Netektis šeimoje visada yra emociškai sunkus laikotarpis, kai mažiausiai norisi galvoti apie dokumentus, bankus ar mokesčius. Visgi, praėjus pirmajam šokui, artimiesiems tenka susidurti su praktine puse – palikimo tvarkymu. Viena iš temų, kuri Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir nežinomybe, yra paveldėta pensijų sąskaita. Ar tie pinigai, kuriuos velionis visą gyvenimą kaupė „juodai dienai“, tiesiog dingsta valstybės biudžete, ar jie pasiekia teisėtus įpėdinius? Atsakymas yra vienareikšmiškas – pensijų fonduose sukauptas turtas yra privati nuosavybė, todėl jis gali ir turi būti paveldimas.
Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip veikia pensijų paveldėjimas Lietuvoje, kuo skiriasi II ir III pakopų taisyklės ir kokius žingsnius privalote žengti, kad sukauptas turtas neliktų „kabėti“ sistemoje.
II pakopos pensijų fondai: ką svarbu žinoti apie paveldėjimą?
Antroji pensijų pakopa Lietuvoje yra pati populiariausia, nes į ją įtraukiama didžioji dalis dirbančiųjų. Kadangi čia keliauja ne tik dalis asmens atlyginimo, bet ir valstybės paskata, žmonėms dažnai kyla klausimas: ar valstybė vėliau nepasiima savo dalies atgal?
Svarbiausia taisyklė yra tokia: jei asmuo miršta iki tol, kol jam buvo pradėta mokėti pensija (t. y. kol jis dar kaupimo etape), visos fonde esančios lėšos yra paveldimos. Tai apima tiek asmens įmokas, tiek valstybės pervestas sumas, tiek investicinę grąžą, kurią fondas uždirbo per visus tuos metus.
Tačiau situacija tampa šiek tiek sudėtingesnė, kai asmuo jau yra sulaukęs pensinio amžiaus ir pradėjęs gauti išmokas. Čia paveldėjimo galimybė priklauso nuo pasirinktos išmokų rūšies:
- Vienkartinė išmoka arba periodinės išmokos: Jei sukaupta suma nebuvo didelė ir ji išmokama dalimis tiesiai iš pensijų fondo, likusi neišmokėta dalis po mirties atitenka mantininkams.
- Standartinis anuitetas: Tai pati rizikingiausia dalis paveldėjimo prasme. Pasirinkus standartinį anuitetą, žmogus gauna garantuotą išmoką iki gyvos galvos, tačiau jam mirus, mokėjimai nutrūksta ir likę pinigai nėra paveldimi. Tai yra savotiškas „solidarumo“ principas – tie, kurie gyvena ilgiau, gauna daugiau iš tų, kurie miršta anksčiau.
- Anuitetas su garantuotu mokėjimo laikotarpiu: Tai tarpinis variantas. Pavyzdžiui, jei pasirenkamas garantuotas laikotarpis iki 80 metų, o asmuo miršta 75-erių, tai likusių 5 metų išmokos bus išmokėtos paveldėtojams.
- Atidėtasis anuitetas: Šiuo atveju didžioji dalis lėšų lieka pensijų fonde iki žmogui sukaks 85 metai. Jei asmuo miršta anksčiau, fonde esantis turtas yra paveldimas.
III pakopa: laisvė ir paprastumas
Trečioji pensijų pakopa yra visiškai savanoriškas kaupimas. Tai iš esmės yra investicinė sąskaita su tam tikromis mokestinėmis lengvatomis. Čia taisyklės daug paprastesnės ir palankesnės paveldėtojams. Kadangi tai yra grynai privati nuosavybė, III pakopoje sukauptas turtas visada yra paveldimas, nepriklausomai nuo to, kada asmuo mirė – kaupimo metu ar jau gaudamas išmokas.
Paveldėtojai gali pasirinkti du kelius:
- Pasiimti pinigus grynaisiais į savo banko sąskaitą.
- Persivesti paveldėtas lėšas į savo paties III pakopos sąskaitą ir tęsti investavimą.
Paveldėjimo procesas: žingsnis po žingsnio
Daugeliui kyla klausimas: nuo ko pradėti? Ar pensijų fondas pats susisieks su manimi? Deja, sistema nėra tokia proaktyvi, todėl iniciatyvą turi rodyti paveldėtojai.
1. Kreipimasis į notarą
Lietuvoje bet koks turto paveldėjimas prasideda nuo vizito pas notarą pagal paskutinę velionio deklaruotą gyvenamąją vietą. Jūs turite per 3 mėnesius nuo mirties datos pareikšti apie palikimo priėmimą. Notaras užklaus Centrinę hipotekos įstaigą ir kitus registrus, kad išsiaiškintų, kokiame pensijų fonde velionis kaupė lėšas.
2. Informacijos gavimas
Gavęs notaro užklausą, pensijų fondas pateikia informaciją apie sąskaitos likutį. Svarbu žinoti, kad kol vyksta paveldėjimo procedūros, lėšos sąskaitoje niekur nedingsta – jos ir toliau lieka investuotos, todėl jų vertė gali svyruoti priklausomai nuo situacijos finansų rinkose.
3. Paveldėjimo teisės liudijimas
Praėjus įstatymų nustatytam terminui (paprastai po 3 mėnesių), notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas yra jūsų „raktas“ į pensijų sąskaitą.
