ar galima?
KET numato vienintelę išimtį: važiuoti per geltoną signalą galima tik tada, jei sustoti neįmanoma nesukeliant pavojaus eismo saugumui (t.y., reikėtų staigiai stabdyti, kas galėtų sukelti avariją). Visais kitais atvejais – jei matote mirksinčią žalią ir spustelite gazą, kad „prašoktumėte“ per geltoną – jūs darote pažeidimą.
Policija vis dažniau naudoja vaizdo registravimo įrangą sankryžose, ir pasiteisinimas „negalėjau sustoti“ ne visada veikia, ypač jei vaizdo įraše matyti, kad greitis buvo padidintas tyčia. Taigi, techniškai – negalima, nebent tai avarinio stabdymo prevencija.
Ar galima įsirengti vaizdo kameras daugiabutyje ant savo durų?
Noras apsisaugoti nuo vagių yra suprantamas, tačiau daugiabučio laiptinė yra bendro naudojimo patalpa. Čia susiduria jūsų turto saugumas ir kaimynų privatumas.
Atsakymas: galima, bet su griežtais apribojimais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija aiškina, kad vaizdo stebėjimas galimas, jei:
- Kamera filmuoja tik jūsų duris ir nedidelį plotą prie jų.
- Kamera nefilmuoja kaimyno durų įėjimo ar jų vidaus, kai durys atsidaro.
- Nefilmuojama visa laiptinė ar liftas (tam reikia daugumos gyventojų sutikimo).
Jei jūsų „akutė“ filmuoja ir kaupia duomenis apie tai, kada kaimynas grįžta namo, su kuo jis grįžta ir ką nešasi – jūs pažeidžiate jo teisę į privatų gyvenimą. Kaimynas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kamerą nuimti bei atlyginti neturtinę žalą.
Ar galima nemokėti alimentų, jei neleidžiama matytis su vaiku?
Tai itin skaudi ir teisiškai klaidinga nuostata, kurią vis dar tenka girdėti skyrybų procesuose. Dažnas scenarijus: vienas iš tėvų (dažniausiai tėvas) sako: „Mama neleidžia man matytis su vaiku, todėl aš nemokėsiu išlaikymo.“
Teisinis atsakymas yra vienareikšmis ir griežtas: negalima. Vaiko išlaikymo pareiga ir bendravimo tvarka yra du visiškai atskiri teisiniai institutai. Išlaikymas skirtas vaikui, jo poreikiams (maistui, rūbams, būreliams), o ne buvusiam sutuoktiniui. Nemokėdami alimentų, jūs skriaudžiate vaiką, o ne keršijate antrai pusei.
Jei motina (ar tėvas) neleidžia matytis su vaiku, pažeisdama teismo nustatytą tvarką, reikia kreiptis į antstolius, vaiko teises ar teismą dėl bendravimo tvarkos vykdymo užtikrinimo ar jos keitimo, tačiau savavališkai nutraukti mokėjimus – tiesus kelias į didžiules skolas ir baudžiamąją atsakomybę (BK 164 str.).
Ar galima kūrenti laužą bet kur gamtoje?
Atšilus orams, lietuviai plūsta į gamtą. Kyla klausimas: kur galima kurti ugnį? Ar galima tiesiog susirasti gražią pievą prie ežero ir užsikurti laužą?
Lankymosi miške taisyklės yra griežtos. Negalima kurti laužų bet kur. Tai leidžiama daryti tik specialiai įrengtose laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamais ženklais. Savavališkas laužavietės įrengimas miške ar pievoje, net jei ją apdėjote akmenimis, yra pažeidimas. Be to, durpynuose ar saugomose teritorijose (rezervatuose) ugnies kūrenimas apskritai draudžiamas.
Svarbi detalė ir dėl šašlykinių. Kilnojamos šašlykinės nėra laikomos atvira ugnimi (laužu) ta pačia prasme, tačiau joms galioja saugumo reikalavimai: negalima statyti ant sausos žolės, po medžiais, būtina turėti gesinimo priemonių. O štai pelenų išpylimas miške – jau šiukšlinimas.
Išvada: Teisė – ne tik draudimai, bet ir atsakomybė
Nagrinėjant klausimus „ar galima“, tampa akivaizdu, kad Lietuvos teisinė sistema nėra sukurta vien tam, kad draustų. Dauguma ribojimų atsiranda ten, kur susikerta dviejų pusių interesai: darbuotojo ir darbdavio, kaimyno ir kaimyno, piliečio ir valstybės.
Pagrindinė taisyklė, norint išvengti teisinių nemalonumų, yra paprasta: jei abejojate, ar galima, greičiausiai egzistuoja tam tikros sąlygos. Vadovaukitės ne „gatvės teise“, o oficialiais šaltiniais (e-seimas.lt, VDI, VDAI) arba specialistų konsultacijomis. Žinojimas, kas galima, o kas ne, suteikia ne tik ramybę, bet ir pranašumą ginčuose, padeda sutaupyti pinigų baudoms ir išsaugoti gerus santykius su aplinkiniais.