4. Prašymas pensijų fondo bendrovei
Su liudijimu ir asmens dokumentu turite kreiptis į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę (pvz., „Swedbank investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „Allianz Lietuva“ ar „Goindex“). Ten užpildysite prašymą dėl išmokos.
Mokesčiai: ar teks pasidalinti su valstybe?
Tai viena jautriausių temų. Niekas nemėgsta atiduoti dalies paveldėto turto mokesčiams, tačiau taisyklės skiriasi priklausomai nuo pakopos.
II pakopa: Šios lėšos paveldėtojams išmokamos be jokių mokesčių. Kadangi tai yra socialinio draudimo sistemos dalis, gyventojų pajamų mokestis (GPM) čia netaikomas. Tai gera žinia, nes paveldėtojai gauna visą sukauptą sumą „į rankas“.
III pakopa: Čia situacija šiek tiek kita. Jei velionis naudojosi GPM lengvata (t. y. susigrąžino dalį mokesčių už įmokas), o lėšos išimamos anksčiau nei nustatyta sutartyje ar įstatyme, gali tekti sumokėti 15% ar 20% GPM. Tačiau paveldėjimo atveju dažnai taikomos išimtys, ypač jei lėšas paveldi artimi giminaičiai. Visgi, visada verta pasitarti su mokesčių konsultantu, nes kiekviena sutartis gali turėti specifinių sąlygų, priklausomai nuo to, kada ji buvo sudaryta.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Nors procesas atrodo aiškus, praktikoje pasitaiko klaidų, kurios gali kainuoti laiką ir pinigus:
- Terminų praleidimas: Nepamirškite 3 mėnesių termino kreiptis į notarą. Nors praleistą terminą galima atnaujinti per teismą, tai papildomos išlaidos ir stresas.
- Nežinojimas apie sąskaitą: Dažnai artimieji net neįtaria, kad velionis kaupė pensiją. Rekomenduojama dar gyviems esant aptarti finansinius klausimus šeimoje arba bent jau turėti „juodą aplanką“ su sutarčių sąrašu.
- Sutarčių sąlygų neskaitymas: Ypač III pakopoje, skirtingos bendrovės gali turėti skirtingus administravimo mokesčius už lėšų išmokėjimą paveldėtojams.
Ką daryti, jei velionis gyveno užsienyje?
Šiomis dienomis daugybė lietuvių yra dirbę emigracijoje. Jei jūsų artimasis sukaupė pensiją, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar Norvegijoje, o vėliau grįžo į Lietuvą arba mirė būdamas ten, procesas tampa sudėtingesnis. Kiekviena šalis turi savo taisykles, tačiau principas išlieka panašus – pensija yra turtas. Tokiu atveju dažnai prireikia specializuotų teisininkų pagalbos, kurie padėtų sutvarkyti tarpvalstybinį paveldėjimą ir gauti išmokas iš užsienio fondų.
Paveldėjimo psichologija: kodėl apie tai kalbėti sunku, bet būtina?
Lietuvoje vis dar vyrauja tabu kalbėtis apie mirtį ir pinigus viename sakinyje. Manoma, kad tai „prikvies nelaimę“ arba atrodo godu. Tačiau finansinis raštingumas reiškia ir pasiruošimą nenumatytiems atvejams. Paveldėta pensijų sąskaita gali tapti rimta finansine parama šeimai sunkiu metu – padėti padengti laidojimo išlaidas, grąžinti būsto paskolą ar investuoti į vaikų ateitį.
Užuot žiūrėję į tai kaip į „mirusiojo pinigus“, vertinkite tai kaip paskutinę artimojo dovaną ir jo rūpesčio šeima išraišką. Juk žmogus sąmoningai atidėdavo dalį savo uždarbio, kad užtikrintų orią senatvę, o dabar tos pastangos tarnauja tiems, kuriuos jis labiausiai mylėjo.
Apibendrinimas
Paveldėta pensijų sąskaita nėra mitas – tai realus turtas, priklausantis įpėdiniams. II pakopa paveldimi beveik visais atvejais (išskyrus tam tikrus anuitetų tipus), o III pakopa – be jokių išimčių. Procesas prasideda nuo notaro ir baigiasi prašymu pensijų fondui. Nors tai reikalauja šiek tiek biurokratinių pastangų, rezultatas – teisingas turto paskirstymas ir finansinis saugumas.
Jei šiuo metu susiduriate su šia situacija, nenuleiskite rankų. Pradėkite nuo paprasto pokalbio su notaru. Tie pinigai buvo uždirbti sunkiu darbu, todėl jie neturi likti pamiršti fonduose.
Naudingi patarimai paveldėtojams:
- Pasitikrinkite visus namuose esančius dokumentus – galbūt rasite pensijų kaupimo sutartį ar bent jau informacinį laišką iš fondo.
- Jei nežinote fondo pavadinimo, notaras užklausą padarys automatiškai, tačiau galite ir patys kreiptis į „Sodrą“ dėl informacijos apie II pakopą.
- Apsvarstykite galimybę paveldėtas lėšas ne išleisti iškart, o reinvestuoti. Jei tai III pakopa, galbūt verta jas pervesti į savo sąskaitą ir leisti jiems toliau augti.
Tikimės, kad šis straipsnis suteikė aiškumo ir padės lengviau susigaudyti sudėtingame paveldėjimo labirinte. Finansinė ramybė ateina žinant savo teises ir mokant jomis naudotis.